Pirmyn į turinį

Žyma: Baliai

Išsami mūsų krašto vakarėlių ypatumų analizė

Kažkada žiauriai seniai rašiau apie tai, kaip vyksta vakarėliai, tačiau įrašas nusigrūdo kažkur į užmarštį, išsikraipė šriftai ir šiaip, kažkoks žiauriai ne user-friendly pasidarė, tad, permetusi tekstą akimis, nutariau publikuoti 2016-ųjų vakarėlių scenai (čia labiau apie naminius šventimus) atnaujintą analizę. Prašom.

Vakarėliai dažniausiai susideda iš kelių stadijų, kurių kiekvienai būdingi atitinkami vaizdai, garsai, poelgiai ir pasisakymai. O tų stadijų būna įvairių ir skelti jas derėtų į kelias skirtingas kategorijas:

Tualetinė:

eini vienas, užtrunki minutę

eini vienas, užtrunki dvi minutes

eini vienas, užsibūni dešimt minučių („bet tai kaip gerai atrodau, veidrodis nemeluoja. Nu gal dar selfį.“)

eini jau nebe vienas, nes kažkokia išminties fėja pakužda, kad 1)taip greičiau, 2) šiaip faina

eini jau nebe pagrindine šios vietos funkcija naudotis (yra tekę išsilydytį ir užmigti vonioje ant šildomų grindų, prisiekiu)

įeini ir jau nebežinai, kaip išeiti. Lieki ir tyli. (2007m., Gravity, herojus save atpažins)

įeini ir išveda (“Mano vakarėliai pasižymi žmonių sugebėjimu pasinaudoti patalpomis kuo labiau nukrypus nuo jų tiesioginės paskirties.”

Verbalinė:

sugebi prikąsti liežuvį už dantų

liežuvio prikąsti reikalo kažkaip jau nebematai

nejauti jokio poreikio kalbėti angliškai

kalbėti angliškai dar nemoki

nemoki nekalbėti angliškai

angliškai kalbėti nebemoki

nebemoki nekalbėti

kalbėti nori, bet nebegali

nebemoki kalbėti

Alkoholinė:

vartojami taurūs gėrimai, gausiai miksuojant su ledu, sultimis, sirupais ir visai kitais atributais (“Svarbiausia – neprimaišyti.”; “Greit eisiu namo.”; “Kažko nelenda”; “Kažko neduoda į galvą.”; “Aš be zagirono negeriu.”; “Padaryk man kokteilį.”)

vartojami nebe tokie taurūs gėrimai, ledo nebėra, vaisvandenių – ne fontanai (“Dar pusvalandį pabūsiu.”; “Koks silpnas kokteilis, alko net nesijaučia. Tikrai įpylei? Dapilk dar truputį, aš sakau, kažko nesijaučia”)

vartojami gėrimai, laižomi dugnai (“Tai kur ta kola? Nebėra??? Turit uogienės? Suplaksim gaivos. Nėra? Tai gal arbatos? Nėra? Nu ir gerai, šiaip tai be zagirono ir reikia gert, mūsų tėvai tai per balius taip ir geria ir nieko.”)

Dažnai po to seka:

1) klausimai, kur artimiausias načnykas, iš jo parneštų svaigalų suvartojama penktadalis ir krentama be sąmonės;

2) atveriami šimtus metų saugoti mergautiniai asmeninio baro lobiai („Čia aš kažkokį konjaką radau, šeimininkas gal nesupyks, kažkoks „Otard“), kurių magiško skonio vėliau neatsimena niekas.

Laikysenos:

laikaisi oriai ir santūriai, damos palengva suka ratus ant aukštakulnių

laikaisi oriai, bet nebe taip santūriai, damos ratus suka su pagreičiu

laikaisi, damų aukštakulniai rankinėse

Kam tu pilstaisi, gi nesipilstyk“

nesilaikai, “Išneškit damas!” (pastarajame etape slypi atsakymas į klausimą, iš kur tos mėlynės ir kodėl skauda kūną; pametami drabužiai.)

Gurmaniškoji:

Įdarytos alyvuogės, pelėsiniai sūriai, austrės, papajos, gulbės pienas, dangiški migdolai…  (priklauso nuo aplinkybių)

<…>

(~5-9h tarpas)

Hezburgeris, Tauro Kalnas arba Makas (nuo aplinkybių nelabai priklauso) (Yra tekę rasti save Tauro kalno drive in eilėje taxi su išbadėjusiais likimo draugais)

Muzikinė:

groja neutrali foninė muzika

kažkas išdrįsta uždėti norimą dainą youtube (“Aš jus visus nustebinsiu”)

„Uždėkit kažką, kad padainuot, pašokt

„Uždėkit Rihanos/Gagos“

UŽDĖKIT LIETUVIŠKOS. LIETUVIŠKOS SAKAU.“

„Tu neslėpk savo veido plaukais… Ir akių tu nesuki į šalį…“

“Kas ti ble prie pulto?”

