Pirmyn į turinį

Mahila Straipsniai

pauzė

Kai aš šypsausi, nerašau. ;}

O ledas tirpsta. To dar nesimato, bet visa esybe jaučiu – lietvamzdžiais ateina pavasaris.

Reklama:

Beje, užgijo 2 žaizdos. Net nepastebėjau.

Mumiy Troll – Vosmiklasnica

3 Komentarai

krismastaimas

Keista. Žinau, kad nieko nebus – nebus man nei Velnių Malūno, nei Tokio, Kokio Noriu Naujų Sutikimo, ir gal net nebus žmonių, kuriuos norėčiau matyti šalia. Bet visada bus sugebėjimas pažvelgti į viską taip, jog nebūtų skaudu. Tik kartais atsibosta save tam nuteikinėti. Bet bene visada taip darau. Nes žinau, kad taip geriau.

Niekada neleisčiau sau būti pasigailėjimo objektu.

Kalėdos. Jau užuodžiu imbierų kvapą namuose. Net laukiu Kūčių (su 11 rūšių silkių) 🙂 Ir skaitinėju ‘Kalėdų giesmę’.

Reklama:

The Beatles – Let It Be

3 Komentarai

Paradoksas

Kai mudu žaidžiam, tirpsta ledas. Tik, deja, trumpam.
Žinai, aš visada sau prisižadu gyventi taip, jog žmonės, mane stebėdami sakytų : „Na šitai tai ir sekas.“ Ir norėtų būt šalia. Tik niekada man tai nesigauna. Niekas nenori būt šalia žmogaus, kuris tarsi neigiamos energijos šaltinis visus atbaido. Niekas nenori klausyti irzlaus padaro išpažinčių. Juk ir pati visad kartoju, kad kitų gyvenimai – visiškai man neįdomūs. Tai kodėl kitiems turėtų rūpėti maniškis?
Ji man sakė, kad žmonės dažnai būna būtent tokie, kokių jie nemėgsta. O jei aš tokia, kokių nekenčiu, tai esu reto bjaurumo sutvėrimas.
Ir žinai, jau pradedu tikėti, jog Ji nemelavo.
Manęs visada nemėgsta tie, kuriais susižaviu. Ir įsižiūri tie, kurie man šiurpą kelia
.

Reklama:
4 Komentarai