Pirmyn į turinį

Žyma: Manfredas

2017-ųjų metų geriausieji

Šiemet trumpiau negu bet kada, nes kažkaip vat taip norisi. 2017-ieji prasidėjo gulint be plionkės su temperatūra lovoje, o jau sausio 3 d. važiavau į ligoninę nosies operacijos. Pradžia skamba prastokai, bet visai nebuvo baisu. O vėliau man, priešingai negu daugeliui kitų (drįstu taip teigti, nes žmonės 2017-uosius peikė ir keikė kur bepasisuksi) buvo nuostabūs metai.

Taigi, jūsų dėmesiui, metų geriausieji.

  1. Metų Facebook paskyra: Faksimilis Reklamos Agentūra, Vėlyvojo posovietinio kapitalizmo žmonės, Kur vakarėlis.
  2. Metų instagram paskyra: 90s_lithuania.
  3. Metų filmas: nors ir 2016-ųjų, jau 2017-aisiais pamatytas Nocturnal Animals, pakirtęs kojas, rankas, galvą ir širdį. Po to filmo vėliau jau labai greitai viskas buvo kitaip.
  4. Metų inside tūsas: laidos dešimtmečio susitikimas, perėjęs į Nidą su M & T komanda ir „aš atsimenu, kad turėjau piam eurų ir nebėra jų“.
  5. Metų interjeras:
  6. Metų interneto žmogus: Liudvikas Andriulis, Aušra Kaziliūnaitė, Lukas Ramonas.
  7. Metų koncertas: Studio Maruko 11/11. Ką ten tie festivaliai, ką ten tos užsienio žvaigždės. Marukas su Nijolės Tallat-Kelpšaitės „Be scenos negaliu gyventi“ nušlavė visus.
  8. Metų daina: A Scene from a Future – Manfredas edit, o dainų daina: Šventinis bankuchenas – Music music music.
  9. Metų laimė: šitiek įspūdingų naujų pažinčių. Bet senieji draugai niekur nedingo, kaip ir neblėstanti meilė jiems.
  10. Metų margas pasaulis: kai į darbo emailą ateina užklausimas, ar aš esu buvusi realybės šou „Baras“ dalyvė.
  11. Metų pabėgimas:
  12. Metų nauja veikla: Panevėžio city alumni.
  13. Metų naujai atrastas laisvalaikis: puzlės.
  14. Metų naujas iššūkis sau, kulminaciją pasieksiantis jau sausio 27 d.: Nacionalinė viktorina. Ateikit.
  15. Metų lietuviška knyga: A. Vienuolis – „Viešnia iš šiaurės“.
  16. Metų nelietuviška knyga: M. Abramović – „Walk Through Walls“.
  17. Metų public festivalis: Devil stone.
  18. Metų interjeras 2:
  19. Metų inside festivalis: Vasaros brizas.
  20. Metų serialas: Big Little Lies.
  21. Metų skaitomiausias įrašas: Kas darosi artėjant trisdešimtmečiui.
  22. Metų startupas: nusipirkti Šventąją ir joje įkurti LNK – Laisvą Nepriklausomą Kurortą, kuriame legalu viskas, kas nėra legalu visame likusiame pasaulyje. Kas in? Rašykit komentaruose, dar yra laiko suspėt į sąmatą.
  23. Metų šlapios kojos: tie nesibaigiantys liepos lietūs.
  24. Metų šlapia viskas: Sūpynės.
  25. Metų nušvitimas:
  26. Metų valgis: humusas neribotais kiekiais.
  27. Metų vieta būti: Vėjai.
  28. Metų vieta pavalgyti: Rhum Room.
  29. Metų tikėti ir netikėti taškai: Klaipėda ir Kaunas su Vėliavos dienomis, Talinas, Stokholmas, Rusnė, Daugpilis, Roma.
  30. Metų pasiekimas: atleisti sau ir kitiems, pusė metų be alkoholio.

