Pirmyn į turinį

Žyma: Citatos

„Viešnia iš šiaurės“: liūdna pasaka apie gerumą ir tikrus dalykus

Man regis, ne vienam taip nutiko, kad po mokyklos ar universiteto skaitymo įpročiai nuėjo kažkur šalin ir net ir didžiausieji skaitytojai tai daro kur kas rečiau. Todėl pastaraisiais metais išsikėliau tikslą skaityti kuo daugiau knygų. Bent jau tikrai daugiau negu skaitydavau anksčiau. Neslėpsiu, didelę įtaką daro žmonių, kuriuos laikau autoritetais, aiškiai išreikšta meilė literatūrai. Aš irgi noriu būt tokia protinga, kaip jie, todėl skaitysiu. Skaitysiu daug ir įvairią literatūrą. Ir bandysiu karts nuo karto įspūdžiais pasidalinti.

Taigi, mano tėvų lentynoje A. Vienuolio „Viešnia iš šiaurės“ seniai traukė akį. (Tas minimalistiškas ir labai gražus viršelis. Ir pavadinimas gražus.) Bet į rankas vis neėmiau. (Galbūt bijojau, kad senoji literatūra bus nuobodi ir gremėzdiška.) Iki gruodžio. Buvau Panevėžy ir ieškojau, ką veikt ir va, pagaliau pribrendo reikalas.

Tai – tragiška lietuvaitės Aldonos, kuri būdama dar vaikas su tėvu prieš pat Pirmąjį Pasaulinį karą atvyko į Italija, istorija. Siužeto posūkių nedaug, veiksmo irgi, bet knyga man labai patiko. Ilgi, išsamūs vietų, žmonių, situacijų aprašymai, tobulai sudėlioti tam, kad skaitydamas pajustum tą liūdesį, kuriuo persismelkęs pagrindinės herojės ir jos kely sutinkamų žmonių gyvenimai. Beprotiškai, be galo, be krašto liūdna knyga, su mažyčiu krislu vilties. Bet ir tos mažai.

Tai kodėl man taip patiko? Bene labiausiai žavėjo senovinė, kiek komiška, bet tuo pačiu labai jauki lietuvių kalba. Daugybė niekad negirdėtų, arba kažkur gal ir matytų, bet šiais laikais jau nebevartojamų žodžių. Keistos, kartais primityvios, kartais pintai susuktos sakinių struktūros. Be to, labai sužavėjo kūrinio paveikumas. Tiesa, kelissyk pasijutau kaip kadais vaikystėje žiūrėdama kokią muilo operą, tik čia buvo kur kas kokybiškesnė to versija. Nepamenu, ar gyvenime esu verkusi skaitydama knygą, užtat eidama į šios pabaigą blioviau kaip vaikas. Esu šventai įsitikinusi, kad meno kūrinys neprivalo tik linksminti, o jo gerumą dažnai parodo gebėjimas paveikti prie jo priartėjusį meno „vartotoją“. Kai knyga priverčia permąstyti vertybes, gerai pagalvoti, kas yra gerumas, kas svarbu, kaip sunkiai gali žmonės gyventi ir vis tiek vilties neprarasti, ir kaip nė už ką gyvenime nereikėtų visko imti for granted, jaučiuosi nuginkluota ir tuo susižavėjusi.

Taigi, A. Vienuolio „Viešnia iš šiaurės“ – tai pasakojimas apie gerumą, tikrus dalykus ir nuostabi galimybė pasigrožėti ketvirtojo dešimtmečio lietuvių kalba. Nelengva buvo skaityt dėl visų tų stiprių emocijų, kurias ji išjudino, bet perskaičiusi džiaugiuosi, kad tai padariau. Beje, lengvai įsivaizduočiau šį kūrinį ekranizuotą, kaip kad britai į ekraną yra perkėlę ne vieną romantinį Jane Austen romaną. Gal net ne filmo, o mini serialo pavidalu.

