Pirmyn į turinį

Kategorija: Maistas

Kur (ar) galima skaniai pavalgyti Vilniuje?

Tai bus įrašas apie: a) išpi*dėjimą; b) tai, kaip sunku rasti, kur nueiti skaniai pavalgyti Vilniuje. Rinkitės kažkurį vieną iš šitų, nes čia arba vienas, arba kitas, tik aš tai jau nebežinau, katras. Gali būti, kad po šito įrašo išvadinsit mane išlepusia merga, kuri pati nežino, ko nori ir įmanoma, kad būsit teisūs.

Apie problemą su valgymo vietomis gana išsamiai ir jausmingai jau rašė Aušra, o aš jos mintimis dalinausi ir nedrąsiai antrinau, bet penktadieninis išėjimas mane dakalė ir supratau, kad reikia supilt viską, ką patyriau pastaruoju metu, ir paprašyt kitų pasidalinti savo patirtimis bei nukreipimų į tas vietas, kurių dar nepažįstu ir kur yra gerai.

pavalgyti Vilniuje

Pvz. jeigu nenorėčiau atrasti kažko naujo, visą laiką tiesiog valgyčiau Rhum Room‘e ir vargo nematyčiau. Ten man neskanus tik Cubano sumuštinis, o visa kita iki be priekaištų puiku. Tačiau, ir namie gamindama, ir kažkur lankydamasi, vengiu kartojimosi, nes norisi įvairovės.

Beje, reikėtų paminėti, kad mano finansinė padėtis bei ir noras išleisti maistui ne pernelyg skausmingą sumą vargiai leidžia eiti į tokias vietas, kur, ko gero, visada žiauriai skanu (o ten kokie užkandžiai prasideda nuo 13eu), ir pusryčiams gert gulbės pieną, todėl bus aptariamos pakankamai paprastos vietos. Bet jei aiškinsit, kad jei nebrangu, tai ir negali būti skanu, nesutiksiu, nes tikrai gali.

Tai vat, įvairios nuotrupos iš aplankytų vietų, bebandant skaniai pavalgyti Vilniuje. Bus ir gerų! Bet bendras vaizdas labiau negeras negu geras. Ai, ir nerašysiu apie visus, visus ragautus patiekalus, tik tuos, kurie paliko įspūdį.

Liūdnoji preliudija Meat Lovers Pub

Šį įrašą paskatino penktadienis apsilankymas Meat Loveriuose. Originaliai norėjom eiti į Rib Room, bet ten atsidūrus paaiškėjo, kad kažkas negerai su krosnimi, todėl vienintelė galima šonkauliukų opcija yra traškūs, nuo kurių įspūdžio apie šitą vietą kurtis pradėti nenorėjom. Meat Loveriuose labai faina: man ten visada patinka aplinka (visokios mažos (ne)svarbios detalės), aptarnavimas,  šįkart labai patiko naminis mangų limonadas (2,4eu), skanus keptas sūris (4,2eu) ir padažas prie sparnelių. Tik vat viena bėdutė. Sparneliai (4,2eu) iš išorės smarkiai prieskoniuoti, o prakandus – be skonio, šonkauliukai (11,6eu) – sausi ir kieti. Tokie sausi ir kieti, kad bevalgydama ir ieškodama užsislėpusio skanumo dantenas nusibalnojau. Nu blyn, kai mėsos restorane faina viskas, išskyrus mėsą, tai nu gaila nu.

Burger street

Burger street klasikinis mėsainis (5,9eu) – žiauriai skanu ir padorios kainos, tik kad labai nepatogios lokacijos.

Grill London

Šonkauliukai (didelė (ne tokia jau ir didelė) porcija 9,7eu) ir jautienos maltinuko burgeris (5,7eu) Grill London. Ėjau ten dėl to, kad vis kas nors pasako, kad oioi, kaip ten nebrangu ir skanu. Jei jau tiek žmonių tai tvirtina, gal visgi viskas rimtai ok? Nu ne, ne ok, visai ne ok. Gal geriau daugiau nieko ir nesakysiu.