„Uždėkit Butkutę!!!“

youtube shufle arba nutraukti laidai, niekas nepastebi, pametamas svarbiausias laidas, groja pusė kolonkių, laidas ryte randamas ant stalo

Šokių:

nešoka niekas

šoka dviese

šoka trise

šokėjai nebetelpa

šoka ant paviršių, aukščiau nei 1,5metro („Kažkas išliejo gaivą!”)

šokėjai krenta, bet šoka

šoka ratu

šoka ratu dviese

šoka po stalu

šoka vienas ratu

nešoka niekas

Fotografinė:

Pasifotkinkim, kol neišgėrę.”

“Pasifotkinkim. Vajetau, kaip negražiai išėjom.”

„IŠTRINK.“

“Nebefotkinkit.”

“Reikia fotkintis, KUR TELEFONAS. IMK MANO, GERESNIS BLICAS.”

<…>

“Kur TELEFONAS?”

“PASIFOTKINKIM. Parodyk, kaip išėjau“

„KAIP GRAŽIAI IŠĖJOM. DEDAM. TAGINK.”

Finale iš 935 kadrų į viešumą gali būti publikuojami maksimum 3.

Išėjimo:

„Dar pusvalandis ir galėsim eit“

„Eisim piškom, ką ten tą taksą kviest, čia netoli“

(po 2h)

„KVIESKIT TAKSĄ“

„Ar iškvietėt kas nors taksą?“

„Kvieskit autobusiuką, netilpsim gi

„NEKVIESKIT TO BRANGAUS, AŠ TURIU APPSĄ“

„Atvažiavo gi taksas, aukitės.“

Ko jūs nesiaunat?“

„Išvažiavo taksas“

„KVIESKIT TAKSĄ“

„Nu, dėde, kaip jums šiandien darbas, daug girtų?“

O dabar rankytes į viršų, mažuliai, jau tuoj tuoj pavasaris!

2 Komentarai

Įspūdžiai (labai subjektyvūs) po pusmečio sugrįžus į Vilniaus naktinį gyvenimą

Labai daug mergaičių prisipisinėtojų
Visi labai labai kūl, konceptualūs ir svarbūs, viskas labai dyp
Niekas neturi pinigų
Pinigų visi šiaip turi, bet dabar išsileidę
Visi nori išgert ir pasibūt
Visi arba pakūdę arba pastambėję, bet ryškiai
Visi orūs ir verti pagarbos būti norėtų, bet ne visada išeina
Labai daug svarbių mergaičių
Dar daugiau svarbių berniukų
Poreikiai didėja, bet galimybės – ne
Visi visi rūko ir rūko daug
Visi visi geria ir geria daug
Genialumas slypi nepaprastume
Taksistai yra labai nagli ir grįžimo namo kaina gali svyruot nuo 7lt iki 50lt
Ant manęs vyras rėkė, kam aš su kailiuku ant paltuko
Vilniaus baruose ankšta
Laiko nesustabdysi
Bet gal atsuksi atgal
Žmonės yra nuspėjami
Nebėra Tripo, nebėra vaibo
tiek nebeišgeriu
Aš, man atrodo, sumažėjau

Palikite komentarą

Vakarėliai tęsiasi

Tūsofščikas ir Kanadoj tūsofščikas, ir nieko čia nepadarysi. Keičias šalys, veidai, laisvalaikis, bet prigimties nepakeisi – jei esi velnias, velniu, turbūt ir liksi, kad ir kiek tau angelo sparnus lipdytų, jie atsiklijuos.

Džiaugiuosi ta sau padovanota laime, kad susitaikiau su tuo, kas esu ir įsimylėjau tą asmenybę dar labiau nei bet kada.

Miau.*

Gyvenimas veža, važiuojam!

Palikite komentarą

Apie išleistuves

Vakar taip jau nutiko, kad atsidūrėme netoliese miesto įvykių epicentro – išleistuvių. Pasileido, jei neklystu, Balčikonio gimnazija, o tuo pačiu mums, po kelių parų gamtoje jau spėjusiems patapti miško vaikais, padavė seniai regėtų vaizdų ir peno atsiminimams.