„Mergytė ištiesė savo šiltas rankutes ir švelniai paglostė tėvą per skruostus. Ir kokia ji jam tą valandėlę pasirodė brangi ir meili, kad Tijūnaitis, prisiglaudęs savo veidu prie jos užkaitusių veidelių, mintyse prisiekė sau viską viską, visą savo gyvenimą atiduoti jai, ir tik jai, ir visa padaryti, kad tik ji užaugtų sveika, graži ir būtų laiminga. Ir didelis, didelis, malonus uždavinys gyvais paveikslais atsistojo jo akyse.“

„Kai sugrįžo į savo kambarius, vakaruose sėdo saulė. Sinjorina Aldona pirmą kartą savo gyvenime pamatė tokį gražų saulėlydį: visas vakarų krašto dangaus plotas buvo persunktas skaisčiais raudonais dažais. Skersai tą žydinčių raudonų aguonų lauką, iš pietų vakarų į šiaurę, buvo išvarytos ilgos vagos ir atrodė it suversti raudonos, pajuodusios bronzos klodai. Ten, kur tie klodai-debesėliai buvo storesni, ir vagų velėnos buvo tamsesnės. Plonesnėse vagose matėsi pailsi siauri akivarai, it tirpyto aukso pripildyti ir išblėsusiomis žarijomis padėti. Tarp tų akivarų ir suverstų bronzos klodų smego gilios mėlyno dangaus prarajos.“

Palikite komentarą

2015-ųjų metų geriausieji

2015-ieji buvo įspūdingi. Įvyko visko tiek daug ir nugyvenom tiek visko, kiek kitiems į dešimtmetį netelpa. Kontrastas to, kaip jaučiausi, atrodžiau ir kaip gyvenau pirmąją bei paskutiniąją metų dieną net man pačiai sunkiai protu suvokiamas. Gyvenimas vertėsi, sukiojosi, mėtė, vėtė, džiugino ir skaudino, bet štai įsipilu sau vyno, apžvelgiu visus prabėgusius metus ir šypsaus. Nes mes gyvenam. Dieve, kaip įdomiai mes gyvenam.

Metų iššūkis: Kai gyvenimas verčiasi aukštyn kojom, o tu įsitveri ir nepasiduodi.

Metų inside tūsas: Šiemet daug – prasidėjo nuo Naujako (ajaja ko ko džambo, a ja jė, kai kam trys valandos rūkomajam ir kiti reikalai), vienas pirmųjų žiemos savaitgalių sodyboj, vienas pirmųjų vasaros savaitgalių toj pačioj sodyboj, T. K. išleistuvės, labai daug nebūtinai savaitgalio vasaros vakarų Terasoj, prie terasos, Piano, prie Piano (kai važiuoji su taxi namo 500m iš Piano ir atgal, visur), labai labai stiprus savaitgalis Nidoje (magija) ir vos prieš porą savaičių įvykusi daugybę valandų trukusi transliacija po Vilnių.

Metų public tūsas: Pillowtalk (Studio 9), Opium sezono atidarymas ir visos Smalos.

Metų festivalis: Tai aišku Sūpynės (kai ketvirtadienio naktį jau buvom nuveikę daugiau nei per visas praeitų metų Sūpynes, kai atsiradom trijose valtyse vienu metu, plaukėm per pievą, ir buvo cirkas), Yaga Gathering (joga 9 ryto ir „žemyn žiūrintis suoliukas“) ir Opium ant bangos (Nida yra Magija, aš jums sakau).

Metų savas festivalis: Skardis.

Metų antraštė:

Metų keistas vakaras: ambient koncertas bažnyčioje Kopenhagoje. Niekada nepamiršiu.

Metų erdvė: Opiumas.

Metų sportas: joga (taip, 2015-ieji yra metai, kai aš pradėjau reguliariai sportuoti, pietauti vegetariškuose restoranuose ir pirmą kartą nuvažiavau į Yagą.)

Metų stiliukas: Eurovizija, Albanijos pranešėjas.

Metų DJ: Mr Gooze, Anna Hanna, Split Pulse, 12 inčų po žeme.

Metų netikėtas miestas: Kopenhaga.

Metų trauma: bernai lunatikai.

Metų kančia: šis ruduo, užkariavęs dalį žiemos, kai lyja lyja visą naktį, tada ateina rytas ir vis tiek lyja. Ir pradeda tirpt batai ilgainiui.