Keulė Rūkė

Keulė Rūkė (mėsainio kompleksas 6,4eu atvyko į namus). Jaučiu daug kas nesupras, kodėl rašau apie vietą, kur visi nuolat valgo, bet aš išbandžiau antrą kartą. Nu ir ką, tikrai labai gerai. Tik man visada įdomu būna, kai paprašai, kad nedėtų kalendros ir pristato ne su kuo kitu, o sauja kalendros, kurią reikia išsirinkinėt.

Pianoman

Pianoman kanadietiškas poutine (5,9eu). Taip, iš barų tikėtis gero maisto gal ir nereikėtų, šiaip Pianoman ir visus kitus jų taškus mėgstu kaip barus, yra ir skanių patiekalų (pvz. nachos arba fish and chips be lietuviško perdėto tešliškumo) bet šitas patiekalas buvo kažkoks nesusipratimas. Poutine – tai skrudintos bulvytės, cheese curds, ir daug daug gravy (net nežinau kaip pastarieji du verčiasi į lietuvių kalbą), kartais – su šiek tiek pulled pork, bet labai retai. Tai vat Piano šito patiekalo versijoje trūko cheese curds ir gravy, užtat buvo daug sausos pulled pork, kalnas druskos, lydytas paprastas čederio sūris ir jokio gravy. (Foto dešinėje – įprastas variantas, kairėje – Pianoman versija) Čia panašiai kaip šaltibarščiai būtų be burokėlių arba kefyro. Nu būkit žmonės, padarykit bent drėgniau.

pavalgyti Vilniuje

Talutti

Talutti (Kaunas). Klasikinis mėsainis (nebepamenu kiek). Pusę valgymo laiko sudarė laikas, kuomet peiliu išiminėjau ir grandžiau garstyčių padažą, nes tą patiekalą būtų buvę galima pavadinti garstyčių mėsainiu. Vilniuj net nebandau.

Don Simon

Don Simon (Žvėrynas) lazanija (6,25eu) ir makaronai su cukinijomis ir krevetėmis (9,7eu). Man ten visada labai, labai skanu. Dieviška lazanija ir tobuli makaronai. Ir jie dar turi tokio itališko nealkoholinio bitter gėrimuko Crodino, kuris yra kažkas nuostabaus (primena Aperol Spritz), o ir picos jų man kur kas skanesnės negu ten kokiam Jurgy ir Drakone. Tik vat mokėti ~10eu už makaronus dažnai nesinori, tad užsuku retai.

Untold

Untold humusas (6eu) jaučiu buvo geriausias mano ragautas humusas ever. Ir šiaip ten jauku ir faina, tik gaila, kad nepagalvojusi pasiėmiau dar ir skumbrę, kurią reikėjo gliaudyt ir lupinėt per ilgai mano kantrybei. Tik vat pastaba, nes man, kurios akys yra vienetai, reikėjo pavargt, kad įskaityčiau viską, kas ten meniu surašyta, tai bijau net pagalvot, kaip vargsta prasčiau matantieji.

Rock River club

Rock River club (kur šiaip niekad nebūčiau užklydusi, bet vat protmūšiai) šonkauliukai (6eu). Šitie šonkauliukai buvo tokie geri, kad lig šiol apie juos svajoju. Dviese vakarienei pasidalinom porciją ir abu buvom sotūs, bet nepersivalgę. Laukiu kito protmūšio.

Studio 9

Studio 9. Viskas, išskyrus varškėtukus, ką ten teko ragauti, buvo negerai. Niekaip nesuprantu, kaip vietoje, kuri taip negražiai elgiasi su maistu, visada būna tiek žmonių.

Spot

Spot – viskas valgymo metu būna visai ok, o ir kainos draugiškos, bet absoliučiai visus kartus po valgymo kelias valandas skrandyje jaučiau kažkokį keistą, nemalonų sunkumą. Daugiau net nebebandysiu.

Leyla

Humusas (4,5eu) Leyloj. Kai ieškojau rekomendacijų humusui, Leylos humusą gyrė bene daugiausiai. Nu kąašžinau. It was okay, bet didžiausias privalumas jaučiu buvo kiekis (nes užbėgę greitam užkandžiui dviese apsivalgėm per akis) ir svogūnai prie jo (nes svogūnai yra meilė).

