Pirmyn į turinį

Facebook’o srautas

2 days ago

Mahila

Bevažinėdama po Lietuvos apylinkes prisiminiau šitą tobulybę. ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 days ago

Mahila
View on Facebook

3 days ago

Mahila

Laikai keičias, problemos lieka tos pačios. ... See MoreSee Less

View on Facebook

3 days ago

Mahila

Gera žinia tiems, kurie dar nematėt – nuo rugsėjo man taip patikęs vokiečių serialas „Babylon Berlin“ – per LRT.

Šitą serialą pradėjau žiūrėti dėl kelių priežasčių:

-Mano amžinosios meilės Berlynui ir vokiečių kalbai, kurios vis dar nemoku, bet kas kart girdėdama apsiseilėju.

-Fakto, kad visas serialas iš viso turi jau išleistus 2 sezonus ir 16 serijų (reiškia, nenusitęs į dvylika sezonų ir nereiks rymot laukiant tęsinio).

–Labai gerų atsiliepimų, kuriuos apie Babylon Berlin perskaičiau internetuose.

Siužetas: 30s Berlynas, komisaras Gereon Rath persikelia iš Kelno į Berlyną ir kaip mat įsisuka į sostinės kriminalinį, politinį ir socialinį gyvenimą, katras ten tiesiog kunkuliuoja.

Nei laikmetis, nei santrauka pernelyg neintriguoja, tad tiesiog pateiksiu keletą faktų.

-Brangiausias visų laikų serialas, sukurtas NE anglų kalba. Biudžetas – 40.000.000 eurų.

-Vokiška kokybė: muzika, (beveik visada) neholivudiškas siužeto dėstymas, realistiškai atvaizduotas brutalus tų laikų varguomenės skurdas, taip pat brutaliai grubus seksas ir smurtas, dėmesys detalėms ir personažo vystymas.

-Vieną pagrindinių vaidmenų atlieka Severija Janušauskaitė – nepaprastai talentinga ir graži (o dieve, kokia ji man graži) lietuvių aktorė, apie kurią, tikiu, gal ir nesat girdėję. Išgirskit.

-Jei patiko Boardwalk Empire (kurio haipint nenustoju iki šiol), panašaus vaibo čia netrūksta.

Minusai: buvo vietų, kur istorija patikėti pasidarydavo sunku. Na, bet juk čia kinas – ne gyvenimas, ane?

Prabėgus jau keliems mėnesiams nuo sužiūrėjimo vis dar labai rekomenduoju.
... See MoreSee Less

View on Facebook

4 days ago

Mahila

Visada linksma, kai kokia nors pažįstama išteka, pasikeičia pavardę FB į -ienę ar dar kokią kitą ir tu kurį laiką nesupranti, kas čia per nepažįstama moteris tavo drauguose. ... See MoreSee Less

View on Facebook

4 days ago

Mahila

Man vis tiek yra neįtikėtina, kaip, kai visas pasaulis eina pirmyn, toks dalykas kaip Skype (visgi vis dar daug kur naudojamas), sugeba būt tokia atgal ropojančia lūžena. ... See MoreSee Less

View on Facebook

4 days ago

Mahila

Šiandien išgirdau tokį prietarą, kad, PASIRODO, negalima iškritusių plaukų mest per langą, nes, jei juos ras šarka ir įpins į savo lizdą, tau paskui galvą skaudės.

Is this real life? Gal dar yra kokių smagesnių crazy prietarų, kurių nežinau?
... See MoreSee Less

View on Facebook

5 days ago

Mahila

Žiūrėjau jau gal dešimt kartų ir dar žiūrėsiu. Širdut reacts only.

Skolinuosei nuo Anthony Kisliak sienos.

I Bless The Memes Down In Africa
A beautiful rendition of Africa by Toto

Merch: TotoAfricaMemes.com
... See MoreSee Less

View on Facebook

6 days ago

Mahila

Sportas! <3 ... See MoreSee Less

View on Facebook

6 days ago

Mahila

Pamenat kaip sakiau, kad, kai atrandu kažką faino, man baisiai smagu tuo pasidalinti su kitais. O kai man nuoširdžiai patinka kažkas, ką daro mano draugai, tai aš dar labiau džiaugiuosi galėdama apie tai papasakoti platesniam ratui žmonių. Tai šįkart būtent taip ir yra.

Visą gyvenimą mano plaukai buvo tas tradicinis lietuviškas, kaip aš mėgstu vadint, putinys. Fenuok, šukuok, tiesink netiesinęs, kupeta ant galvos vis tiek susiraitys. Ir ne kaip nors žavingai, o taip, kad jauties atrodanti kaip kaimo kvaišelė.

Buvau girdėjusi apie visokius cheminius tiesinimus. Vienam draugui plaukai tiesiog nukrito, kitai draugei tiesinimas visai nelaikė, o šviesintiems plaukams, sako, išvis šiukštu negalima.

Tai ir susitaikiau, kad reiks toliau bandyt įžvelgti grožį savo kreivų bangų (ne garbanų) bardake arba džiaugtis tomis keliomis valandomis tiesiais plaukais po gero pusvalandžio tvarkymo tiesintuvu. Nes vakaro pabaigoje arba papuolus į lietų bangos vėl sugrįš.

Bet vieną dieną draugė mane prikalbino apsilankyti pas Ernestą ir išbandyti tiesinimą keratinu. Visiškai nepasitikėjau, labai bijojau, bet pasiryžau. Po kelių valandų procedūros plaukai atrodė fantastiškai.

Bet dar neskubėjau džiaugtis – galvojau, reik palaukti, kaip ten bus, kai išsiplausiu galvą. Po galvos plovimo vaizdas išliko puikus. Bet ir tada rūpinausi, kad po kelių dienų ar savaičių chaosas ant galvos sugrįš. Nesugrįžo. Baiminausi, kad ilgainiui plaukai susilpnės, pradės lūžinėti, ar dar kas blogo atsitiks. Neatsitiko. Netgi sutiprėjo.

Pirmą kartą procedūrą dariausi pernai balandį. Po to – dar kartą rudenį ir tada vėl balandį. Kaip ir buvo žadėta, efektas išsilaikė pusę metų.

Po to, kai plaukus keratinu išsitiesinau pirmą kartą, išgirdau krūvas komplimentų savo šukuosenai. Dabar jau pripratau prie to, kad plaukai visada atrodo gerai.