Metų connecting people:

Metų sprendimas: apverst gyvenimą aukštyn kojom.

Metų sprendimas 2: visiškai nebeskaityti naujienų portalų.

Metų Why?: kai žmogus kolekcionuoja delfinus ir turi jų penkis šimtus.

Metų foto:

Metų nuleistos rankos: vokiečių kalba. (Fun fact: kai ieškai serialo „Friends“ serijų vokiškai, įvedus į paiešką raktinius žodžius „Friends“ ir „German“, pirmas rastas dalykas bus „Two German Teens Fucked by Friends“.)

Metų dialogai:

Apie išsitaškymą (veiksmo vieta – „Savas kampas“):

A: Kur mes?
B:
Taigi ŠMC.

Apie elitines Vilniaus vietas:

-Gal einam į Poshą arbą Disco 311?
-Gal geriau šūduose išsivartom?

Metų lyrika:

Metų nepasitenkinimas: „Man labai nepatiko knyga „Gyvenimas po klevu“. Penkiasdešimt puslapių apie tai, kaip bobutė kažkur eina. Tada marti padaro kiaušinienę, o tada ją pervažiuoja traktorius. P-z bl***. Welcome to Lithuania“.

Metų žiauriausias bachūro tipažas: 44 metų Adic House didžėjus.

Metų pravardė: Pelėsis; Humana.

Metų pokštas: „Demotyvacija – kai įvedi savo vardą ir pavardę i google, gauni tik 1 rezultatą, ir tai vienintelis rezultatas tavo gyvenime“. Oleg Surajev

Metų antitipažas: bernai verkšlentojai, intrigantai, fanatikai ir lunatikai.

Metų ego:

Metų pamoka: negalima pasitikėti niekuo. Niekuo.

Metų rūgštis: „O tos samanos tai dažnai su manimi pasišneka. Tokios pleputės.“

Metų gėlė: preparčio žiedas.

Metų gėrimas: šaltas baltas vynas.

Metų silpnybė: naivumas ir pasitikėjimas žmonėmis.

Metų spalva: juoda.

Metų drabužiai: juodi.

Metų serialas: Six Feet Under, House of Cards, Better Call Soul.

Metų filmas: ir vėl visai filmų nežiūrėjau.

Metų WTF: French Affair.

Metų sąmojis:

Metų netikėtumai: Kai įkrenti į taksi, o vėliau paaiškėja, kad taksistas skaito tavo blogą ir ploja katučių. Linkėjimai!

Metų muzika: Jamie XX, Caribou, kaip visada Depeche Mode, Disclosure, Fleetwood Mac, Moderat, still Pet Shop Boys, Red Axes, Tame Impala, The Black Keys, Thievery Corporation, Todd Terje, Trentemoller, Museum of Bellas Artes, Nadastrom, Semisonic, Ace of Base.

Metų gabalai parymot: Sinickis – Mylimas vyras ir sūnus, Mark Farina – Dream Machine, Chet Fakker 1998, Golden Parazyth – Donwtown Game, Tove Lo – Habits, Arctic Monkeys – 505, Peter Gabriel – Don‘t Give Up (Ft. Kate Bush), The Cure – Pictures of You, Amazing – Tell Them You Can‘t Leave, Cat Stevens – Where Do the Children Play.

Metų gabalai pariaumot: Erasure – Always, Dinamika – Abejingumas, Museum of Bellas Artes – Who Do You Love, Randomer – Bring, New Order – 5 8 6, Van McCoy – The Hustle, Kwamie Liv – Comin Thru, Karolina Czarnecka – Hera Koka Hash LSD, C.A. R. – Angelina (Manfredas Remix), Just Jack – Starz in Their Eyes, Omar – I Wanna Know (Vocal Mix).

Metų gabalai pasilydyt: Roisin Murphy – Ancora Tu, Jamie XX – Loud Places, All Saints – Pure Shores, Jimmy Edgar – Let Me Tell You, TB – Invitation to Love, Howling – Signs (Rodhad Remix), Pillowtalk – Soft (Life and Death Remix), Caribou – Your Love Will Set You Free (C2’s Set You Free Remix), Nadastrom – Somebody, Eliphino – More Than Me, Tame Impala – The Less I Know the Better

Metų maistas: Alyvuogės ir graikiškos salotos. Neribotais kiekiais. Zefyrai. Ribotais kiekiais.

