Pirmyn į turinį

Žyma: Brainstorm’as

Kelios padrikos tarpusavy visai nesusijusios mintys
Įkelta 2011 10 rugsėjo

Kelios padrikos tarpusavy visai nesusijusios mintys

Žinai, kodėl žmonės nebeskaito laikraščių? Todėl, kad ant popieriaus komentaro nepaliksi, kitų piliečių pareiškimų einama tema nepaskaitysi ir taip pasijusi nedalyvaujantis informacijos perteikimo ir visuomenės reakcijos į ją procese.

Dabar nauja mada – varyti ant krepšinio. Taigi yra trys grupės žmonių: tie, kurie miršta žudos dėl visko, kas jame vyksta; tie, kurie atvirai klykauja, kad kašis užkniso juodai ir tie, kuriems nei šilta, nei šalta. Ir aš, kuri rėkia “Simaaaaaai, varyk!”, nežino žaidėjų pavardžių, bet su draugais į kabaką kašio pažiūrėti eina, bet per daug nosies nenukabina, kai chebra nepavaro. O Simas tai joa. Nom Nom.

O žinai, man bernai patinka tik arba jaunesni arba vyresni. (lievas bajeris, minia šėlsta, bet norėjau pasakyt.)

Beje, peržiūrėjau savo žiemos bei anos vasaros fotkes. Vajej, kokia aš kūda, vajej. Dabar labai rimtai sugrįžta į režimą ir siekiama atkurti bei pagerinti situaciją. Ir dar reikia plaukus susigydit, tik gaila, kad LT, priešingai nei Austrijoje, stebuklingas alpių vanduo iš krano nebėga.

Ir dar, Seinfeld valdo!

Palikite komentarą
Įkelta 2011 3 sausio

Vienatvė kartais kanda (net ir man)

„Kai neturi šeimos įsipareigojimų, gali gyventi absoliučiai laisvai, nereikia niekam meluoti, kankintis dėl nesutarimų šeimoje, nes jų nėra, neturi kamuotis dėl sąžinės konfliktų su savimi, nes kažką apgavai ne ten permiegojęs ir panašiai. Tačiau tu esi sušiktai vienas. Tu keliesi ir guliesi vienas, kai tau suknistai liūdna ar apima depresija – esi vienas. Būna vakarų, kai tampa gūdu ir norisi su kažkuo būti, bet supranti, kad taip susidėliojai gyvenimą, jog tai neįmanoma. Tada skaitai gerą knygą arba rūkai ir slankioji po gatves. Beje, kai sergi, tu irgi esi vienas.”

Neklausk, mielas dienorašti, iš kur, nepatikėtum. Che. Bet čia tokie žodžiai, kuriuos pliusminus galėčiau pasakyt ir aš. Būna, tūsas nepaleidžia, o šįkart nepaleidžia bliuzas.

3 Komentarai
Įkelta 2010 9 gruodžio

Paniurzgėjimai

Truputi irzli, truputi nesusipratus, šiek tiek trapped ir visai ne cheerful.

Ir dabar jau šviesesniais plaukai vėl. O šiaip tai šnipšto laikas tęsias. Mirkt mirkt ir dienos nebėr.

Tiesa, pastebėjau, kad žmonėms būna visuotinės fazės. Būna va, fazė, visi eina plaukų tvarkyt it susitarę; kitąsyk – visi vėluoja; šią savaitę dėstytojams fazė netaisyt mūsų darbų. Tiesiog va taip.

Man jau veik atostogos, tik kur jas dabar man dėt?

“Words do not express thoughts very well. They always become a little different immediately after they are expressed, a little distorted, a little foolish.”

H. Hesse

Vaaaa. Tiesa juk.

Man nuobodu. Veiksmo! Veiksmo!

Palikite komentarą
Įkelta 2010 29 lapkričio

Grįžti į įtampos zoną

Gerci gerci, visai susivynioti.

Niaaa. Nefaina ir nešaunu ir visai neįdomu.