Kai baigiau aš, mano mokykla išleido daugiau nei 250 (pamatytumėt vinjetę, gali užtrukst ir pats savęs ieškodamas) mokinių. Išleistuvės, kaip ir dauguma Panevėžy, vyko Kultūros rūmuose. Dėl neįtikėtinos masės žmonių (mokiniai, tėvai, mokytojai, broliai, sesės, sužadėtiniai, etc.). Tūsas vyko ir salėj, ir lauke, ir priestate ir aplinkiniuos užkaboriuos. Visi buvo žiauriai solidūs, visi buvo žiauriai pasipuošę (tiek tortų (suprask, prašmatnių suknių su devyniais nuometais) kiti žmonės nepamato per gyvenimą, kiek jų ten buvo tą vakarą).

Visa mokykla klykė pagal puikiai atidirbtą atitinkamo ansamblio repertuarą, kūliais vertėsi žaidimuose bei šoko traukinuku (direktorius varė prieky ir vaidino, kad eina garas). Nemoku apsakyti, kokia solidi ir didelė tuomet jaučiaus (labai nujaučiu, kad ne aš viena). Kur ten nesijausi, kai esi apsirėdęs rūbais, mažų mažiausiai dešimtmečiu lenkiančiais tavo tikrąjį amžių, su kirpyklinėm garbanom bei tona makiažo.

(Solidumas baigėsi šeštą ryto trim pusnuogiams bendramoksliams plaukiant paskui paleistus vainikus, šimtu pavydėtinai įkaušusių tėvelių bei čeburekais prie vispario.)

O moralas kame? Moralas tame, kad dabar, po penkių metų (oho) stebint visą tą procesą, suvoki, kokį cirką tuomet kėlėm nieko neprašyti ir gal ir gerai, kad nuotraukų išliko nedaug. Dabar bene visi atrodom kur kas paprastesni, subtilesni ir ne su dangų remiančiais ragais. Smagu buvo labai, bet kaip gerai, kad tas laikotarpis jau pareity.

2 Komentarai

Apie Euroviziją ir cirką gyvenime

Aš dar tiek gėdos prisidarysiu iki išvažiavimo, kad maža nepasirodys. Atvičaju.

Mes šiandien žiūrėjom Euroviziją, aš nepamenu, kada paskutinį kartą tiek žvengiau. Ašaros net dribo, tušas varvėjo.
Nuostabiausios Europos šalys – Gruzinija, Nyderlandija ir Hungarija. Varom?
Gruzija Lietuvai davė daug, nes ten daug lietuvių karo belaisvių. Turkas niekam nesuprantama kalba paskelbė karą, bet kadangi niekas nesuprato, tai viskas ore.

„Kai paskambini prabalsuoti už Švediją, švediškai šneka?“

„Tos bobulės žiauriai miego nori. Yra trys atsarginės, jei netyčia kažkuri pasimirtų.“

„Jei jis skelbtų taškus Lietuvos, aš suvalgyčiau va šitą lovą.“

Apie interesus: „Aj, tau bile juda, tai jau ir gražus.“

Ir dar šiaip iš gyvenimo:

„Iš kur jinai vapščė tą čiuvą ištraukė?“ – „Kaip tai iš kur – pasiėmė iš s.o.s. kaimo.“

„Alfonsui Penikui yra didelė dešimtis metų, bet jis vis dar kazanova.“

Įspūdinga yra tai, kad į mano blogą daug žmonių ateina ieškodami Peniko. Man atrodo, jis jau nebe asmenybė, jis – ikona.

Šiandien taip gražiai apie mane pasakė, kad net faina paliko – „I. yra mano kelrodė žvaigždė.“

Apie talentą hiperbolizuoti: „Tie akiniai taip lengvai aptempia akį.“

„Mes atrodom kaip graži jauna šeima?“ – „Ne, jūs atrodot kaip Aleksas Lemanas su Paltiniene.“

Mano rankinė tiesiog tvoskia bijūnais. Neklausk, mielas dienorašti.

Mes geriam šampaną ir švenčiam gyvenimą, o jeigu jūs esate debilai, pavydnikai, be humoro jausmo, susireikšminę, dalbajobai, skūpi, negražūs, atchodų užprelinti siaurapročiai – verčiau nusižudykit iš karto, nes tikrai nusprisim, jei painiositės kelyje.

Kaip aš myliu mūsų gyvenimą ir mane supančius nuostabiausius žmones, tu neįsivaizduoji.

4 Komentarai