Metų atokvėpis: tie nuo žalio tilto nulėkę balvonai.

Metų vaizdas nuo tilto:

Metų naujadarai: pasmerktadienis, drugsėjis, putskaras (auskaras intymioj vietoj) nebeišsifistinėk ir paslaptinių miestelis.

Metų rojus: Ir vėl namai. Bet jau nauji.

Metų kelionė: Atėnai pas meilę.

Metų performansas: Martyno Švėgždos Von Bekkerio koncertas fone piešiant graffiti atlikėjui. („Durys girgžda. Kažkas švilpia. Acetonas in the air tonight. Kūrinys vadinasi „Damų šokis“, arba „Fėjų šokis“, arba „Panelių šokis“, arba „Troliai“. Vynas – 25eu. Alaus normalaus – nėra. Ventiliacijos – nėra. Užkandžių – nėra. Šviesos wc – nėra. Servetėlių – nėra.“)

Metų durnius: Tu. Taip, tu.

Metų nuvalkiotas humoras: juoktis iš supermamų bei Londono lietuvių ir attendinti bei juoktis iš įvairių Pūko & co. koncertų. Tai nebėra juokinga, brangieji.

Metų gaisras: Kai užsidegi festivalyje nuėjęs į WC.

Metų (ką ten metų, visų laikų) gražiausias Lietuvos bernas: G. R.

Metų žemumos: grasinti žmogui, kurį mylėjai; skaityti svetimus chatus.

Metų pavyzdys, kaip nereikia daryti: Ten Walls.

Metų pažadas sau: jokiais būdais nebesitaikstyt su bullshitu.

Metų optimizmas:

Metų Citatos (labai daug): „Sporte paskutinis, prie taurelės pirmutinis.“; „Ačiū už nuostabiai prarastą laiką.“; „Aš žiauriai nemėgstu smėlio. Nebent retkarčiais, jei yra proga.“; „Išbalink mane. Išnešk iš manęs balius.“; „Aš galiu pistis kiaurom parom, jei tik proga yra.“; „Jie gyvena kaimų kaime, kur populiacija – 25 žmonės ir visi Kazlauskai.“; „Jis tai darėsi auros foto už 20eu. Aš gal seno kirpimo, bet vistiek daktarams teikiu pirmenybę.“; „Aš nemėgstu bėgiot. Mėgstu išgert.“; „Aš permiegosiu su barmenu, jei patalynė išdžius iki vakaro.“; „Geriausia kava yra ratai.“

Metų kirpimas: „Mane mokykloje vadino Nomeda. Nes atėjau kaip Nomeda apsikirpęs. Visi juokėsi, bet Andrelis palaikė.“

Metų fizikos dėsnis: galva pralindo – pralįs ir kūnas.

Metų klausimai:Uostai save?“; „O pasakojau, kaip Darius Užkuraitis matė mano vaginą?“; „Tau šalta fiziškai ar dvasiškai?“ ir aišku „IS THIS REAL LIFE“?

Metų vaidmuo: kai vaidini Nulį.

Metų niekam nereikalingas prieskonis: kalendra.

Metų poza: Lopuso. Nuo žodžio „Lopas“.

Metų knyga: „Dustavo enciklopedija“.

Metų aktivija festivaliuose: pergėrimo workshopas.

Metų kokteilis: „Rusija“: 300ml vodkės, o į ją įleistas žalias kiaušinis. Kai geri, užsikandi ikra.

Metų liga: saulės vėžys.

Metų lyricsai: Titaniko soundtrackas: One small you open the door“; „Vibruok vibruok, tikėti neverta…“

Metų būsena (šiemet daug): „Jaučiuosi kaip jauna šeima vieno kambario bute.“; „Lova, sumuštiniai ir žemėlapiai.“; „Atsikeli ir varai. Alų toliau.“; „Aha, dabar tai linksma, o antradienį sėdėsiu ir klausysiu Lanos del Rey.“; „Koldūnai pasmerkti“; PER JAUKU.

