Pirmyn į turinį

Kategorija: Visuomenė

Apie „Kanų liūtus“ ir grasinimus į kino salę iškviesti policiją

Šiandien pirmą kartą per tuos keletą metų, kai jos yra organizuojamos, prisiruošiau nuvaryt į Kanuose apdovanojimus susišlavusių reklamų apdovanojimų peržiūrą.

Dėl didžiulės grūsties prie įėjimo šiaip ne taip prasibraunam į salę, sėdam į savo vietas žiūrėti, prisidengusi kuprine, kad niekam netrukdyčiau (žmonės, kurie kino teatre visą laiką praleidžia maigydami telefoną, šūkaudami ar kažkaip kitaip buggindami kitus nėra faini žmonės) atsidarau telefoną išjungti garsus ir internetą (aha, išjunginėju, kai nenaudoju, nes telefonas baisiai greit išsikrauna), grūdu į kuprinę, o tada tik…

Balsas iš kairės, kalba toks tipinės sociopato-informatiko išvaizdos, nenuspėjamo amžiaus vyrukas.

Jis: -Gal palauks tas telefonas.

Aš: -Negi aš jums trukdau, juk pridengiau, kad nešviestų?

Jis: -Taip, jūs man labai trukdote. Aš tuoj pakviesiu apsaugą.

Aš, taip normaliai sutrikusi: -Jūs gal juokaujat.

Jis: -Aš nejuokauju, aš pakviesiu apsaugą, užsirašysim jūsų vardą, užsirašysim mano vardą, tada iškviesiu jums policiją…

Aš (prisiekiu, siurrealumo pojūtis stiprėja): Prašau, iškvieskit man policiją.

Jis: Tikrai iškviesiu, užsirašys jūsų vardą, tada prasidės TEISINIS PROCESAS, aš žinokit DAR NE DĖL TOKIŲ dalykų esu kovojęs…

(Žiauriai, beprotiškai smarkiai noriu, kad man iškviestų policiją, bet matau, kad seansas prasideda ir nu tikrai tingiu gadintis vakarą, ir staiga many iš kažkur sukyla šmaikštuolės/kanduolės vaibas, pernelyg nesidižiuoju)

Aš: -Na tai nesistebiu, kad dabar kine vienas sėdit.

Mielieji, nesinaudokit telefonu kine, nebendraukit pagiežingai, bet ir teisiniais procesais negrasinkit, geriau pažiūrėkit kelias labiausiai šiandien įsiminusias parodytas reklamas.

3 Komentarai

Apie tai ką verta sekti Facebook‘e vol. 2 (puslapiai)

Prieš tai rašiau apie žmones, kuriuos verta sekti feisbuke. O šįkart nutariau sudaryti įdomių puslapių, kuriuos paskaitinėju, sąrašą. Nuomonė, kaip visada, labai subjektyvi ir visiškai šališka.

Anąsyk apsiribojau vien tik lietuviškai rašančiais autoriais, todėl ir šįkart laikysiuosi šios taisyklės. Praleisiu tuos tinklapius, kurie yra tokie populiarūs, kad apie juos žino visi, daugiausia dėmesio skirsiu retesniems perliukams. Taip pat neįtraukiu prekinių ženklų, maitinimo įstaigų bei muzikantų. Užtat bus bent penki fotografai. Ir vėl viskas abėcėlės tvarka.