O jų priežiūra labai paprasta – kad keratinas nepabėgtų negalima galvos plauti šampūnu, kurio sudėtyje yra druskos. Nebrangių bedruskių šampūnų, pasirodo, pilna. Plaukus galima pint, raityt, šukuot kaip nori. Galima maudytis ežere, nebaisu papult į lietų. Išeini iš dušo – pasišukuoji ir net džiovint nereikia – patys išdžiūva tiesūs.

Taigi, jei jums irgi nusibodo kasdien stovėt prie veidrodžio su tiesintuvu ir kovot su pasipūtimu, labai rekomenduoju.
Ernestos kontaktus ir daugiau informacijos rasite jos puslapyje TIESI.

O jei pirmą kartą apsilankiusios pasisakysite, kad apie ją išgirdote per Mahilą, gausite 10 eurų nuolaidą.

Čia vat matot mano galvą po procedūros.
... See MoreSee Less

View on Facebook

7 days ago

Mahila

Never forgetDogs. Cute. What are they good for? Absolutely petting patreon.com/joegran ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 week ago

Mahila

Dažnai kalbu apie linksmus dalykus, bet šįkart, prasidedant dar vienam nuostabiam savaitgaliui, noriu pakalbėti tema, kuri yra visai nelinksma. Tiesą sakant, net labai skaudi.

Ar žinojote, kad 2017-aisiais Lietuvoje nuskendę mirė 142 žmonės? Pagal nuskendusiųjų skaičių esam PIRMI Europoje. Po mūsų – Latvija ir Rumunija. Beveik tris kartus lenkiam Europos vidurkį. Pasiplokim patys sau, ką.

Visiškai tikslių duomenų apie šių metų statistiką rasti nepavyko, tačiau iki birželio 6 d. jau buvo įregistruotas 21 tokios mirties atvejis. Taip, iki birželio pradžios, kai maudymosi sezonas buvo vos prasidėjęs. Bijau, kad su kiekviena vasaros diena ši statistika tik auga. Kiek tiksliai vandenyje susižeidžia – irgi nežinau, bet jų irgi daug.

163 (ir daugiau) gyvybės, kurios galėjo būti išsaugotos, yra įspūdingas, šiurpą keliantis, stingdantis skaičius.

Drįstu spėti, kad žinote bent vieną atvejį, kai tokia mirtis ar trauma ištiko žmogų, kurį pažinojote ar jo artimąjį.

Atrodo, jei problema tokia gili, informacija apie ją turėtumėme būti bombarduojami kasdien. Ir vis dėlto, paskutinį kartą kažką šnekant šia girdėjau birželį. Tikiu, kad kažkur kažkas kalbėjo ir vėliau, bet tai manęs nepasiekė. Reiškia, sklaidos visgi trūksta.

Nors situacija ir klaiki, tačiau nepasakyčiau, kad ji stebina. Velnias žino, kokio keisto herojiškumo vedami savo kietumą dažnai bandom įrodyti vandenyje. Lygiai taip pat turim prastą elgesio vandenyje kultūrą. Ką mes darom ne taip? Prašom, sąrašas.

1. Maudytis einam apsvaigę. Kai linksma, maudynės atrodo žiauriai fainas dalykas, gi bus dar linksmiau. Balius sodyboj, alus, ežeriukas – nu pasaka. Dažnai šitie pasimurkdymai vyksta naktį, kai nors pirštu į akį durk. Nesimato dugno, nesimato tolyn nuplaukusių draugų.

Beje, kai paskutinį kartą lankiausi Vishy parke, ten buvo galima vartojimui vietoje įsigyti ne tik silpnųjų alkoholinių gėrimų, bet ir, jei tik norisi, butelį degtinės. Visiškas kosmosas.

2. Apsvaigę veržiamės pasiplaukioti valtimi, vandens dviračiais ir kitu vandens transportu. Į žygį baidarėmis įsidedam fleškutę. Nes gi kas čia blogo gali nutikti, gi linksma.

Be kita ko, tą vandens transportą nuomojantys asmenys tikrai smarkiai nesigilina, kokia jų klientų būklė. Biznis yra biznis, kas gi čia blogo gali nutikti.

Dar smagiau, jei, būdami apsvaigę, išplaukiam ežero vidurin ir susigalvojam pūkštelt į vandenį atsigaivint. Gi linksma. Arba ant kokio krašto atsisėdam. Gi smagu.

O gelbėjimosi ratai ir liemenės tik lopams.

3. Einam maudytis vieni arba vienus išleidžiam draugus. Nedrausminam draugų, kurie apsvaigę užsimano maudytis arba pasiplaukioti. Nu gi kas čia blogo gali nutikti.

4. Bandom pasirodyti kokie kieti esam, nuplaukdami į ežero vidurį ar net į kitą krantą. Gi mokam plaukt.

5. Vis veržiamės į tas zonas, kur nesiekiam dugno. Draugas gali, tai galiu ir aš, kas yra. Gi mokam plaukt.

6. Šokinėjam į vandenį nepasitikrinę, koks jo gylis ir koks dugnas glūdi apačioje. Pažįstu žmonių, kurie po tokių šuolių turėjo susidėt jau nebe savus priekinius dantis. Kainavo daug. Ogi turėjo būti linksma. Aišku, džiaugiuosi, kad vis dar pažįstu, o nesibaigė kur kas liūdniau.

7. Ignoruojam apie pavojingą situaciją vandenyje perspėjančius ženklus. Raudona arba juoda vėliava? Ką ten tie gelbėtojai išmano. Aš gi moku plaukt. Užtverta, nes duobės? Nu kokios čia duobės, gi čia Lietuva, ne Australija. Aš gi moku plaukt. Parodykit bent vieną, kuris dėl to nuskendo. (Šiaip tai negalim parodyti, nes nu, nuskendo, nebėr ką rodyti.)

8. Apsimetam, kad skęstam, nes gi bajeris. Paneriam po vandeniu ir ilgai neišnyram, juokais pradedam šauktis pagalbos – ir dar ten visokias nesąmones darom. Aišku, dažniau būdinga vaikams, bet pasitaiko ir tarp suaugusiųjų, patikėkit.

Beje, ar žinojot, kad iš tikro skęstantys žmonės vargiai kada šaukiasi pagalbos? Skęstantieji paprastai prigeria daug vandens, o kvėpavimo takai apsauginius mechanizmus atjungia. Tad garsą išleist pasidaro nebeįmanoma.