Sau ir visiems jums linkiu mažiau pavydėt, smerkt, dejuot, tingėt, ir apkalbėt, daugiau žavėtis, grožėtis, klausytis, juoktis, keliaut ir mylėt, mylėt, mylėt.

10 Komentarai

Sūpynės yra meilė ir nieko čia nepakeisi

Manęs iš visų pusių klausinėja – tai kaipgi tos Sūpynės? Kodėl dar nepasidalinai įspūdžiais, gal nepatiko? Ramybės, tiktai ramybės. Mano tylos priežastys gana primityvios. Persikrausčiau, todėl kelias dienas iš eilės grįžus iš festivalio visas dėmesys atiteko, regis, nesibaigiančiai gausybei maišų su daiktais ir išsipakavimo džiaugsmams. Laimė, dabar jau viskas savo vietose. Na, ir tik vakar namuose pagaliau buvo įvestas internetas. Apie tai, kokia bejėgiškai priklausoma nuo jo pasijutau jo netekusi, verčiau nesiplėsiu.

Taigi, Sūpynės. Mielieji, Sūpynės yra Sūpynės ir nieko čia nepakeisi. Neslėpsiu, prabėgus dvejiems metams ir prisiminimams iš 2015-ųjų truputį išblėsus, laukiant šių metų Sūpynių truputį nerimavau. O kas, jei suprastės? O kas, jei mano atmintis dirba poete, ne istorike, ir piešia iškreiptus, perdėm teigiamus prisiminimus? O kas, jei bus mažai draugų? O kas, jei man nebepatinka festivaliai?

Nesuprastėjo. Toli gražu. Subrendo, dar labiau išsigrynino. Ir dar kartą parodė, kaip turi atrodyti nepriekaištingai sudėliotas festivalis. Vos atvykusi ir dar dienos šviesoje apsidairiusi po teritoriją supratau, kad tiek laukta ir taip širdingai mẏlima yra ne šiaip sau. Ir draugų netrūko. Žaviausia buvo tada, kai iš penktadienio į šeštadienį, jau pradėjus švisti, tamsa nebetemdė veidų ir sutikau visus, ką norėjau ir dar daugiau. Ypač faina sutikti draugus, su kuriais susipažinau 2008-ųjų Sūpynėse ir bendraujam iki šiol. Ir visgi, taip, festivaliai man vis dar labai, labai patinka.

Aš nebūčiau aš, jei jau kelionės į festivalį pradžioje nebūtumėm patyrę nuotykių – prie Molėtų ėmė ir pradingo automobilio, kuriuo vykome su draugais, trauka. Vietinio servisiuko darbuotojai gūžčiojo pečiais – gali būti bet kas. Nieko baisaus, sėdom pas kitus draugus, ten jau ir prasidėjo vakarėlis, o vietą saugiai pasiekėm. Toliau sekė sparčios palapinės statybos, įsipatoginimas į mažiausiai peršlampamus ir šilčiausius drabužius, ir galiausiai – festivalio erdvių tyrinėjimas.

Prisipažinsiu, seniau dažnai būdavo ir taip, kad iki Less stage taip ir neprisikasdavau, tačiau šiemet ji paliko didžiausią įspūdį. Visiška miško magija.

Po dviejų metu pertraukos prisiminiau auksinę festivalių taisyklę: niekada, jokiu būdu ir nė už ką negalima eiti miegoti anksčiau nei bent septintą ryto. Nušvitus prasideda linksmiausia ir įdomiausia dalis, taip vadinamas ryto tralialia. ~06:30 į sceną žengė Manfredas, kurio baltos kelnės žavingai kontrastavo su visą žemę pagrobusiu dumblu, su Smalos armija ir kaip dėjo, tai maža nepasirodė. Tie High scenos rytai Sūpynėse yra laimės sinonimas.