Mason gastropub

Mason gastropub burokėlių salotos su ožkos sūriu (~6-7eu). Po daugybės pagyrų tikėjausi kažko stebuklingo, bet buvo taip so so. Tas kartais, kai valgant neaišku, ar skanu, bet paskui skrandis patenkintas. Užtat bene visi kartu vakarieniavę draugai nelabai patenkinti savo patiekalais buvo. Bet vat indai gražūs.

Panama food garden

Panama food garden midijos (~10eu). Vieną kartą midijos buvo su samanom ant geldelių, kitąsyk jos buvo tokios be įprastai puikaus kokosų pieno padažo sausos ir liūdnos, liūdnos, kad nutariau kurį laiką ten nebesilankyt, gal vėliau reabilituosis, nes vieta tai žiauriai gera.

Tai čia tiek, čia tik truputis, iš to, ką atsiminiau. Dar pastebėjau, kad daugybėj vietų bandoma prastą skonį gelbėti papuošimais – dumplainiai, braškės, karambolos,

Tad labai rimtas kreipimasis, gal galit pasidalinti išsamiomis vietų rekomendacijomis? Ir ne tik vietų, bet ir konkrečių patiekalų, kuriuos jose reikėtų užsisakinėti. Gal dar ir kam kitam, ne tik man pravers. Ačiū.

O čia – šiaip geras skaitinys apie įvaizdžio galią.

1 Komentaras

Ertlio namas: lietuviška virtuvė before cepelinai

Kaip jau sakiau rašydama apie Tom Yum‘us, mano santykis su maistu gana paprastas – skanu arba neskanu. Iiir, kartais dar gali būti įdomu. Persikvalifikuoti į maisto blogeres neketinu, tačiau nutariau kiek išsamiau aprašyti vakarykštę, išties įdomią patirtį Ertlio name. Apie jį sužinojau visai netyčia, tad tikiu, kad bus daug tokių, kurie nė nėra girdėję apie tokio dalyko egzistavimą. Ir ne, straipsnis nėra užsakyta reklama.

„Kruopščiai išstudijavę dvarų bei vienuolynų archyvuose rastus receptus, išgvildenę Lietuvos „kuchmistrų“ paslaptis atkūrėme autentiškus viduramžių, renesanso ir baroko epochų patiekalus ir juos šiuolaikiškai interpretavome. Atvykę į restoraną galite mėgautis patiekalais, kurie galbūt puikavosi ant vakarienės stalų įtakingų dvarų menėse ir kuriais mėgavosi patys Radvilos – svarbios ir svarios personos to meto Europoje.”  – rašoma Ertlio namo tinklapyje. Taigi, tai, kas buvo valgoma dar tada, kai nekaraliavo bulviniai patiekalai. (Beje, visuose valgytuose patiekaluose nebuvo nė užuominos apie bulves).

Ragavau 6 patiekalų degustacinę vakarienę, kurios kaina 40eu, o trukmė – iki 3h. Bent jau man tai yra išties brangokas reikalas, tačiau taip lepinamasi nedažnai, tad kartais galima. (Egzistuoja ir 4 patiekalų vakarienės variantas, kurio kaina 30eu, o trukmė – iki 2h, tačiau manau, kad visgi tikrai verta užsisakyti 6 patiekalų variantą). Be to, kiekvieną iš patiekalų palydi išsamus pasakojimas apie tai, kas valgoma, kokie ingredientai naudoti ir kokia patiekalo istorija, tad tai virsta ir šiokia tokia ekskursija. Kaip suprantu, didžioji dalis lankytojų – užsieniečiai. Ir išties – puiki, šiek tiek prabangesnė alternatyva užeigoms ir dvarams, personalas nepriekaištingai gerai šneka angliškai.

Apgailestauju dėl nuotraukų kokybės. Kadangi jau buvo vakaras, trūko natūralios šviesos, mano Samsungo kamera – ne pati geriausia, o ir fotografė iš manęs nelabai. Bet kokiu atveju, tikiuosi, kad kažkas matysis.