9. Žaisdami vandenyje pokštaujam panardindami draugus po vandeniu. Gal ir šiurkštoka, bet irgi – žiauriai geras bajeris, žiauriai linksma. Vėlgi, labiau paplitę tarp vaikų, bet ir suaugusieji dažnai suvaikėja.

10. Prisižiūrėję apsimestinių skendimų visiškai nereaguojam į situacijas, kai žmonėms iš tikro reikia pagalbos. Prieš pora mėnesių plaukiojom plaustais Žaliuosiuose ežeruose, pora vaikinukų apsimetė, kad skęsta. Spėkit, ar kas nors iš mūsų į tai sureagavo rimtai? Tikrai ne. Gerai, šįkart pavojus buvo netikras, bet o vat jeigu pasitaikytų rimtesnė situacija?

Jei taip nuoširdžiai, pati esu dariusi turbūt visus iš čia surašytų dalykų. Tai gerai, kad nieko blogo neatsitiko. O galėjo. Ir panėrusi po vandeniu netikėtai esu, pramogų parke, kai pagavo srovė, kurios nesitikėjau. Niekas iš personalo nesureagavo, draugas už plaukų išgriebė. Tiesa, jis iki šiol nemano, kad tai buvo rimtas atvejis, nors aš jį prisimenu kaip rimtų rimčiausią. Dabar, jau kiek paaugusi (prireikė nemažai metų, ką), pasižadėjau sau būti ypač atsakinga ir kelti aplinkinių sąmoningumą šiuo klausimu.

Netgi būčiau labai už tai, kad prie kiekvieno paplūdimio stovėtų ženklas “Šiame ežere/upėje/jūroje šiais metais žuvo/sužeista”, kaip tai skelbiama keliuose.

Labai prašau, prieš statydami save į pavojingą padėtį arba matydami, kad į tokią save stumia jūsų draugai ar net nepažįstami žmonės, gerai pagalvokite, ar nėra šitas nuostabus gyvenimas pakankamai brangus, kad šitaip kvailai rizikuotumėte jį prarasti.

Numanau, kad šitas mano tekstas bendroje statistikoje nelabai ką pakeis, bet, jei bent vienas kitas žmogus susimąstys, kokie atsainūs esame saugaus elgesio vandenyje klausimu, tikslas jau bus pasiektas.

Ir vis dėlto, norėčiau, kad žinutė pasiektų kuo daugiau žmonių, todėl turbūt pirmą kartą prašau pasidalinti šiuo įrašu.

Gero savaitgalio, saugokit save ir kitus.
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 week ago

Mahila

O jums yra buvę, kad kalbantis su kitame mieste gyvenančiais tėvais jie nepasidomėtų "kaip ten pas jus orai?" ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 week ago

Mahila

O kaip jūs jaučiatės, kai įsijungiat messengerį rašyt kam nors iš draugų ir matot, kad juda taškiukai ir jis jums jau irgi rašo? Nes aš tai jaučiuosi kaip Vanga, Kašpirovkis ir Šulja kartu sudėjus. ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 week ago

Mahila

Neregėtas Vilnius ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 week ago

Mahila

"Lelija" paduoda naujų trendų. ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 week ago

Mahila

Nu ką, TAI įvyko. Ką tik vienam bariuke jaunas barmenas mane pavadino PONIA. ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 week ago

Mahila

Kai tik viešojoje erdvėje prasideda diskusija kokiu nors didžiajai visuomenės daliai aktualiu klausimu (idiotiškas muziejų darbo laikas, ilgos eilės bankuose, nesąmoningai komplikuotos biurokratinės procedūros – you name it), visada pasipila užsienio kraštų sistemų veikimą patyrusių (arba nifiga nepatyrusių, tiesiog puskė iš Vokietijos/Švedijos/Antarktidos pasakojo) piliečių komentarai.

Mėtomasi faktais apie tai, kad VA Vokietijoj/Švedijoj/Antarktidoj tai TAIP PAT arba VA DAR BLOGIAU. Atrodo, kad jei jau kažkur kitur taip pat arba blogiau, tai jau viskas, norma, nebesistengiam. Jei ten blogiau, tai kur jau ten mums.

O iš tikro tai, visiems į naudą išeitų nusiteikimas "O tai DAVAI padarom TAIP GERAI, kaip NIEKUR nėra".
... See MoreSee Less

View on Facebook

2 weeks ago

Mahila

Vilnius full of space, o gyvenimas pilnas netikėtumų.

Šiandien, apie 21 val. prie Žirmūnų paplūdimio, man stabtelėjus užsirišti sportbatį ir koją uždėjus greta dviračių tako (o pėsčiųjų tako išskyrus žolę ir išgremžtą žvyrkelio plotelį ten kaip ir nėra), o draugei atsistojus šalia, pravažiuojančios vidutinio amžiaus poros (kuriai erdvės paliktas buvo mažiausiai metras) mudvi buvome apšauktos, laikykitės, NARKOMANĖMIS. <3
... See MoreSee Less

View on Facebook

2 weeks ago

Mahila

That time of the year, kai googlini "Ką gaminti iš pomidorų", nes no idea, kur dėti visus tuos kilogramus, kurių prikrovė namiškiai. Ir atrodo, kad visur pomidorai: šaldytuve, ant palangės, lentynose, spintelėse ir kišenėse - sunokę ir dar nokstantys. ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 weeks ago

Mahila

Tai saldžių sapnų. 1992 m. "Lietuvos Rytas" ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 weeks ago

Mahila

Hometown glory ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 weeks ago

Mahila

Apie nuomos kainas:

-Aš iš viso mačiau Perkūnkiemyje butą už 700 eur.
-Tai gal ten parduoda už tiek?
... See MoreSee Less

View on Facebook

2 weeks ago

Mahila

"Dabar tas metų laikas, kai akacijos žydi ir kai visos kūno dalys prakaituoja tiek pat, kiek ir tas vidinis kelio linkis."

Iš "Riešutų duonos"

(Šiaip tai ne, tikrai ne iš ten. Iš blevyzgų prie stalo "Vėjuose")
... See MoreSee Less

View on Facebook

2 weeks ago

Mahila

Ei, o rimtai, yra koks nors įstatymas, kuris draudžia su maudymke eiti į miestą? ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 weeks ago

Mahila

O žinot tą jausmą, kai sėdi ir, atrodo, jauti, kaip užpakalis platėja? ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 weeks ago

Mahila

"Sielos" klausausi nuo šešiolikos, bet koncerte šiandien buvau pirmą kartą. Neturiu su kuo lyginti, bet buvo puiku. Kai uždainavo "Sielos salą", atsivėrė gerklė dainuot kartu visu garsu, o iš akių ištryško laimės ašaros (žinau, dažnai kažkaip pastaruoju metu).