Metų prietaisas: etnoskopas (kur pridedi prie krūtinės ir nurodo tautybę).

Metų Vojažas: nubudus likus pusvalandžiui iki vartų užsidarymo lėkt ant sparnų į oro uostą. Ir spėt. Nu tai aišku spėt.

Metų komplimentas: Jei kas nors tavęs nemėgsta, tai jie debilai.

Metų postas: Apie tikras gyvenimo tiesas, kurios yra visiškai teisingos.

Metų sena atsinaujinusi draugystė: P. J. (Pim pim!), A. B. (Kliučina, Pikų dama ir kiti reikalai ^^).

Metų trūkusi kantrybė:

Metų nauja draugystė: šiemet net trys: I. M., A. M., J. A. Turėjo būti dar viena, baisiai džiuginusi, bet.

Metų moterys: kiek tų puikių moterų! Visos jūs mano puikios, jūs žinot.

Metų vyrai: keturi kampai: A. S., K. M., P. J., P. V.

Metų sukaktis: blogui 10 metų.

Metų bosas: ir vėl A. I. (sakot bepigu rinkt, kai vieną bosą turi? Turiu ne vieną.)

Metų skausmas:

Metų varikliai: Juokas, meilė ir muzika.

Metų troškimas ir palinkėjimas sau ir visiems: Linkiu, kad aplinkui būtų daugiau žmonių, su kuriais viskas įmanoma. Nes gyvenime nėra nieko, nieko neįmanomo, brangieji. Ir kad visada būtų, ką mylėti. Nes be meilės niekas neįmanoma, niekas.

Mano krištolinis rutulys sako, kad laukia fantastiški nauji metai. Aš jums pažadu. Na o dabar einam švęst.

Palikite komentarą

Apie feisbuką, keistus sprendimus, bepročius, kultūrinius skirtumus, vasaros pabaigą ir nepatenkintus italus

Baigiasi vasara ir jaučiu, kaip į kambarį pūstėli jau vėsesnis vėjelis. Vasara baigiasi (bet jau tikrai gana), prasideda darbo, savidisciplinos ir mažiau pasiutusios, bet laimingos laimės sezonas. Nerašiau jau beveik mėnesį, nes daug visko veikiau, net nebuvo kada prisėst. Užtat įžvalgų, keistų minčių ir kliedesių prisikaupė be proto daug, gali būti, kad vienu prisėdimu net neperskaitysit. Na, bet pabandom.

Tiesa, ar kada susimąstėte, kiek vargšų overthinkintojų iš proto išvarė toks dalykas, kaip feisbuko funkcija “SEEN“? Ir šiaip, this modern love breaks me, and as I understand, visus ji breaks, kaip dainuoja Block Party.

Man toks dėmesio sutelkimo sutrikimas, kad aš nebežiūriu serialų. Nebežiūriu filmų. Nebent kine, kai gaila išeit. Ir kai gyvenimas toks įdomus, ką ten tie serialai. Savus kuriam.

Nervinis tikas – populiariausia šios vasaros liga. Visus buvo užpuolęs kokį kartą kitą.

O jeigu jums neaišku, kodėl pastarosiomis dienomis kai kam taip smegenis užtrumpino, tai darsyk sakau paprastą paaiškinimą. Pakelkit galvas ir pažiūrėkit į mėnulį.

(matot, kaip mintys šokinėja?)

Gražiausi vasaros naujadarai: pasmerktadienis, drugsėjis, putskaras (auskaras intymioj vietoj) ir nebeišsifistinėk.

Aną sekmadienį vykau į Panevėžį su žmogum iš feisbuko. Kai jis mane paėmė nuo Europos buvo 13:30. Dar užsukom į Ozą, Akropolį, Statoilą ir Bigą. Kai draugui pasiskundžiau, tas man sako „Tai gal jis ieško kažko su nuolaida?“. Vilnių palikom 14:20. Pz.