Pirmasis patiekalas – naminė duona su ajerais ir čiobrelių sviestu (XI a. receptas). (Beje, čiobreliais gardinamas ir puošiamas ne vienas patiekalas. Baisiai juos mėgstu, tad tikrai nemaišė). Tikra lietuviška duona, pateikta šiek tiek neįprasta forma. Duona tokia puiki, kad būtų galima valgyti ir vieną, o sviestas literally tirpsta burnoje.

Antrasis patiekalas – putpelė su agurkais ir žemuogių padažu (XIX a. receptas.). Konsistencija primena šaltieną, kurią nelabai mėgstu, bet iš esmės skanu. Puikiai išmarinuoti (tą pačią dieną) agurkėliai ir morkos, gerai tinka žirniai. Žemuogių džemo skonis visiškai neutralus, tad jo nelabai ir jaučiasi.

Trečiasis patiekalas – Pulardos pyragėliai su patarškos kiaušiniais (XVII a. receptas). Teko googlinti, kas yra pularda. Pasirodo tai – nupenėta ir papjauta jauna višta. Pyragėliai su trumų (tokių grybų) aliejumi. Skonis specifinis, bet geras. Patiekiama su ridikėliais ir kaliarope. Ir vėl, labai, labai skaniai paruoštos daržovės. Pyragėliai tokie visai nieko, bet nieko įspūdingo. Nepaisant ypatingų ingredientų, primena paprasto skanaus kibino skonį, excusez moi.

Ketvirtasis patiekalas – vėžienė su ežero žuvimi (lydeka) (XVI a. receptas). Lėkštėje pora gabalėlių lydekos (su kaulais, nes taip autentiškiau), vėžio uodegėlė, morkos, poras ir, jei gerai matau, medetkų žiedlapiai. Šefas pats užpila sultinį ir taip užbaigia patiekalą. Suprantu, kad tie kaulai žuvyje palikti su mintimi, bet juos rankioti nuo to nelengviau. Na, bet bent jau perspėjo, todėl visai nepikta. Labai skanus sultinys.

Penktasis patiekalas – lėtai kepta jautiena su miško grybais (voveraitėmis) (XVI a. receptas). Patiekiama su pastarnokais ir patarškų kiaušinių pudingu. Puikus jautienos padažas, pati jautiena – okei, užtat pastarnokai einasau, kaip skanu. Ko gero, labiausiai patikęs patiekalas.

Kažkaip jau buvau nusiteikusi, kad šeštasis patiekalas jau bus desertas, tačiau klydau.

Šeštasis patiekalas – ėriukas su smulkių kruopų koše ir mėlynių padažu (XVII a. receptas). Lėkštėje dar matote burokinius kopūstus, jaunus burokėlius, žemuogių triufelius ir mėtų lapelius. Mėsos skonis puikus, bet jau jaučiausi truputį per soti, kad viską įveikčiau ir nepersivalgyčiau, todėl vieną gabalėlį visgi teko palikti. Košė nelabai, užtat daržovės ir vėl jėga. Triufeliai irgi.

Galiausiai atkeliavo desertas. Trijų sluoksnių skanėstas (XVIII a. receptas): pirmasis sluoksnis – midaus ir duonos traškutis, antrasis – ožkos sūris, trečiasis – wait for it – agurkas, kuris nei skoniu nei vaizdu į agurką visai nepanašus, panašesnis į kokį ananasą. Šalia patiekiama rožių žele ir braškiniai ledai, apibarstyti džiovintomis braškėmis. Turiu pripažinti, midaus ir duonos traškučio skonis iš pradžių pasirodė keistas, tačiau ilgainiui apsipratau ir net patiko. Geras deserto dydis ir skonių variacija pabaigai.

Patiekalų buvo būtent tiek, kiek reikia, kad būtum ir sotus, ir nepersivalgęs (na, palikau gabalėlį ėrienos, tačiau manau, kad įprastam žmogui maisto kiekis optimalus).