  1. Because it’s Panevezys, dude – nuostabios Panevėžio vietų, žmonių ir emocijų nuotraukos. Alesius slepias po lapais su savo kreivais miniakais.
  2. Daina Dubauskaitė – daugybę metų apie muziką ir kultūrą iš įvairių kampų rašanti Kotryna kuria labai kokybišką, įdomų ir informatyvų turinį. Straipsnių apie Europos hitparadistus čia nerasit, užtat muzikinį akiratį tikrai praplėsit.
  3. Dansu Dansu – kaip jie rašo, „puslapis apie reklamą, rinkodarą, ryšius su visuomene ir aplinkui“. Daug įdomių įžvalgų apie mus supančius vaizdus, garsus ir visa kita.
  4. Evelinos kuchnia – tūkstantis skirtingų būdų paruošti kiaušus, arba milijonas pusryčių idėjų. Apie maistą skaitau retai, bet šitoks rašymo apie jį būdas ir pateikimas nuostabus.
  5. Faksimilis Reklamos Firma – man labai sunku apibūdinti, kas tai, bet pasakysiu tik tiek, kad tai yra puslapis, kurio postus skaitydama kartais juokiuosi su garsu, o tai jau yra rimtas gero humoro įrodymas.
  6. Gintariniai Akiniai – koncertų ir albumų apžvalgos bei pastebėjimai – viskas apie muziką įvairialypės GA komandos akimis.
  7. Gramatikos ir vertimų policija – taisyklingos kalbos inspektoriai Lietuvoje. Čia nesu pastebėjusi atviro tyčiojimosi iš darančiųjų klaidas, tik žavią ironiją, kas nebūdinga kitiems iš mažaraščių besidergiantiems puslapiams, todėl juos vienintelius ir seku.
  8. HAPPY365mag – nuo pat ankstyvosios paauglystės skaičiau „Panelę“, o iš žurnalo išėjus visai jo komandai ir susikūrus Happy365 vis dar karts nuo karto paskaitinėju tai, ką jie rašo. Begalinė meilė gyvenimui, puikus humoro jausmas, dėmesys detalėms ir motyvacija pasaulį matyti spalvotai.
  9. Kultūrnamis | kult.lt  – kaip rašoma jų skiltyje about: „Kultūrnamio sielos kultūrizmas nėra pasruvęs karčiu prakaitu, o greičiau vyksta patiriant saldų katarsį.” Muzika, sportas, kinas ir visa kita popamokinė veikla.
  10. Kur vakarėlis? – nors pastaruoju metu mano vakarėlių lankymo dažnis iš penkių per savaitgalį pasikeitė į kokius penkis per metus, šį puslapį akylai seku dėl patraukliai pateikiamos informacijos ir nesveikai gerų nuotraukų. Seniai jo reikėjo, labai gerai, kad atsirado, tikiuosi, kad nesuges ir gyvuos ilgai ilgai.
  11. Lietuvon.lt – atradimams – meile Lietuvai trykštantis projektas, skirtas padėti atrasti ir naujomis akimis pamatyti gimtąją šalį. Įdomiai keliauti galima ir nekertant sienos, o tai geriausia daryti iš anksto susidėliojus sau tinkamiausią maršrutą.
  12. Miesto džiunglės – tinklaraštis apie gyvenimą mieste (dažniausiai Vilnių) ir jame vykstančius nutikimus.
  13. Neringa Rekasiute photography – nuostabaus talento ir labai produktyvi menininkė dalinasi savo darbais.
  14. Niekam neįdomūs faktai – pats neįdomiausias puslapis internete, šiaip iš viso nesuprantu, kodėl jį žmonės seka, tai gal geriau nė neskaitykit, nes nu tikrai žiauriai neįdomu.
  15. Nyka Niliūnas – kažkas išmoningai ir sistemingai dalinasi ištraukomis iš šio poeto kūrybos, taip populiarindamas išties dėmesio vertus (dažniausiai mini) tekstus.
  16. Ore.lt – dar vienas puikus nepopuliariosios muzikos ir kultūros aktualijas transliuojantis tinklapis. Rašo, kad įkurtas 1998 m., tad pagarba už gebėjimą išlaikyti tęstinumą ir nesugesti.
  17. Panevėžio City Alumni – klubo tikslas – suburti iš Panevėžio kilusius, Panevėžyje gyvenančius ar jį jau palikusius, tačiau šaknų nepamiršusius žmones, kuriems svarbi šio miesto gerovė ir ateitis. Šita chebra yra tokia ambicinga ir ryžtinga, kad, kartą susipažinus, nepatikėti jų entuziazmu yra tiesiog neįmanoma.
  18. „Protų kovos“ su Robertu Petrausku – kiekvieną pirmadienį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, skirtingose vietose renkasi žingeidūs žmonės, mėgstantys aktyvias smegenų mankštas. Puslapyje nuolat skelbiami ankstesniuose žaidimuose užduoti klausimai, tad save išbandyti galima ir neturint komandos bei neišėjus iš namų. Be konkurencijos aukščiausio lygio protų kovos Lietuvoje.
  19. Puskė – dar vienas įvairių pastebėjimų apie viską rinkinys. Kažkodėl kaip tikslinę jo auditoriją matau merginas, gyvenančias kaip serialo „Girls“ herojės.
  20. Rytis Zemkauskas – vis galvojau, kodėl jo neįtraukiau į sektinų personalijų sąrašą, o tada supratau, kad taip nutiko dėl to, kad R. Zemkauskas savo mintimis dalinasi per puslapį, o ne asmeninę paskyrą. Jei dar nesekat, sekit.
  21. Sentimentai – vienas nuostabiausių ir nuraučiausių internetinių erdvių projektų mano akimis. Apie prasilenkiantį užsakovų ir freelancerių suvokimą apie tai, kaip vyksta dalykai. Sarkazmas at its greatest.
  22. Suru.lt – sąmojingas, įžūlus ir informatyvus portalas apie daugiau ar mažiau alternatyvią muziką, literatūrą ir visą kitą kultūrą.
  23. Šventinis bankuchenas – fantastiško humoro jausmo savininko Luko Šidlausko alter ego su nuostabiais nusvaigimais ir nurovimais. Taip džiaugiuosi, kad jis pas mus Lietuvoje toks yra, nu taip džiaugiuosi, kad nė neįsivaizduojat.
  24. Tadao Cern (Artist) – vienas talentingiausių ir įdomiausių lietuvių fotografų ne tik turi gausybę idėjų, bet ir įdomiai apie jas rašo savo puslapyje.
  25. Tiposilvijah – Silvija turi baisiai gerą akį ir merginas bei moteris vaizduoja įžūlias, provokuojančias, bet patrauklias, o fotografijose naudoja mano mėgstamiausią koloritą. Šiek tiek primena kadaise visiškai Lietuvos fotografijos padangę valdžiusius Twodicks, kurie, deja, kažkur jau senokai pradingę.
  26. Tomas Urbelionis Photography – Tomas mano akimis yra labai, labai geras fotografas, kurio darbus seku jau gal kokius dešimt metų. Pažiūrėkit patys.
  27. Uroboras – skiltyje about pas juos parašyta „Grožiai ir bjaurastys ir ką žmonės šurmuliuoja visą dieną“. Kadaise veikęs kaip aktyvus kultūros reiškinių puslapis, Uroboras dabar gyvas tik feisbuke, tačiau karts nuo karto vis pasidalina fantastiškomis vaizdų mišrainėmis. Verta sekti vien dėl jų.
  28. Užkalti Halės Langai – apie krepšinį nenusimanau beveik nieko, bet, siekdama žinoti daugiau, paskaitinėju šių nepataisomų sporto entuziastų įrašus. Kartais nesuprantu nieko, o kartais būna smagu.
  29. Vėlyvojo posovietinio kapitalizmo žmonės – šviežias puslapis, kurio adminai iš kažkur traukia įspūdingą medžiagą iš senų TV laidų ir spaudos. Jei savo gyvenime norite daugiau absurdo humoro, būtinai pradėkite sekti.