Man labai faina, kad jie, susikūrę 1990-aisiais, net tik vis dar groja, bet ir kuria naujas dainas. Ir dar labai faina, kad, dainuoja vien tik lietuviškai. Nesakau, kad lietuvių atlikėjams dainuoti nelietuviškai yra kažkas blogo, bet muzika gimtąja kalba kažkaip labiau tą sielą virpina.
... See MoreSee Less

View on Facebook

2 weeks ago

Mahila

Atrodo, kad visas mano gyvenimas yra nuolatinis roller coaster'is tarp: „Sieksiu būti stilinga mergina ir visada atrodysiu nepriekaištingai“ ir „Ai, nu ką čia stengtis, išvaizda yra overrated, svarbiausia vidus“. ... See MoreSee Less

View on Facebook

3 weeks ago

Mahila

+29,5°

Negaliu patikėti, kad to klausiu, bet. Kaip atšaldyti namus be ventiliatoriaus ar kondicionieriaus? Skersvėjo padaryt neina, nes visi langai į vieną pusę. Vakar jau prigavau save beviltiškai žvelgiančią į šildytuvą ir ieškančią šaldymo funkcijos. Aišku, neradau.
... See MoreSee Less

View on Facebook

3 weeks ago

Mahila

Čia yra mano selfis dar viename veidrodyje, kurio nepasiekiu ... See MoreSee Less

View on Facebook

3 weeks ago

Mahila

Per tas savo keliones (ir šitą įrašą dėlioju lėktuve, kuris tuoj nusileis Vilniuje) net pražiopsojau vieną nedidelę šventę.

Liepos 26 dieną blogui sukako 13 metų. Kaip jau ne kartą esu minėjusi, 16-os pradėjusi registruoti savo (tada baisiai, o dabar kurioziškai dramatiškus) išgyvenimus, nė numanyti negalėjau, kad sugebėsiu šitiek metų likti ištikima savo rašinėjimams. O juo labiau - kad ilgainiui rasis tiek daug žmonių, kuriems jie pasirodys įdomūs.

Ta proga dar kartą paraginsiu daryti tai, kame jaučiate prasmę, o sėkmė pati pasivys jus procese. Ir žiauriai ačiū, kad, nors ir ne visada mūsų nuomonės sutampa, skaitote ir lepinat dėmesiu. <3
... See MoreSee Less

View on Facebook

3 weeks ago

Mahila

Flashback to the past.

Užsimąsčiau, kuri reklama iš vaikystės yra palikusi didžiausią įspūdį. Tai be "Galvą skauda - kaip gerai" ir "Camay Chic" (kur visi juokdavosi, nes "kamei šik"), tikriausiai šita.Radijo stoties "M–1" 1999 TV reklama
... See MoreSee Less

View on Facebook

3 weeks ago

Mahila

My party be like:

nueinu prie baro - 10-ies žmonių eilė;

nueinu prie wc - 10-ies žmonių eilė.

Nu ok, varau namo.
... See MoreSee Less

View on Facebook

3 weeks ago

Mahila

Apie tai, kaip aš lėtai valgau, sklinda legendos. Pamažu, pasigardžiuodama, nedideliais kąsniukais. Vienas draugas sakė, kad kvies Gineso rekordų knygos sudarytojus, kad tie dokumentuotų, kiek laiko doroju kibiną. Visada baisu, kad kam toks mano lėtumas nepasirodytų nepriimtinas. Bet kažkaip susitvarkom.

Bet kad mano valgymo viduryje padavėjas nuneštų lėkštę iš panosės iki šiol dar nebuvo! Traukiu patiekalą į savo pusę, jis į savo, stipresnis visgi. Mosikuoju rankomis, rėkiu "I'm not finished", bet jo jau ir pėdos atšalusios.
... See MoreSee Less

View on Facebook

3 weeks ago

Mahila

Tas jausmas, kai sėdi Speak Easy bariuke Kijeve ir čia va taip tiesiog įžengia Tove Lo su kompanija. ... See MoreSee Less

View on Facebook

3 weeks ago

Mahila

Visada smagu, kai iš 50-ies skirtingų kokteilių kokį pusvalandį renkiesi, kurio čia norėtum, o tada paaiškėja, kad va būtent to, kurį išsirinkai, tai va kaip tik nebėra. Su patiekalais tas pats. ... See MoreSee Less

View on Facebook

3 weeks ago

Mahila

Kai galvoji, kad nusipirkai pieno gėrimuką, o paaiškėja, kad ten - kondensuotas pienas. Na ką gi, when life gives you lemons... ... See MoreSee Less

View on Facebook

3 weeks ago

Mahila

Welcome to Kiev ... See MoreSee Less

View on Facebook

4 weeks ago

Mahila

Jūs kaip norit, bet man patinka Palanga.

Tie tūkstančiai skirtingų žmonių, tie kasmet vis atsinaujinantys ir pasipildantys prekystaliai, kavinės ir restoranai, per galvą besiverčiantys verslininkai, vis kažką naujo sugalvojantys tam, kad žmonės pasirinktų būtent juos. Tie amžinai karšti čeburėkai, kepta duona ir šaltas alus, nei atvėst, nei sušilt nespėję nuo tavo paskutinio apsilankymo.

Ir Basanavičiaus gatvė patinka. Su savo 9D kinu, siaubo kambariais, iliuzijų namais, gatvės dainininkais, piešėjais, magnetukų gamintojais, gintarais nuklotais stalais, visos įmanomos muzikos asortimentu, vafliais ant pagaliuko ir burbuliniais vafliais su ledais, rūkyta žuvimi, viena už kitą ryškiau šviečiančiomis pasilinksminimo vietomis, link tilto žygiuojančiomis septynių asmenų šeimomis, kur paauglės dukros, dar tėvų prižiūrimos, plaukus pasikedenusios jau slapta merkia akį Tinderyje sumatchintiems jaunikaičiams. Ir su visu tuo chaosu, kuris gali nevaldomas sau laisvai lietis ir dėl kurio niekas nepyksta. Tai yra pats didžiausias kičas, kurio nerasit niekur kitur Lietuvoje, kurio nereikia rimtai vertinti ir jau vien dėl savo entertainment value jis yra žavus.