Negaliu pasakyti, kad viskas buvo be galo dieviškai gardu, tačiau buvo žiauriai įdomu (ta gerąja to žodžio prasme). (Ką įrodo ir faktas, kad po vakar negaliu nustoti dalinusis įspūdžiais su bičiuliais). Tikrai verta bent kartą sau pasidaryti tokią pramogą.

Palikite komentarą

Skaniausio Tom Yum’o paieškos Vilniuje

Tie, kas mane pažįsta, labai gerai žino, kad mano santykis su maistu yra gana primityvus. Ne kartą esu sakiusi, kad būčiau laiminga, jei būtų kokios nors tabletės, kurių suvalgius žmogui užtektų visų medžiagų, jis būtų sotus ir nebereikėtų cackintis su valgymu. (Žinau, kad panašūs variantai iš tiesų jau egzistuoja, tačiau į visa tai dar neįsigilinau).

Pati gaminu labai retai, nes nemėgstu gaminti tiesiog sau (dėl vienos porcijos gaila laiko, o kai pasigaminu daugiau, patiekalas greitai atsibosta ir tenka išmesti arba valgyti liūdnu veidu). Gaminti daugiau žmonių proga pasitaiko nedažnai. Esu tikra, kad išragavusi skirtingų pasaulio virtuvių ir patiekalų esu mažai. Yra keletas produktų, kurių nemėgstu (kurių nemėgti žmonėms atrodo keista – pupų, kukurūzų, paprikų).

Mano primityvumo viršūnė – besąlygiška meilė valgykliniams patiekalams. Karštas patiekalas  (kepsnys, kotletukas, žuvis) su bulvių koše ir tradiciniais burokų, kopūstų ir morkų garnyrais bei bulviniai patiekalai be išsidirbinėjimų man yra laimė.

Taigi, visa ši įžanga reiškia, kad apie maistą aš neišmanau nieko, tad viskas, kas bus parašyta šiame įraše – vien tik mega subjektyvi mano nuomonė. Ir tikrai netikėjau, kad kada nors iš viso išsamiau kalbėsiu apie maistą, bet va gi, atėjo ta diena.

Taigi, be visų paprastųjų patiekalų, man žiauriai patinka ne toks jau ir lietuviškas dalykas – tailandietiška Tom Yum sriuba. Jos ragavusi esu penkiose vietose – Coco, Blue Lotus, Panama Food Garden, Qpolo ir Briusly. Tikiuosi, kad galėsite man padėti ir pasidalinsite, kur dar galima rasti šios sriubos ir kur ji jums skaniausia. Ingredientus surašiau tokius, kokius mačiau, o dėl nuotraukų kokybės atsiprašau – neketinau jų publikuoti. Kad ir kaip ten būtų, visgi geriau autentiškos, apsilankymo metu darytos nuotraukos nei dailūs paveiksliukai iš interneto. Tuo mažiuku keramikiniu šaukštuku valgyti nemoku (pvz. apsipilu rankas), todėl viską valgau paprastais įrankiais.

Beje, paprastai į šią sriubą dedama kalendros, bet jos nekenčiu, todėl visada paprašau, kad jos nedėtų.

(Beje, kadaise esu mėginusi gaminti ir pati, tik neturėjau, kaip suprantu, labai šiam patiekalui svarbios pastos, tad rezultatas gavosi gana blogas.)

Aprašysiu šviežiausias patirtis iš keturių vietų.

Coco

Ingredientai: kokosų pienas, makaronai, porai, pievagrybiai, morkos, vištiena, tigrinės krevetės, kalmarai, midijos, laimas, cukinijos, čili pipirai, prieskoniai.

Kaina: 4,5eu

Kiek žinau, tokia pati sriuba patiekiama ir Qpolo, nes restoranai priklauso tam pačiam savininkui. Sriuba labai soti ir tikrai gana skani. Bet pavalgius tas sotumo jausmas buvo panašesnis į sunkumą. Manau, kad dėl visko kaltas faktas, jog visi ingredientai iš pradžių buvo pakepinti aliejuje. Vištiena su jūros gėrybėmis man nelabai dera, tad geriau būtų be jos. Ir šiaip, sriuboje labai daug visko vyksta, truputį per daug. Atsižvelgiant į kainą, variantas neblogas, bet siūlyčiau virtuvei pamėginti išvengti nebūtino apsunkinančio riebumo, jo čia visai nereikia. Nu ir tie porai. Nu kamon.