Tai tiek. Kaip ir anąsyk, nesidrovėkite komentaruose parašyti, ką dar verta paminėti.

Palikite komentarą

Apie dviejų tipų žmones darbo kasdienybėje

Yra žmonės, kurie į emailus ar žinutes atrašo po savaitės arba neatrašo iš viso. Žmonės, kurie radę praleistą skambutį sako „Jei jau labai reikės – paskambins dar kartą, negi aš čia dabar atskambinėsiu visiems“. Žmonės, kurie nieko neveikia, bet niekam neturi laiko. Šitie žmonės į darbą, koks jis bebūtų, žengia kančios iškreiptu veidu ir žvelgia į tą darbą kaip neišvengiamą privalomąją kančią, kuria tenka susimokėti už galimybę vakarais krist priešais teliką. Žmonės, kurie pirmąją pusę dienos kaip išganymo laukia pietų pertraukos, o kitą pusę – ištikti maisto komos vegetuoja plūduriuodami popierių jūroje ir su dar didesne viltimi laukia darbo pabaigos. Jie akmenuotu darbo dienų keliu striginėdami ridenasi link išsvajotojo savaitgalio. Ir taip savaitę iš savaitės. Tie žmonės kratosi, purtosi ir šiaušiasi, kai ko nors jų paprašai. Grįžę namo jie namiškiams skundžiasi, kaip smarkiai juos darbe kankina visi, kas netingi.

Tie žmonės sau iš paskos velka virtinę nebaigtų darbų, jie vargiai kada sau kelia tikslus, jų tikslas – išgyvent šią dieną ir kad niekas jų neliestų. Tie žmonės, pastebėję problemą, nustumia ją į šalį ir tikisi, kad toji problema ims ir išspręs save. Jie visur vėluoja, bet apie vėlavimą nepraneša iš anksto. Tie žmonės negerbia nei savo, nei kitų laiko. Tiems žmonėms nelabai suprantama, kokią vertę turi laikas. Tie žmonės, kažkur pakviesti, vangiai permeta akimis kvietimą, iki paskutiniosios akimirkos svarsto, dalyvaut ar ne. Dažnai jie galiausiai nusprendžia, kad visgi geriau nuveiks kažką kito ir apie savo nedalyvavimą praneša tik tada, kai kviečiantysis dar kartą perklausia, ar jiems pavyks atvykti.