Apie nuodėmingumą:

„Sėdžiu kartais ir jaučiu, kaip spragsi pragaras po kojom.“

Apie dekoracijas:

Apie pasirengimą šventėms:

„- Aš per kitą Helauvyną persirengsiu Arnu Klivečka.

– O nebijai, kad gali gautis Eltonas Johnas?“

Apie Arną Klivečką:

„O VRS Kamerą ne Arnas Klivečka vedė?“

Apie Arną Klivečką, kaip įsivaizduojama draugą:

„Jis būtų tas fainas draugas. Kur pasigeria, bet nepamiršta.“

Apie pykčio valdymą:

Apie lažybas:

„Jis vakar tiek užsimojo, kad susilažino iš Užupio.“

Apie working class problems:

„Mano puskei teko atidėti vestuves, nes darbe nedavė išeiginės.“

Apie variantus:

Apie neapsižiūrėjimą:

„Namie dingo internetas. Nu kaip dingo. Atjungė. Nes galvojom, kad gyvenam Pilies g. 57, o gyvenam, pasirodo, Pilies g. 59, tai ne ten sąskaitas siųsdavo.“

Apie skausmus:

Apie ištvermę:

„Aš galiu pistis kiaurom parom, jei tik proga yra.“

Apie nelaimingas pabaigas:

„Kartą atėjo pas mane draugas ir klausia, ko mano žiurkėnas toks šaltas.“

Apie nelaimingas pabaigas vol.2:

„My friend had a turtle and decided to take it to the beach.“

Apie CV šifravimą:

Apie draugų statusus:

„Ji yra ta draugė, kur labai gera draugė, bet su žvaigždute*.“

Apie romantinius žodžius, žvelgiant moteriai į krūtinę:

„Tavo kupolai, tavo vigvamai, tavo iglu…“

Apie kantrybę:

Apie norus ir nenorus:

„Nenorėjau vakar aš kvėpuot.“

Apie pirmosios pagalbos įgūdžius:

„Matau, kad tai panelei negerai. Pulso ieškau. Blet daktaras. Pas save net nerandu, o pas ją dar ieškau.“

Apie Lietuvos kaimą:

„Jie gyvena kaimų kaime, kur populiacija – 25 žmonės ir visi Kazlauskai.“

Apie šiuolaikinių technologijų galią:

Apie italus, kurie meldžia užleisti lėtą ispanišką muziką, kad galėtų į ką nors pasitrint:

„Bet vat ką gali žmogus padaryti dėl erekcijos.“

Apie savotišką racioną:

Apie nesusipratimus, kuomet nesupranti, kad žodis „rugby“ yra sporto, o ne baro pavadinimus ir sakai žmonėms:

„I don‘t know where Rugby is, sorry.“

Apie paradoksus:

„Plikas kirpėjas tai čia kaip angliškai nemokanti anglų mokytoja. Kas, tarp kitko, buvo mano teta.“

Apie titulus:

„Donatas Montvydas Paskutinysis

Apie tai, kai atsirandu ne vietoj ir ne laiku:

Apie dienas, kai neatrodai dailiai:

„Atrodau kaip invalidas-pedofilas.“

Apie Erasmus nestudentus:

Apie melancholiją:

„Mūsų muzikos mokytoja verkia dėl suplyšusių pėdkelnių ir kad dantys pradėjo krist. Ateina, užleidžia Bethoveną ir verkia.“

Apie švietimo sistemą Rumunijoj:

„Our education system is awkward.“

Apie kategorijas:

Apie prastą muziką vol.1:

„Kartą paklausęs jos gabalo prarandi du metus gyvenimo.“

Apie makiažo galią:

Apie prastą muziką vol.2:

„Įėjimas į jos koncertą nemokamas, o išėjimas – 20eu.“

(Tiesa, visai neseniai praleidau 9 dienas labai multikultūrinėje/edukacinėje aplinkoje, todėl tiek daug pokštų apie švietimą ir kultūrinius ypatumus.)

Apie neatpažintus skysčius:

Fun fact 1: Kroatijoje uždrausta klubuose groti turbo folką, nes kai klausomasi tokios muzikos, labai padaugėja susišaudymų.