Išlindus iš centrinės gatvės, tokia graži Palangos biblioteka, Kablio kultūrinė erdvė, kur saulei nusileidus kultūra nesibaigia, smagūs Rąžės hipsteriukai su savo reikšmingais žvilgsniais ir nesibaigiančiais reikalais, vakarojimas I love Palanga erdvėje, nuostabus, net truputį mistiškas Tiškevičių parkas ir niekad iš mados neišeinanti jūra.

Faina Palangoj ir gera sugrįžt bent kartą į metus.
... See MoreSee Less

View on Facebook

4 weeks ago

Mahila

Apie higieninius skirtumus:

"Man patinka švara, bet man nepatinka tvarka."
... See MoreSee Less

View on Facebook

4 weeks ago

Mahila

Daug dalykų gyvenime esu išmokusi - vairuoti, gaminti įmantrius patiekalus, net matematikos egzaminą kažkada išlaikiau. Bet bijau, kad atsidaryti Borjomi butelį kiekvieną kartą pusės jo neištaškiusi taip ir neišmoksiu. ... See MoreSee Less

View on Facebook

4 weeks ago

Mahila

Laba diena, šiandien toks įdomesnis siužeto vingis, vakare susitinkam Kablys + Jūra Humoro klubas pasirodyme 20:00. Sako, kad bilietų dar yra, tai jei jūs netoliese, dar galit įsigyti ir apsilankyti.

Tik kodėl Laukinių vakarų salūno veiklą turėjo apribot ant mano atvažiavimo į pajūrį, tai niekaip nesuprantu ir negaliu susitaikyti.
... See MoreSee Less

View on Facebook

4 weeks ago

Mahila

Žodžiu, yra bėdutė, apie kurią kalbėti ilgai nesiryžau, bet atėjo laikas.

Belekiek laiko Feisbuke bendraudama su žmonėmis naudojau šuniuko emotikoną. Šuniuko emotikonas ir man, ir draugams suteikdavo šiltų emocijų ir linksmų akimirkų.

Ir vieną dieną Feisbuko inovatoriai panaikino senąjį šuniuką (kairėje) ir įdiegė naująjį (dešinėje), kuris nė per kur nėra toks fainas, kaip senasis.

The struggle is real. Things will never be the same without the old šuniukas. You’ll be missed, dear friend.
... See MoreSee Less

View on Facebook

4 weeks ago

Mahila

Truputėlį ironiška, kad šitą įrašą parašyti buvau susiplanavusi rašyti šiandien, dar nežinodama, koks vajus apie nuomonės pardavinėjimą kils internetinėje erdvėje. Bet gal kaip tik linksmiau, kad bus labai į temą.

Taigi.

Manęs gana dažnai paklausia, „Tai kiek tu uždirbi iš savo puslapio?“ Kadangi atsakymas į šį klausimą, kaip suprantu, įdomus ne vienam, galiu išduoti šitą paslaptį ir nuoširdžiai atsakyti – nė kiek.

Turiu fainą darbą, kuris yra pagrindinis mano pajamų šaltinis, kartais užsidirbu atlikdama vieną kitą papildomą darbelį, bet iš blogo pragyventi niekad neplanavau ir netroškau.

Taip, būna, kad kartais renginiuose apsilankyti galiu nemokamai (dažnai dėl to, kad apie juos rašau), kartais ką nors faino gaunu dovanų. Dovanų gautas knygas ar bilietus į renginius konkursuose pralošiau daugiau kartų negu jais pasinaudojau pati.

Ai, tinklapyje esu įdiegusi Google AdSense, tokiais labiau eksperimentiniais tikslais, tai ten per kiek mažiau negu metus prikapsėjo kokie 30 eur. O išsicashinti juos galima tik nuo 70 eur, tai dar reiks palaukt. Domenas + hostingas metams kainuoja apie 39 eur, tai kaip ir ne į pliusą.

Bet vat gryno pinigo tai ne, imti/prašyti/gauti tekę nėra. Po kelių kartų, kai nesutikau reklamuoti daiktus, kurie man nepasirodė nei faini, nei reikalingi kaip dovana, siūlymai kažkaip ir baigėsi.

Po savaitės mano blogui sueis 13 metų. Kai manęs anksčiau paklausdavo, koks mano hobis, suglumdavau, nes nei ten weikinu, nei delfinus kolekcionuoju, nei po apleistus pastatus naršau. Tai neturiu matyt, galvodavau. Muzikos klausymasis ir filmų žiūrėjimas gi nesiskaito, visi gi tai daro.

Galiausiai supratau, kad oi, gi blogas ir yra mano didžiausias hobis. Mano laisvalaikio užsiėmimas, kuriuo nuoširdžiai mėgaujuosi, skiriu jam nemažai laiko, kartais primirštu, bet paskui vėl grįžtu.

Tai net nežinau, kaip atrodytų, jei vieną dieną imčiau ir pradėčiau skaitytojams rodyti kokį nors kremuką, papuošaliuką, mašinos kvapuką, vaiko šūdukų sugertuką ar dar ką, ant ko man nusispjaut, bet liaupsinu dėl to, kad reik, nes kažkas davė dėžę vaiko šūdukų sugertukų arba pinigų. Be kita ko, ir faktūros išrašyt neitų, nors klausimas, ar kas prašytų.

Yra žmonių, kurie gyvena iš reklamos socialiniuose tinkluose ir tai jų pasirinkimas, kuris yra gerbtinas. Norint iš to pragyventi, manau, tai turi tapti full-time veikla ir abejoju, ar tapęs darbu mano hobis man teiktų tiek malonumo.

Taip, ant mano sienos dažnai pasirodo pagyros kažkokiems daiktams/veikloms/paslaugoms/maistui, kuris man patinka.

Kartais apie juos sužinau pati, kartais kas nors rekomenduoja, kartais sužinau todėl, kad tas paslaugas teikia/daiktus kuria mano draugai. Kai atrandu kažką faino, man baisiai smagu tuo pasidalinti su kitais. O kai man nuoširdžiai patinka kažkas, ką daro mano draugai, tai aš dar labiau džiaugiuosi galėdama apie tai papasakoti platesniam ratui žmonių.

