Pirmyn į turinį

Mahila Straipsniai

Mėnesio senumo mintys /nepakitę/

2005 10 08
Šiandien viena gana įžymi moteriškė iš LTV, kurios vardo neprisimenu, gerą pusvalandį mum visiems, susirinkusiems Kultūrkėj, moralizavo…:Jos laikais gimnazistai nešiojo uniformas, kurios būdavo pasiūtos iš senų sesers art mamos mokyklinių drabužių. Jos laikais moksleiviai didžiuodavosi, jog turi uniformą ir su ja eidavo net į šokius. Jos laikais gimnazistai nebėgdavo iš pamokų, nes mokykloje jiems būdavo gera. Jos laikais gimnazistų išleistuvės apsieidavo be alkoholio ir vistiek ten būdavo neįtikėtinai smagios.
Mano laikais gimnazistai rūko tiek, jog už per 2 mėnesius cigaretėms išleistų pinigų užtektų uniformai pasisiūti. Mano laikais gimnazistai geria degtinę pasislėpę už spintos matematikos kabinete. Mano laikais gimnazistai vartoja daug stiprių vaistų nuo nervų. Mano laikais gimnazistės nėštumo testus darosi mokyklos tulikuose, nes niekur nespėja. Mano laikais gimnazistų poros laižosi atsisėdę prieš mokytojų kambarį. Mano laikais į pamokas gimnazistai atvažiuoja dar nemiegoję po vakarykščio tūso ir drebantys nuo pagirių.

Ir jiems pokui, ką šneka kažkokia išklerusi bobelė.

Reklama:
2 Komentarai

Daugiau nebegersiu

Einu tamsoje ir matau – šviesa. Seniai matyta. Seku paskui. Ji vis artėja ir vis labiau tikiu. Bet – tik b-u-m ir šviesos nebėr. Nei vilties. Pati ją užgesinu. Per stipriai tikėdama. Nors ir nenorom. Tokia lemtis. Skaudu.

Metu gerti.

Reklama:

 

3 Komentarai

o buvo taip…

Dar pasakysiu apie tą žmogų, apie kurį rašiau. Po visų žiemos įvykių aš jį buvau sutikus pavasarį. Po to sėdėjau autobuse, klausiausi Mamontovo ir žliumbiau. Ir į mokyklą tada atėjau užsiverkus.
Dėl to, kad tada man jo taip reikėjo. Taip reikėjo…

Kai sutikau jį, supratau, koks neįtikėtinai savas gali būti žmogus. Toks rūpestingas, protingas ir geras. Ir man reikalingas.
O pasibučiavom tik kartą. Per jo 20-tąjį gimtadienį – taip buvom sutarę. Rodos, ir tada lijo.
Po to tą bučinį prisimindavau dažnai. Ir galiu pasakyti, kad buvo pats geriausias mano gyvenime.
Ir po pavasario susitikimo jį sapnavau. Ne kartą. Kad ateina pas mane, priglaudžia prie savęs, pabučiuoja ir pasako: „Būsim kartu.“ Ak, skaudėdavo pabudus.

Reklama:

Ir dabar jau apsiverkiau. Bet visdėlto, the magic is gone. He broke the spell. Ačiū jam.

2 Komentarai