Pirmyn į turinį

Žyma: Įspūdžiai

„Lokis“: kai spektaklio įtaigumui pajusti prireikia laiko

Penktadienį buvau teatre. Taip, aną penktadienį, o rašau apie tai tik dabar. Ir rašysiu nedaug, nes daug ir neišeis, ir nenoriu.

Po nenormaliai daug išgirstų liaupsių ir teigiamų atsiliepimų įsigijau bilietą į Łukaszo Twarkowskio spektaklį „Lokis“ nacionaliniame dramos teatre.

Pagyros meno kūriniui yra gerai tuo, kad žinia sklinda iš lūpų į lūpas ir taip apie jį sužino bei pamatyt užsimano platesnė auditorija. Pagyros meno kūriniui yra negerai tuo, kad jų prisiklausę žmonės ateina jo pažiūrėt su pernelyg aukštais lūkesčiais ir jiems nebepavyksta atkartot to susižavėjusio nustebimo jausmo, kurį patyrė tie pirmiau jį pamatę.

Taigi.

Spektaklis sukurtas „Prospero Mérimée novelės „Lokys“, Bertrand’o Cantat ir Vito Luckaus gyvenimo ir kūrybos motyvais”, teigiama jo aprašyme. Neabejotinai ryškiausia linija jame – tragiška Bertrand’o Cantat ir Marie Trintignant istorija.

Siužeto daugiau neatpasakosiu, geriau pasidalinsiu šito kūrinio sukeltais jausmais (bus padriki).

Nepaprastai kokybiškai padarytas spektaklis, tikriausiai solidžiausias toks performansas, kokį yra tekę matyti.

Kai išėjau po spektaklio, jaučiausi keistai nepaveikta ir nė nemaniau, kad iš viso dar kažką rašysiu. Bet vat įdomu tai, kad, kuo daugiau dienų prabėga nuo penktadienio, tuo stipriau rėžiasi ir dėliojasi įspūdis, vis geriau ir geriau pradedu įvertinti šitą teatrinę patirtį. Kaip po apsilankymo man sunkiau įkandamoje meno galerijoje, taip ir šiuo atveju atgarsiai atmintyje ir sąmonėje dėliojas ne iš karto ir matyt tik prabėgus dar kelioms savaitėms ar mėnesiams susilipdys pilnas vaizdas.

Kaip ir, tarkim, filmas „Mother!“, apie kurį rašiau prieš kelias savaites, „Lokis“ nėra smagutėlė pramoga lengvam vakarui. Tai – daugiasluoksnis meno kūrinys, kuris neprivalo patikti, bet jį patirti verta, kūrinys, kuris, kaip matome, virškinasi ilgai.

Labai sužavėjo Nelės Savičenko (Nadine Trintignant) vaidyba.

Ai ir šiaip, neapleidžia manęs jausmas, kad ne iki galo supratau ne dėl to, kad su spektakliu kažkas negerai, o dėl to, kad tikriausiai dar mokytis, augt, tobulėt ir košės daugiau galvoj turėt reikia, kad galėčiau tinkamai įvertinti. Ir žodyno platesnio kad aprašyt.

Ir dar, žiūrėdama vis galvojau, kodėl lietuviai, kurdami tokį puikų teatrą, nesugeba padaryti bent pakenčiamo kino.

Nuotrauka iš bernardinai.lt

Spektaklyje skambėjusi muzika: 1 veiksmas, 2 veiksmas.

Palikite komentarą

Sūpynės yra meilė

Draugai dažnai man sako, kad esu labai kritiškas žmogus ir visada randu, prie ko prisikabinti. Tikra tiesa, net ir tada, kai būna gerai, vis tiek sakau, kad gali būti dar geriau. Bet šįkart. Šįkart viskas buvo taip gerai, kad net ir labai stengdamasi negalėčiau rasti nė vieno minuso.

Maniau, kad pirmadienis bus siaubingas, bet net ir šeštą ryto keltis į darbą nebuvo baisu. Kurgi bus, kai galvoje ir širdyje tiek daug gerų emocijų. Tiesa, sekmadienį užmigti buvo sunku, nes smegenys vis iš naujo suko juostą su visais geriausiai įspūdžiais. (Kelissyk vis dar bevykstant veiksmui prigavau save suvokiant, kad nostalgija prasidės džiaugsmas dar nė nespėjus pasibaigti. Taip ir buvo.)

Nežinau kaip, bet jau ketvirtadienį du kartus radau save ežero vidury. Vien jau ketvirtadienį tiek priveikėm, kiek nebuvom priveikę nė per vieną festivalį. Net ir kitame krante išsilaipinom. Ir šiaip, jau po ketvirtadienio sakiau, kad jau dabar tai yra geriausios mano Sūpynės.