6,5/10

Blue Lotus

Ingredientai: sultinys, midijos, aštuonkojai, pievagrybiai, galangalas, laimas, prieskoniai.

Kaina: 5,2eu.

Žinau, kad šio restorano siekis – gaminti kuo autentiškesnius azijietiškus patiekalus, tad aštrūs patiekalai būna tikrai, nelietuviškai aštrūs. Apie tai užsisakinėdama sriubą pamiršau, todėl padavėjui pageidavimų dėl aštrumo neišreiškiau. O reikėjo. Maniau, kad esu ragavusi aštrių patiekalų, tačiau tai, kokio skonio buvo šita sriuba, žodžiais nupasakoti labai sunku. Buvo žiauriai, nenormaliai, pragariškai, skaudinančiai, žeidžiančiai, virkdančiai aštru. Taip aštru, kad net kartu, taip aštru, kad nesvarbu, kuris ingredientas atsidurtų šaukšte, jis vis tiek būtų stingdančio, šiurpinančio vienodo bei tuo pačiu jokio skonio. Paprašiau, kad sriubą praskiestų karštu vandeniu (gal ir biški kaimas, bet nu tai o ką daryt), bet ir praskiedus per pusę situacija nepasikeitė. Iš šio apsilankymo prisiminsiu daug ašarų ir mažai skonio. Ir vis dėlto, restorano tikrai nekaltinu – jei toks autentiškas receptas, nieko čia nepadarysi, turbūt yra žmonių, kurie juo išties džiaugiasi, o tokie gurmaniški piruetai – ne mano cepeliniškam gomuriui.

0/10 nes patirtis neapibūdinama

Panama Food Garden

Ingredientai: sultinys, grybai, pomidoriukai, kalmarai, aštuonkojai, midijos, tigrinės krevetės, vėžiukas, galangalas, laimas, čili pipirai, prieskoniai.

Kaina: 10eu.

Porcija santūri, galėtų būti truputį didesnė. Daug įvairių jūros gėrybių. Skanu, aštru, bet ne per daug. Viskas kaip ir gerai, bet liaupsinti dėl puikaus skonio irgi noro nėra, nes lyg ir kažko trūksta. Daugiau nebelabai ką ir galiu pasakyti. Truputį brangoka, tačiau akivaizdu, kad į kainą įeina ir puiki restorano aplinka ir ne Naujininkuos esam, o Žvėryne, tad nederėtų purkštauti.

7,5/10

Briusly

Ingredientai: sultinys, makaronai, tigrinės krevetės, midijos, šukutės (I think so), galangalas, laimas, čili pipirai, prieskoniai.

Kaina: 9eu

Visų pirma. O dieve, kokie gražūs indai. Dievulėliau. Porcija gana didelė, yra ką veikti. Igredientų ne per daug, visų skoniai gerai juntami. Tik nu eina sau, kiek visokių kriauklių, geldų geldelių, tik spėk lupinėt ir traukt iš šito akvariumo. Kai būna įdėtos kelios midijos, tai nieko tokio, bet čia to paplūdimio veiksmo truputį per daug. Kad ir kaip ten būtų, bendras įspūdis – fantastiškas. Geriausia sriuba iš visų keturių mėgintų, noriu dar ir dar, ir kuo greičiau.

10/10

Tik, mielieji, tiekiate aukštos kokybės ir ne patį pigiausią maistą, todėl tos apiplyšusios kėdės yra nepagarba klientui. Metas atsinaujinti.

Kur Tom Yum sriubą valgote jūs? Kur teko ragauti skaniausią, autentiškiausią, brangiausią/pigiausią, keisčiausią? Lauksiu išsamių komentarų, nes noriu maksimaliai išnaudoti Vilniuje ir visoje Lietuvoje galimus jo variantus.

7 Komentarai