Pasąmonė šėlsta – sapnuoju, kad gyvenu pilyje, sapnuoju, kad girdžiu tai, ką norėčiau išgirsti, sapnuoju pasakų herojus, tada pabundu, pažiūriu į laikrodį, rodantį 3.56, vėl užmiegu ir toliau blaškaus, o vėliau, o paskui pergyvenu nesuskaičiuojamą galybę prisiminimų ir ne visada lengva atsijoti sapnus nuo tiesos. Šiandien man buvo pasakyta, kad viskas – ne šiaip sau. Šiandien aš atsakiau, kad ramios mintys ir pragmatiškas mąstymas optimaliai gal ir funkcionuoja perpiet, bėgant iš vieno darbo į kitą, o štai tamsiais vakarais – jau nebe taip. Nevermind, nevermind, netrukus prasidės stebuklai. Pažadu.