Šitie žmonės, pakviesti į renginį, klausinėja, kas dar ten bus, kokia jiems gi nauda iš dalyvavimo tame renginyje. Be draugės ar draugelio jie nepasijudina nė centimetro, nes dar mokykloj įprato spiestis būrin, kur saugiau. Arba nepraneša iš viso ir tiesiog nepasirodo. Tie žmonės, nors ir turi įprastą darbo krūvį, nuolat vaikštinėja suplukę ir paliegę, nes jiems viskas sudėtinga ir sunku, juos skriaudžia bosas, kolegos, valdžia, sistema, kas tik nori. Jei dirba klientų aptarnavimo srityje, didžiausias baubas be tų kitų prieš tai minėtųjų jų darbe yra klientai, kurie velniai žino kokių ten užgaidų prisigalvoja ir šokdina juos darbe, kuriame jie yra įpratę daryti tik tiek, kiek reikia ir nė trupučio daugiau. O jei nieks nepastebės, tai kaip įmanoma mažiau. Jie mėgsta pagražinti, šį bei tą nuslėpti, nusukti, pasukti taip, kaip jiems reikia, kad tik jų nieks nejudintų.

Tie žmonės visada viską atideda paskutinei minutei, o paskui laksto, draskosi ir klykia, kaip nieko nespėja ir dažniausiai dėl viso to nesuspėjimo yra kalti visi kiti, tik ne jie patys. Tie žmonės, jei yra reikalas, niekada neperveda pinigų, kol jiems apie tai neprimeni trečią kartą. Tie žmonės skolinasi, kad atiduotų skolas.

Ir štai yra tie kiti. Žmonės, kurie į emailus ar žinutes atsako akimirksniu. Žmonės, kurie, radę praleistą skambutį iš karto perskambina ir sutvarko visus reikalus. Žmonės, kurie nesiraukydami ir neburbėdami sugeba skirti laiko visiems, kurie į juos kreipiasi. Jie nepalieka nebaigtų darbų ar nepasiektų sau išsikeltų tikslų. Tie žmonės, pastebėję problemą, išsyk imasi ieškoti jai sprendimo ir kuo greičiau jį vykdo arba, jei mato, kad sprendimo įvykdymas užtruks, susidėlioja aiškų ir nuoseklų planą, kaip bus judama link galutinio rezultato. Tie žmonės nevėluoja, o jei vėluoja, visada praneša iš anksto ir atsiprašo. Jie visada pasistengia kompensuoti už jūsų sugaištą laiką. Jie labai gerai žino, kokią vertę turi laikas ir gerbia kitų laiką.

Tie žmonės, kažkur pakviesti, niekada netyli susisukę kaip žiemot susiruošę barsukai, bet visada kaip įmanoma greičiau praneša, galės dalyvauti ar ne. Tie žmonės, pakviesti į renginį, neklausinėja, kas dar bus, kokios sąlygos, o tai kodėl čia verta varyt, tiems žmonės nusispjaut, bus ten, kur jie eina, koks draugelis ar ne, nes jie nėra avys ir jiems nereikia kažkokių ypatingų sąlygų tam, kad veiktų tai, kas juos domina.

Tie žmonės, nors ir daug dirba, neatrodo suplukę ir paliegę, nes moka paskirstyti savo laiką taip, kad darbai būtų įvykdyti neatidėliojant visko paskutinei akimirkai ir nereiktų liežuvį iškišus verstis kūlvirsčiais, kad suspėt su deadlinais. Tie žmonės nezyzia ir nesirauko, kai jų ko nors paklausi ar paprašai. Jei jie kažko nemoka, tiesiog ima ir išmoksta. Jei jie kažko nežino, pasidomi ir sužino.

Tie žmonės žengia į darbą, koks jis bebūtų, su šypsena. Kad ir kur bedirbtų – parduotuvės kasoje ar vadovaujančiose pareigose, jie stengiasi savo darbą atlikti geriau negu tai galėtų padaryti bet kas kitas. Jie puikiai supranta, kad siekiant didelių tikslų link jų keliaujama pamažu, kasdien, kelias savaites, mėnesius ar metus kryptingai dirbant ir nesitikint greito rezultato. Jie niekada nedirba atmestinai, nes tie žmonės tiesiog nemoka taip dirbti, jiems nesuprantama tokia darbo koncepcija. Nes jie supranta, kad, jei jau kažką daryt, tai daryt gerai.

Jie objektyviai vertina konstruktyvią kritiką ir, užuot pasijutę neįvertinti, gerai įsiklauso į jiems skirtus žodžius ir priima juos kaip galimybę, kaip postūmį tobulėti. Jie neišsisukinėja, pripažįsta savo klaidas ir prisiima atsakomybę. Jie nemeluoja.

Šitie žmonės, jei yra reikalas, pinigus perveda tą pačią akimirką ir nezyzia, kad kodų kortelė liko namie, nes jų kodų kortelės namie nelieka, arba jie iš viso jau seniausiai gyvena taip, kad jokių kodų kortelių jiems nereikėtų. Jie stengiasi niekam nelikti skolingi, o jei pasiskolina, jie visada stengiasi skolas atiduoti kuo greičiau.

Būkite tie pastarieji, nes palaiminti tie žmonės, nuo jų priklauso visuomenės progresas, jų yra ateitis ir visos jos gėrybės.

18 Komentarai