Keletas perlų (šįkart nedaug, nes tiesiog neturėjau kada užsirašinėti. Žadėjau viską fotografuoti, bet ir vėl – turiu vos aštuonias fotkes, o viešumai iš viso nė vienos):

Apie laukimą: „Kol pernai laukėm eilėje prie blynų, tai nolseptynis išgėrėm ir nebereikėjo nė tų blynų.“

Apie problemų sprendimą (dar parduotuvėje, išvažinėjant iš Vilniaus): „Paimam gal degaus skysčio, sekmadienį galėsim susidegint, kad nebereikėtų nieko daryt.“

Apie psichodeliką: „O tos samanos tai dažnai su manimi pasišneka. Tokios pleputės.“

Apie švarą: „O gal yra tokia paslauga, kai tave nuprausia? Labai praverstų.“

Apie būsenas: „Jaučiuosi kaip tos dvi moterys filme „Mirtis jai tinka“, kai paskutinėje scenoje nuo laiptų nusikočiojo ir subyrėjo į gabalus.“

Apie ištvermę: „Šios Sūpynės man parodė, kad žmogaus galimybės tikrai neribotos.“

Didžiausi sveikinimai organizatoriams už tai, kad iš mažyčio festivalio išsivystęs jau gan masyvus reikalas nesuprastėjo, o tik pagerėjo. Tai buvo kokybiškiausias vakarėlis, kokiame yra tekę lankytis per visa gyvenimą. (o teko lankytis daugybėje, patikėkit)

Draugai prancūzai sakė, kad vykdami lūkesčių neturėjo jokių, o paskui vis kartojo, kad negali patikėti, jog gali būti taip gerai. Ir kur kas geriau nei tas festas Paryžiuj, kur jau buvo šiemet.

Dabar tik norisi sakyti ačiū: ačiū už tvarką, ačiū, kad viskas buvo taip gerai suorganizuota, kad su kiekviena prabėgančia akimirka viskas darėsi tik geriau ir geriau, ačiū, kad nė karto nenorėjau namo, ačiū, kad oras buvo fantastiškas (nežinau, kaip jūs taip padarėt, bet turbūt pasitelkėt magiją), ačiū, kad kai pamečiau daiktus galėjau būti tikra, kad viskas atsiras ir atsirado iškart, ačiū už tris paras vien tik laimingos muzikos, ačiū už skanų maistą, tiek gražių žmonių, tiek prie žemės guldančių spindinčių vyrų ir moterų, tiek pozityvo, tiek meilės ir grožio vienoje vietoje.

Galvoj dūzgia krūva (egzistencinių) klausimų:

-Iš kur atsirado visi tie lito centai, kurių šitiek daug mėtėsi ant žemės visoje festivalio teritorijoje?

-Kaip gyventi toliau?

-Kada galvoje nustos groti muzika?

-Kur afteris?

-Kas galėtų skubiai atlikti viso kūno masažą?

Kaip jau nujaučiau, dabar verkiam, bet kadangi moralkių nulis, tai verkiam iš džiaugsmo.

Sūpynės yra meilė. Šlovė Sūpynėms. <3

Dar pasirangom pabaigai pagal šitą.

9 Komentarai

2012 metų geriausieji

Na ką, liko jau visai nedaug iki du tryliktų, todėl turbūt būtų pats metas paskelbti šių metų sąrašiuką su visais stipriausiais ir labiausiai įsiminusiais reikalais. Viensdutrys važiuojam!

Metų Pasididžiavimas: Drąsa pasaulį vėl ir vėl verst aukštyn kojom.

Metų (svajonių) miestas: pačios nuostabai – Londonas.

Metų Public Tūsas: Visi pliusai Soul Boxe, Yaga Ball (11 balų iš 10 galimų), Soho gimtadienis. Nu ir kas be ko – Sūpynės.

Metų niekada nesibaigiantis tūsas: Pavakariai Vasaros Terasoj arba Vienkiemy, paryčiai Tripe; Vasario švenčių savaitgalis, prasidėjęs trečiadienį braškių sultim, pasibaigęs klykimu sekmadienio naktį „Jaučiuosi kaip Amy Winehouse prieš mirtį“ ir tortu lovoj.

Metų vieta valgyti ir apšnekėt visą pasaulį: Berneliai (moralkes it ranka nuima) ir Pas Dalią (Klaipėdos senamiestis).