O kartais man parašo žmonės, kad va, žiūrėk, mes čia fainai darom, gal tau bus įdomu. Ir tada, jei man tikrai būna įdomu ir spėju/manau, kad tai yra verta dėmesio, apie tai parašau. Būna, kad nesudomina ir tiesiog mandagiai atsakau, kad nu sorry.

Dar būna, kad į mane kreipiasi su pagalbos prašymais. Ne kartą esu padėjusi skleisdama informaciją. Bet kai supratau, kad jei sutiksiu padėti visiems visiems, blogas bus nebe blogas, o bėdų turgus ir bus visiškai nukrypta nuo jo esmės, pradėjau dažniau sakyti "Ne".

Tai vat. Galite neabejoti, kad ateityje liaupsių fainiems dalykams mano puslapyje dar tikrai pamatysite, bet taip pat galite būti tikri, kad niekas už jas nemokėjo.
... See MoreSee Less

Reklama:
View on Facebook

4 weeks ago

Mahila

Šiandien sužinojau, kad Vilniuje yra Lūkesčių gatvė. Dar patikrinau, ar ne bajeris, bet ne, ne bajeris. O netoli jos ir Palaimos gatvė. Būtų šiaip dar visai linksma, jei būtų Aukštų ir Žemų Lūkesčių gatvės, su atitinkamais atributais. ... See MoreSee Less

View on Facebook

4 weeks ago

Mahila

Nu ir dar truputį apie drabužių pirkimą ir situacijas.

1. Kartais, kai apžiūrinėju drabužius kokioj Zaroj ir matau ten visokius įdomių kirpimų variantus, o vėliau sugalvoju juos pasimatuoti, galiausiai man rimtai pradeda atrodyti, kad mano kūnas kažkaip kreivai sudėtas, nes su viskuo atrodau kaip prasta drag queen.

2. Būna, kad kartais randi kokį nors labai fainą drabužį, kuris, aiškiai suvoki, tikrai netiks prie anei vieno tavo turimo apdaro. Ir tada visada žiauriai smagu save prigauti žiūrint į save veidrodyje su tuo drabužiu ir galvoje kuriant scenarijus, kaip iš esmės pakeiti visą savo stilių, interjerą, automobilį, laisvalaikį ar net gyvenamąją vietą, kad prie jo prisiderintum.
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Žiūriu į savo senas foto, kur mano antakiai visai neparyškinti, nu ir niekaip nesuprantu, kodėl man jie kadais atrodydavo tokie nesvarbūs. ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Kauniečiai, ar normalu? ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Ką tik pravėriau namų duris ir dar neišsikrovusi daiktų sėduosi prie kompiuterio surašyt įspūdžių iš Velnio akmens, kol anieji vis dar karšti ir emocijos vis dar per kraštus liejas.

(Perspėju, šiame tekste septynis kartus bus paminėtas žodis "faina", jei esat surūgėliai, jus tai gali piktinti).

Nu koks fainas festivalis, koks fainas festivalis. Prieš važiuodama bijojau tų trijų naktų palapinėj, lietaus bijojau ir murzinumo kūno, batų ir sielos, bet šiandien vykt namo net gaila buvo, atrodo dar savaitę būtum ir nenusibostų.

O kodėl? O todėl, kad:

Baisiai faina chebra, baisiai faina festo stiliumi susitikt tiek seniai matytų ir susitikus ne tik pasilabint, bet ir laiko pakalbėt normaliai rast, nes niekas niekur neskuba, nes skubėt galima tik mėgstamos grupės paklausyt. Baisiai faina su kompanionais trintis ir džiaugtis bendravimu iki soties.

Man pačiai muzikine prasme aktualiausia ir įdomiausia Kablio scena, tai Manfredo ir Interiors pasirodymai tiesiog lediniai buvo. Draugas, niekad nešėlęs pagal elektroninę muziką taip dūko, kad net pavydu buvo, o paskui sakė „Manfredas taip grojo , kad net užsimaniau būt toks klubinės kultūros mėgėjas kaip tu“.

O kokie draugiški savanoriai ir organizatorių komandos nariai.
Nežinau, kaip jums pavyko, bet orą užpirkot tokį nuosaikų, kad jo gerumas net pranoko lūkesčius. Kai iš Vilniaus visi rašė, ar nepaskendom, mes sausučiai ant žolės sėdėjom.

O maisto skanumas. Aš tą maistą iš tų didelių keptuvių taip mėgstu, taip mėgstu, kad valgyt ėjau per dieną bent po du kartus, nes jau taip skanu, jau taip gardu.

Baisiai fainas Galvūzų protmūšis, net iš metalo šį tą atsakiau, o dar ir dovanų gavom. Baisiai smagus ir slemas, kurį laimėt turėjo Martynas, nes nužudykit Liną, saugokit Martyną (tik nepyk, Povilai).

O Anykščių gražumas... Myliu šitą miestą be galo visą gyvenimą, taip taip gražu žiūrėt, kad jam sekas ir tų vietų fainų randasi, ir tas miestas vis gražyn, ir tų žmonių jame netrūksta.

Ir geriausia – anei kūno, anei batų, anei sielos murzinumo nė krislo patirt neteko, nes viskas taip gerai, jau taip gerai suorganizuota, kad nėr net galimybių netaip pasijust. O vat jei norit gerai pasijust, tai važiuokit, chebra, į Velnio akmenį.

Važiuojant namo ir automobilyje visu garsu baubiant Atomic Kitten – Whole Again po viso to gerumo net palaiminga ašara tryško.

Įrašą pabaigsiu užduodama ir jį pati atsakydama vieną klausimą, kurį vis iškeldavo gerb. Vytautas Viesulas:

- Tai mieli kolegos, kas yra geriau už blogą laiką?

GERAS LAIKAS.