Fun fact 2: Ar žinojote, kad jei nešiojate gintaro karolius, jie veikia kaip gintaro karoliai, kuriuos deda šuniukams, kad apsaugotų nuo erkių. Tik moteriškėms jie veikia kiek kitaip – atbaido visus bernus.

Fun fact 3: Ar žinojote, kad latviškai „liemenukas“ yra „krusturis“?

Fun fact 4: Ar žinojote, kad kai jums kraujuoja galva, reikia užrišti kaklą, kad neprarastumėt kraujo? Tai žinokit.

Fun fact 5: Vienas draugas sakė, kad kiekvieno berno svajonė, jog po one night stando būtų iškart galima spragtelt pirštais iiiiir… she‘s gone. Tai mielieji, jei jūs galvojat, kad panos apie tai nesvajoja, ta galvokit iš naujo. I did some research.

Apie vaikų teises:

Apie daugiadienes:

„Atsikeli ir varai. Alų toliau.“

Apie ankstyvą brandą:

„-Jis 1997m. gimimo.

-Eiktu, jam jau nuo 9m. stovi.“

Apie reakciją, perskaičius straipsnį, kad vorai Lietuvoje darosi vis didesni ir greitesni:

Zjbs blet. Tik to man ir betrūko.“

Apie stiliaus detales:

Apie priežastis:

„-Tai gal jam įmetė kažką į rimą, kad jis nieko neatsimena?

-Jis pats save įmetė į gėrimą.“

Apie pomėgius:

„-Gausi šlapiu bybiu per veidą.

-Aj, gal ačiū, aš ne mėgėjas.“

Apie amžiaus limitą:

Apie nepatogumus:

„Aš kai rašiau magistrinį, mano vadovė buvo susilaužiusi abi rankas.“

Apie šovimą pro šalį:

„Keturis kartus per dieną persirengia, bet vis tiek atrodo kaip benamė.“

Apie hard spanking:

Apie alkoholio žalą smegenims:

„Aš labai suagresyvėju pastaruoju metu kai išgeriu. Pastarąjį kartą primušiau žmogų su dulkių siurblio kotu.“

Apie keistai pasibaigusius one night stand‘us:

„Aš sykį Žvėryne lipau pro nuosavo namo langą ir bėgau į stotelę, nes bičo sesuo vienuolė įnirtingai beldėsi į miegamojo duris ir būtų mus pasmerkusi.“

Apie spragas švietimo sistemoje:

„Tai dėstytojai 80 metų ir ji niekam neleidžia pirmais metais gintis bakalaurinių, nes, matyt, nori ilgiau darbo turėt.“

Apie įvaizdį:

Apie atsainumą renkantis indus:

„Panele, ar jūs žinote, kad geriate iš žvakidės?“

Apie artėjančias moralkes:

„Aha, dabar tai linksma, o antradienį sėdėsiu ir klausysiu Lanos del Rey.“

Apie prastus kibinus:

„Į džiūvėsėlį mėsa įdėta ir įsivaizduoja, kad čia patiekalas.“

*****

Lyrinis nukrypimas.

Būna, grįžti namo sau tamsią naktį, ateina vienatvė (ta vienatvė, kurią myli, bet sekmadienio vakarais nekenti) ir prilupa tave į kampą. Ir kauki vilku, kai dega toji erdvė širdy. Bet ir tos išverktos naktys gražios. Gražios apnuoginimu. Ir gera jau tada pasitikti rytą protingesnį. Tada renkiesi, ir vis tiek pasirenki būti geru žmogumi. Kad ir kaip tai kartais neparanku. Ir lieki nesuprastas hedonizmo šventime, kuriame ir pats įklimpsti tai giliai, tai ne ypač, nors nežinai, ar iš tikro nori.

*****

Fear and shame block everything in life. Tad nuo šiol, no fear and no shame. Išsigydykim.

Bet tai kokia gera buvo vasara, ką? O ruduo koks geras bus.

Aj, ir gal jau gana tų medkirčių barzdų, už kurių slepias tiek gražių jaunų vyrų? Pabuvot, pakaks. Jau tikrai gana.

Man regis, bręsta poreikis antrai tatuiruotei.

4 Komentarai