Metų Private Tūsas: Kalėdų Dvasios aštuoniasdešimtmetis, Sekmadienio preliudai su miela p.I.; KOVO 8-oji; afteriai, kai pameti kepurę, megztuką, suknelę, tapatybę; mergvakaris Palangoj, dvejos vestuvės tą patį savaitgalį; ekskursija į Anykščius vyno degustuot.

Metų miestas: Anykščiai.

Metų būsena: „Šešiolika ratų ir prie klonkės.“

Metų būsena vol.2: „Aš pats save prarijau ir pats save išvėmiau.“

Metų prakeiksmas: kai dėl karmos plyšta kelnės.

Metų prakeiksmas vol.2: praryt obuolio kauliuką ir užsiaugint pilve medį.

Metų patiekalas: Balta mišrainė Būsi Trečias (majonezo porcijoje ~200g, jie negaili); Suvalkietiški Berneliuose (šitie tai iš viso nieko negaili).

Metų desertas: Vąrškės (kirtis ant pirmo skiemens) štrudelis.

Metų vardas: Ingeborgas.

Metų dingusi atmintis: svetimi batai rankinuke.

Metų nepatirtas jausmas: sarmata.

Metų prastas skonis: limuzinas.

Metų vairuotojas: Kęstutis.

Metų RIP rūbas: mėtinis megztukas.

Metų neišpildytas projektas: Tytuvėnų bažnyčia.

Metų viešas įvykis: Whitney Houston vestuvės.

Metų meilės išraiška: Kai IMI žmogų ir nuplėši jam kelnes viešam pasilinksminime.

Metų Ups: Kai pirmą kartą planuoji su mergaite, bet išeina su berniuku.

Metų specialybė: suvenyrų dizaineris; vakarėlių ruonis.

Metų Laimės Kūdikis: aš (it goes on).

Metų Naujos Žemumos: (pažįstamo istorija) būnant komoj parsivest merginą į namus, įžengus pro duris atsiminti, kad vieno kambario bute gyveni su pora, interesantę išsiųst namo, o ryte neatsiminti, ką buvai parsivedęs; atvykti į Šopkines ir lūžt; šakute išsilaužti duris; įkristi į smėlio kalną, tranzuot į Vilnių su rankinuku komos būsenoj.

Metų Muzikiniai Atradimai: KOUDLAM, Sporto Kantes, Carl A. Finlow.

Metų gabalai parymot: The XX – Angels, Dems – Down on You (ir remiksas, ir ne), Tina Turner – What‘s Love Got to Do with it, Mercy Dance – Pabučiuok.

Metų gabalai pariaumot: Flashmob – Need in Me, Storm Queen – It Goes On, Mario Basanov & Vidis – Care, Visti & Meyland – Yes Maam (Trentemoller remix), Wankelmut – One Day; Crookers ft Roisin Murphy – Royal T , Parachute Youth – Can‘t Get Better Than This.

Metų pasiteisinimas neatėjus į darbą: „Mano sūnui įkando zebras, todėl negaliu išeit iš namų.“

Metų Dj meilė: St Stereo.

Metų Filmas: Nebuvo kada žiūrėt.

Metų Rašytojas: Nick Hornby (again).

Metų Serialas: Girls, 90210, American Horror Story, Parks and Recreation.

Metų gėrimas: tai jau tikrai, kad šampanas, smagusis kočėlas ir tikrai ne islandiškas šnapsas.

Metų nauja pozicija: pochuizmas.

Metų tolerancija: Už tai, kai žmogus sustorėjo, jį išbraukti iš draugų sąrašo yra savaime suprantamas ėjimas.

Metų Citatos: „Valgyt pusę kibiro ledų, tai tas pats, kas pusiau čiulpt.“, „Tu man pasakyk, kaip gėlytė gali purenti dirvoną?“; „Aš pati ant savęs lyju.“

Metų komplimentas: „Kaip tu gražiai maudais“.

Metų leksikonas: „Palaidais plaukais“, „Let‘s davai!“

Metų „sugrįžki, jaunyste“: rūžavi plaukai.

Metų Vojažas: superultra nuostabios kelionės į Berlyną ir Londoną.

Metų moteris: p.I.K.

Metų vyras: p.M.S.

Metų Klubas: Opium, Trip.

Metų draugai: visi, kurie buvo šiemet šalia. Jūs esate nepakartojami ir aš jus nenormaliai myliu.

Metų Avantiūra: išsikraustyt gyvent į Kanadą.

Metų Visagalis: meilė sau bei aplinkiniams, ironija bei sarkazmas, tikėjimas, jog nieko, absoliučiai nieko nėra neįmanomo.

Gyvenimas tik geryn ir geryn. Metai buvo nuostabūs, bet aš žinau, ka du trylikti bus tik dar geresni.

2 Komentarai