<3
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Bebūnant festuke gimė keletas festinių versliukų idėjų:

1. Daiktų atnešimo ir nunešimo į mašiną paslauga. 3eu

2. Palapinės statymo paslauga. 3,5eu

3. Pagalbos naktį randant palapinę paslauga. 3eu

4. Vaistų nuo galvos skausmo tiekimas vaikštinėjant rytais tarp palapinių. 1,5eu

5. NUPRAUSIMO paslauga. Tau nieko nereik daryt, o tave tiesiog nuprausia ir paruošia antrai festo dienai. Į paruošiamuosius darbus būtiniausiai įeina plaukų ištiesinimas ir pravodkės pravedimas. 10eu

6. Borjomio, Vytauto, Radlerio, Kefyro ir kebabo atvežimo iš artimiausio miesto šeštadienio rytą paslauga. 7eu

7. Apie prekybą maudymkėm, botais ir lietsargiais, man regis, plačiau kalbėti nė nereikia. (Kaina priklauso nuo brando ir kitų veiksnių)

8. Pirmadienio ryto žinutės apie tai, kad susirgai ir neateisi į darbą bosui parašymo paslauga. 5eu

9. Na ir žinoma, festivalių ir visų lauko švenčių klasiką, laužų inžinierių paslaugos. 90eu/val.

(Tekstas pernykštis, bet visiškai relevant)
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Tas jausmas, kai žiūri į važiavimui į festą sudėtus dviejų žmonių daiktus ir galvoji "hm, daugoka, bet dar pakankamai normaliai", o tada paaiškėja, kad tas kitas žmogus saviškių dar nebuvo atsinešęs ir čia vien tik tavo tiek. ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Kai tu dar darbe, bet festas praneša, kad tavęs jau laukia <3 ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Jei pasaulis būtų šūdas,
Aš jau būčiau nusižudęs,
Bet pasaulis - tai ne šūdas, o jėga!

© Studio Maruko
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Aš numiriau ir patekau į maisto rojų.

Yra taip skanu, kad įveikusi pusę liūdėjau, kad tiek nedaug liko.

10,5 eur už dvi didžiules lėkštes su gėrimais!

Update: Netyčia užsitagino ne ta lokacija ir nemoku nuimt, tad va, štai čia tikrosios koordinatės ir jų puslapis: Tarbushi Bistro
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Kai jau galvoji, kad gyveni pažangioje Europos sostinėje, niekas taip gerai nesugrąžina į realybę kaip tos kontrolinės durys, šaukiančios tualeto prižiūrėtojos ir tas prie įėjimo atplėšiamas tualetinis popierius <3Štai čia yra Vilniaus autobusų stoties tualeto įėjimas. Geležiniai vartai atsidaro stumiami ir įmetus 50 centų. Prie vartų būriavosi būrelis ispaniškai kalbančių merginų, susirūpinusiais veidais krapštydamoss savo backpack’us. Vyresnio amžiaus moteris sumetė centus, bet laukė kol atsidarys - nesuprato, kad reikia stumti. Metė dar pinigų, ir vėl jai nepavyko, todėl gavo velnių nuo išbėgusios prižiūrėtojos, kad ne taip meta centus. Popieriaus tualetuose nėra - jį reikia pasiimti prieš įeinant! Sveiki atvykę į sostinę.
#vilnius
#simaseu
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

"As a rule, people who are terrified of what others think about them are actually terrified of all the shitty things they think about themselves being reflected back at them."

Mark Manson
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Nujaučiu, kad ne vienam gali būti negirdėtas mano mėgstamo grafiko vardas ir nematyti jo darbai. Tad dalinuosi, nes dėmesio verta.

S.Krasauskas "Žaidimas" 1967-1968 m.
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Žiūriu ir negaliu patikėti. 1995-ieji, Lietuva. Vau, kokie drąsūs žmonės, atvirai prabilę apie savo homoseksualumą. Kuomet net ir šiandien dar daug kas nedrįstų apie tai viešai kalbėti, toks žingsis tada, prieš 23-ejus metus turėjo būti kažkas tokio. Įdomu, numanė jie tada, kad net ir prabėgus šitiek laiko didžiosios dalies visuomenės sąmoningumas į priekį stūmėsis tokiu vėžlio žingsniu.

Žmonės, kurių nebuvo
Atgal į 1995-uosius:
Legendiniai Audriaus Giržado "Šeštadienio pokalbiai" per LNK!
Klausimai apie nematytą ženklelį su vaivorykšte, partnerystę, medžiokles neoficialiuose gėjų klubuose ir AIDS. Pažiūrėkite ir nuspręskite ar kažkas pasikeitė:
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila
View on Facebook

1 month ago

Mahila

Ką tik prigavau save ant krumplių beskaičiuojančią, ar liepa turi 30, ar 31 dieną. ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Sveiki, norėčiau užsisakyti KOMUNIJĄ jūsų katamarane ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Hare hare traktoriukas
Hare krišna motoriukas
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Per kiekvieną tokį čempionatą prigaunu save besvajojančią, kad turiu laiko mašiną, ja nukeliauju į ateitį, pasižiūriu rezultatus ir grįžusi sudedu atitinkamus statymus totalizatoriuj. ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Aš parduotuvėje: "Ooo, reikia nusipirkt ledų, bet reikia imt dėžę, kad būtų keliems kartams."

Tai spėkit, kuo viskas baigias.
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Koks puikus kūrinys. Kai pirmą kartą klausiausi, galvojai, "Nah, neįtikins", o tada, kai pajutau, kad dainos viduryje nuo Gahano balso ir VĖL (nes taip jau dažnai būna su jo muzika) pašiurpo oda, supratau, kad he did it again. Skambesys truputį ir mano mylimo Trentemøller vaibo turi.

Nuostabi kolaboracija.‘Ocean’ featuring Dave Gahan is taken from the forthcoming Deluxe Edition of 'Silver Eye’, released July 6th. Listen now on Apple Music: po.st/GF_OCEA...
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Vargai vargeliai. ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila
View on Facebook

1 month ago

Mahila

Vienas mėgstamiausių visų laikų filmų.

"Girl on the Bridge" ('La fille sur le pont'), 1999. Prancūziškas, nespalvotas, su Vanessa Paradis. Labai, labai gražus.Marianne Faithfull -Who will take my dreams away
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Jau kokie 23 metai, kaip nebelankau darželio, bet kai man ant rankos nutūpia boružė, aš vis tiek pasižiūriu, kiek taškų pas ją ant nugaros, paklausiu, ar bus lietaus ir palaukiu, kol ji pati nuskris. ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Laidos "Abipus sienos" neberodo jau gal 10 metų, bet man tik šiandien daėjo, kad jos pavadinimas reiškė gyvenimą abejose kalėjimo sienų pusėse. ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

O jūs, kai skaitote knygas, irgi kartais uždengiate kitą pastraipą ar puslapį tam, kad nesusispoilintumėte sau kas bus toliau? ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Tas feature, kur nuėjus į kokį nors puslapį FB tau išmeta galimybę iš karto parašyti tam page ir vėliau browsinant jame vis meta žinutės langą vėl ir vėl tai žiauriai patogus ir reikalingas, belekaip gerai, kad jis yra, aha. ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Dovydas Skarolskis Instagramo lobyno (www.instagram.com/skarolskis/) ... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Iš vakarinio pasivaikščiojimo per lietų.