Pavydžiu žmonėms, kurių ištvermė kur kas didesnė nei maniškė. Mačiau, kad daug kas lietų pasitiko kaip papildomą pramogą, juo džiaugtis arba apsimesti, kad jo nėra, bandžiau ir aš, bet visgi, po paros drėgmėje supratau – kovą pralaimėjau ir jei liksiu dar nakčiai, pirmadienį tikriausiai teks pasitikti po kaldra ir su Thera Flue rankose. Penktadienį išvažiuodama į festivalį dar galvojau, ausiuos trumpus botus, kam man tie ilgi. (Little did I know). Anyway, kelionė atgal į Vilnių verta atskiro įrašo, bet tuos įspūdžius pasiliksiu knygai, kai jau nebebus taip gėda.

Žiūrėdama nuotraukas, verkiu, kad nelikau, verkiu, kad baigėsi ir jau vėl laukiu kitų metų. Ačiū iš visos širdies organizatoriams, kurie net ir ekstremaliomis sąlygomis padarė viską, kad aukštai iškelta kartelė ten ir liktų. Be to, visi kiti šios vasaros festivaliai turėtų padėkoti Sūpynėms – po jų prisiminiau, kaip faina festivaly (tikiu, kad ne aš viena) ir mėginsiu šiemet spėti bent į dar kelis – laukia Devilstone, Origami, Yaga Gathering, Mėnuo Juodaragis, gal ir dar kas.

Taigi, Sūpynės dar kartą įrodė, kad Sūpynės yra Meilė. Ir nieko čia nepakeisi.

Fotkių kaip visada mažoka, ir tas kelias iš draugų susirinkau, bet mačiau, kad evente jų prikelta nemažai, tad ir be maniškių yra ką pasižiūrėti.

Palikite komentarą

Apie paplūdimius, baseinus, nuogalius, tradicijas, būsenas, muziką lydimuisi, Jūratės akmenėlius ir Sweet’į iš „Delfinų“

Įspėjimas: šiame įraše bus nemažai nuorodų į fantastiškus muzikinius kūrinius.

Ši vasara vos tik persirito į antrą pusę, bet dar nė neprasidėjus liepai galėjau sakyti, kad tai yra geriausia mano gyvenimo vasara. Koks gražus yra gyvenimas. Kartais net trūksta žodžių apsakyti. Kaip gera užaugt ir gyvent iš tikro, o ne tik svajot, kad gyveni. Paklausykit šitą, jei dar abejojat. Atverkit plačiai langus, užsimerkit ir klausykit. Kuždėkitės. Glamonėkitės. Lydykitės. (Dar lyricsus pataršykit, nugaros šiurpais nueis).

Apie baseiną: gal ir nieko, bet visi laukė truputį linksmesnės muzikos, bet matyt grojikams norėjosi visą sekmadieninį skausmą išliet, tai ir liejo. Aš suprantu, kad gal policija liepė pritildyt, bet kam tiek liūdesio? Net petukų neišėjo pajudint nė trupučio, braukiant dulkes nuo paviršių.

Aš kartais paskubomis prisirašau visokių priminimų, o paskui žiūriu į juos buku žvilgsniu, mėgindama iššifruoti, bet būna beviltiška. Pvz. dabar: „Dolls!!!“ ir „Nebus 30“. Vaizduote, įsijunk, gal pavyks.

Apie pageidavimus:

Beje, ar man vienai atrodo, ar tikrai žmonės, prieš leisdami jums užsisakyti patiekalą, turėtų privalėti pranešti, kad į jį dedama kalendros? Jau porąsyk patyriau tokį skonio receptorių šoką, kad dabar apie kalendrą klausiu net ir užsisakydama ledus, nes maža ką. Po tų dviejų nelaimingų kartų vis dar aplanko košmarai.

Apie elitines Vilniaus vietas:

-Gal einam į Poshą arbą Disco 311?

-Gal geriau šūduose išsivartom?

Apie draugus, kurių nebesuprantam:

Apie aksesuarų dizainą:

„Čia pas tave papuošalas, ar akreditacija?“

Apie trečiadienius:

Apie paplūdimio nuogalius:

O kai nusprendi išsiburti (nes kartais būna, kad nusprendi išsiburti), čiumpi porą Fortune Cookies (dar galvoji sau, kad blemba, o jei kas ne taip bus parašyta), eini į kasą ir tau jų neparduoda, nes, pasirodo „tokios prekės sistemoje nėra, negalim parduot“, tai čia kaip priimti šitą ženklą?