Jaučiu, kaip slystu iš doros kelio ir įsivažiuoju į ritmą, kuris buvo pagrobęs mane Vilniuje – po savaitgalio reikia poilsio, kai tuo tarpu tas savaitgalis pas normalius žmones būną laikas, kai ilsimasi po darbo savaitės. Čia kurį laiką buvau pati sau karalaitė ir nieks kvailų pagundų nekėlė, o štai dabar prasidėjo. Reik susiimt.

O žinai, šiaip penktadienis, man atrodo, buvo kažkokia mistinė juodo gėrimo diena. Visi, su kuriais šnekėjaus šeštadienį dieną, iš vakaro buvo pylę už tėvynę ir dar daugiau.

Mes nekalti, mėnulis kaltas, mėnulis!

Pirmą kartą po pusantro mėnesio čia man homesick periodas. Nebemoku šnekėt nei angliškai nei rusiškai, nei, juo labiau, vokiškai, praradau gerą ritmą, pagal kurį dėliojau savo gyvenimą.

Aš šiandien durna durna, tirpstu, lydaus ir skystėju.

Tikrai reik susiimt ir skubiai, nes prarastas ritmas ir sujaukta harmonija visai išderina viską velniop. Reikia pasitraukti iš komforto zonos (Draugas X: „Norint netinginiauti reikia permesti save iš komforto į įtampos zoną“). Įtampos zonoj aš nieko nesitikiu, mąstau blaiviai ir realistiškai, apgalvoju savo veiksmus, nieko neprisileidžiu per arti ir nekvaršinu sau galvos dėl idiotysčių. Viskas tada einas geriau, aš būnu budri ir įžvalgi, mažiau šneku, daugiau klausaus, darau ir suprantu. Įtampos zonoj ir sau ir kitiems labiau patinku ir esu geresnis žmogus. Tokia tiesa.

Palikite komentarą
Įkelta 2010 14 spalio

Apie kvapus

Šiandien ėjau ir kaip daaavė į veidą – didžiulis gūsis kvepalų, kurie tyč toč kaip mano ekskambariokės. Ir iškart prisiminimų banga, kaip mes pas ją dar neįrengtam vonios kambary čiustydavomės vakarėliams, kaip liedavos čepkeliai fontanais ir šokdavom šokdavom šokdavom. Iškart akyse ir stovi raudona dėžė su tais kvepalais. O trečiadienį, kai tik atvažiavau, įėjus pro lauko duris net galva apsisuko – to mentoriaus laiptinėje kvapas lygiai toks pats, kaip mano numylėtosios stovyklos nameliuose. Kvepia medžiu, sakais ir drėgme. Ir vėl praeities akimirkos prabėgo mano galvoje – kaip aš visko pasiilgau. O vaikino, iš kurio nuomojomės butą Vienoje kvepalai – kaip mano dvyliktos klasės simpatijos, net galva susisuko, kai atpažinau! Ir buvo jų prikrauta pilna spintelė, uostai sau, prisimeni ir kikeni. Kvapas – turbūt vienas tų pojūčių, kurie mane labiausiai veikia. Kaip gerai aš atsimenu kvapus… Arba būna, užuodi ir jauti – kažkur jau patirta, o paskui suki sau galvą, kur ir kada. Turbūt kiekvienas žmogus mano atmintyje turi savo kvapą. O ir vietos… Nepatikėsi, bet Austrijos gatvėse tvyro visai kitokie kvapai nei Lietuvoje. Čia, Berlyne, kvapas primena Austriją, bet turi ir Lietuvos savybių. Čia ne taip švaru, kaip Vienoj, bet žymiai daugiau sintetinių kvapų nei Vilniuj. Medžiai, lietus, mašinos, kiekviena kavinukė skleidžia vis kitokius kvapus, o kiek praeivių nešioja tuos pačius kvepalus, kaip anksčiau sutikti žmonės… O va mano šalikas tavim kvepia.

2 Komentarai