Ji tikrai ten. What a beauty.
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

FB memories išmetė flashbacką iš pernai Sūpynių. Dalinuos, nes still relevant.

---

Galvoju, kad jau festas, išgersiu alaus. Nuėjau pas pardavėjus (analogiški pokalbiai kartojosi kiekvienoje palapinėje):

-Sveiki, duokit man kokio nors pilsnerio ar lagerio.
-Turim elio bandžio, belgų kvietinio, raudonų plytų, ungurio kojų, bėgančios kopos...
-O tai gal turit kokio paprasto alaus skonio alaus?
-Hm... Nu ne, neturim.
... See MoreSee Less

View on Facebook

1 month ago

Mahila

Nežinau, ar kas galėtų būti labiau cringe negu treningiuku pasipuošęs Donatas Montvydas šįryt per "Labą rytą" gyvai su kameriniu orkestru atliekantis "Nieko verta". ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila

O kai liepos 2 d. daraisi arbatos tam, kad prie kompo sušiltų rankos. ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila

Supranti, kad tavo kuprinė tikrai sunki, kai padėjus ją ant keleivio sėdynės gauni signalą, kad keleivis neprisisegęs saugos diržo. ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila

<3official music video (live) ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila

Tikiuosi, kad šiuo įrašu nieko neįžeisiu ir jis nebus suprastas neteisingai. Juo dalinuosi todėl, kad man pačiai tai vakar buvo didelį įspūdį palikęs atradimas.

Vakar eilinio vaikštinėjimo po Vilnių metu, grįždami iš Lazdynų į Žvėryną pakeliui prie televizijos bokšto aptikome nelegalias Naminių gyvūnėlių kapines.

Kaip suprantu, faktas apie jų egzistavimą visiems visuotinai žinomas ir gyvūnai, nors ir be savivaldybės leidimo, ten laidojami iki šiol. Internete radau informacijos, kad seniausias ten esantis antkapis pastatytas dar 1970 m.

Gyvūnų antkapiai papuošti spalvingomis gėlėmis, akmenukais, nemažai jų su nuotraukomis, kai kurie - netgi akmeniniai su iškaltais gyvūnų vardais ir net veidais. Kitų lankytojų nesutikom, bet ant vieno iš antkapių degė žvakė.

Apie naminių gyvūnėlių kapines yra tekę skaityti tik S. Kingo romane, o kad tokių būna iš tikro - nežinojau. Jausmas suvokus, kad kapeliai nusidriekę visai nemažame žemės plote, o ir šiaip visai to nesitikint atrasti tokį dalyką gana siurrealus.

O vat paskaičius užrašus ant antkapių pradedi timpčioti lūpa ir graudintis, supratęs, kiek daug jų šeimininkams reiškė šie juos palikę draugai.

mahila.lt/index.php/2018/07/01/naminiu-gyvuneliu-kapines-karoliniskese/
... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila

Vis dar aktualu. ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila

Jau kurį laiką stebiu, kaip LRT portalas sparčiai žygiuoja pagal tabloidinių portalų principus uždavinėdamas keistus klausimus, o mūsų soc. medijų aktyvistai juos pašiepia komentaruose klausimus uždavinėdamis patiems LRT.

Bet šitas rytinukas, sakyčiau, kol kas stipriausias. (eyeroll) Laukiam, kol paklaus, ar per maži atlyginimai ir ar Lietuvoj blogai gyventi.
... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila

Blemba, koks durnas jausmas, kai atsiranda laisvo laiko ir atrodo tiek visko norisi nuveikt: pažiūrėt filmą ar serialą, paskaityt knygą, parašyt dar vieną straipsnį ar dar kažką. Ir tada jautiesi sutrikęs bebandydamas nuspręst, į kurią pusę pasiduot, o galiausiai taip nieko normalaus ir nenuveiki. ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila

Neregėtas Vilnius ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila

Kaip man patinka tie sapnai, kur prisidarai didžiulės gėdos, padarai kažką siaubingo, pradedi galvot, kaip reiks gyvent toliau, o tada nubundi ir supranti, kad viskas gerai. ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila

Dienos notifikacija. ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila

Važinėjimasis riedučiais Vingio parke.

Lūkesčiai:

sklendžiu sau per trasas ratukams kaip peiliams per sviestą skrodžiant per grindinį. Vėjas kedena į uodegą surištus plaukus, o kūną aptempusi sportinė apranga paryškina moteriškas formas. Atrodau žaviai, stilingai ir nerūpestingai, kaip iš maisto papildų arba sportinių laikrodžių reklamos.

Realybė:

nuvažiavusi kelis kilometrus atsiduriu zonoj, kur aplink vien tik nuokalnės ir įgijusi pagreitį riedėdama žemyn rizikuoju dantimis išravėt asfaltą. Kažkaip išsikapstau nesusižalojusi, į petį įkanda uodas, į blauzdą įkanda uodas, nusikasau iki kraujo, ranka kruvina. Į akį įskrenda musė, į burną įskrenda dar viena musė. Dar po kelių kilometrų esu visa šlapia, veidas raudonas, plaukai aplink veidą raitos ir lenda į akis. Pasivažinėjimo pabaigoje siunčiu draugei selfį, draugė sako „Odieve, kas tau buvo? Atrodo, kad mušė kažkas ir pabėgai.“

Nu bet vis tiek žiauriai faina.
... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila

Kokia keista diena. ... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila
View on Facebook

2 months ago

Mahila

Kur nuves mane baltasai kelias?
Po žvaigždėtu dangum ir tylu, ir gilu.
O tave vis atminsiu, mergele,
Ružavais kaspinais prie baltų obelų.

Prisimink mane, berną klajūną,
Kai pavasarį sodai žydės.
Ir žinok: neturiu aš ramumo,
Neturiu, neturiu aš ramumo širdies.

P. Širvys
... See MoreSee Less

View on Facebook

2 months ago

Mahila
View on Facebook

2 months ago

Mahila

🙂 ... See MoreSee Less

View on Facebook