Apie gylius:

„Tau šalta fiziškai ar dvasiškai?“

Apie spartą:

Apie senmerges:

-Ji perka akmenis? Jūratės akmenėlius?

-Jo jo, ir VERIA.

Apie tai, ką įsirašyti į CV:

Apie tai, kaip nereikia nurašyt draugų:

Apie būsenas:

„Lova, sumuštiniai ir žemėlapiai.“

„Gėrimai, žmonės, barai, eilėraščiai.“

Apie tikslus:

„Aš noriu būti pirmasis žmogus pasaulyje, gvenantis iš kazino.“

Apie pastangas:

Vasara yra toks metas, kai būna, jog septynias dienas iš eilės negauni nė vieno emailo.

Apie tradicinį maistą:

-Kebabai kilo iš Panevėžio.

-O tai pala, ne iš Turkijos?

Apie techniką:

Apie bendrabučio artumas:

-There were three of us living in one tiny room.

-Oh, so you were CLOSE.

Apie tradicijas:

„Kai pasigeriu, skambinu buvusiems bernams ir sveikinu su Užgavėnėm.“

Apie koncentraciją:

-Tau nešalta nuogom kojom?

-Oi, man dantį skaudą, tai aš kitur susitelkus.

Apie kultūrinius skirtumus:

„In France, I think, if you don‘t drink in the presence of the children, they take kids away.“

Apie praeities Lietuvos žvaigždes:

„O kur dabar Sweet‘is iš „Delfinų“?“

Apie lyrinius nukrypimus:

„Vibruok vibruok, tikėti neverta…“

Apie planus:

Apie planus 2:

Apie skaičius:

-Jam buvo keturiasdešimt.

-Metų ar temperatūros?

Apie vasaros naktis:

„Danguj tokios nesąmonės skraido, kad jūs neįsivaizduojat.“

Apie priežastis:

Apie šiuolaikinę mediciną:

„Geriu geruosius virusus.“

Apie tai, kaip veikia hashtagai:

Apie skonių gausą:

„Nuvarau į Maką apsirūkęs, tai imu visų padažų, nes gi nežinau, kaip akimirką jausiuos.“

Apie tą patį:

-Daug gandžos rūkei?

-What? Labai daug ančių?

Apie alternatyvius svaiginimosi būdus:

„Privalgiau serbentų prarūgusių. Taškė kaip nuo acetono. Pareiškimą rašysiuos.“

Jei jums liūdna, siunčiu muzikinį kūrinį. Įsiklausykit į lyricsus ir mėginkit pakartot.

Na ir dar vasaros pasilydimų ir paklydimų, nes why not.

Nadastrom – Fallen Down
Jay Jay Johanson – Moonshine (Joakim Absolut Remix)
Howling – Signs (Rodhad Remix)
Caribou – Your Love Will Set You Free (Carl Craig’s C2 U Free Remix)
Nadatrom – Somebody
Damian Lazarus – The Ancient Moons (Carl Craig Remix)
Paul Simon – Diamonds of the Soles of Her Shoes (Ame Private Edit)
Red Axes – Kicks Out of You (Feat Abrao)
Voodoo Whiskey – Suck My Sausage

DJ Qu – SS1
Beacon – Fault Lines (Dauwd Remix)
Royksopp – Sordid Affair (Maceo Plex Remix)
Floorplan – Ritual
Mr.G – Crab Jerk
Paul McCartney & Wings – Let ‘Em In
Kwamie Liv – Comin Thru
C.A.R. – Angelina (Manfredas Remix)
Tricky – Time to Dance (Maya Jane Coles Mix)
Maxxi Soundsystem – Regrets We Have No Use For feat. Name One (Matthew Herbert Remix)

(Blemba, iš viso, kaip gerai yra Nadastrom, Pillow Talk ir Joakim šį sezoną, tirpinėju).

Palikite komentarą