Pirmyn į turinį

Kategorija: Kelionės

Apie vasaros startupus, susivokimus, tai, ką šneka žmonės, ir Lietuvos gražumą

Taip, rugsėjis ir vėl užklupo netikėtai, versdamas dvigubai ilgiau nei vasarą stovėti kamščiuose, o automobilį vakare grįžus namo statytis kitoj gatvėj, nes tiesiog nebuvo vietų. Bet nieko tokio, išgyvensim.

Turbūt būsiu nepopuliari sakydama, kad mėgstu rudenį. Ir pasibaigusios vasaros baisiai negailiu. Ruduo yra nuostabus metas, o ypač pirmieji jo mėnesiai. Visi po atostogų įdegę, pasipuošę naujomis eilutėmis ir kirpimais grįžta į ofisiukus, parduotuvių lentynos prisipildo nebrangių nektarinų, vynuogių ir kitų gėrybių, prasideda nauji serialų sezonai, iš vasarinio sąstingio išsijudina visi protmūšiai bei kiti renginiai, o rugpjūtį tuštutėlės buvusios miesto gatvės atgyja. O ta rudenio saulė, jau žvarbesniais rytais užliejanti pamažu geltonuoti pradedančius medžius yra vienas nuostabiausių metų laikų reiškinių.

Iki pat liepos pabaigos man manoji vasara neatrodė baisiai linksma ir įdomi, o viduj vis jutau kažkokį nerimą ir neužtikrintumą, tačiau rugpjūtis galiausiai privertė patikėti, kad viskas bus gerai ir tos visos kitiems nematomos vidinės tuštumos užsipildė. Tiesa, sutikau ne vieną žmogų, kuris, kaip ir aš, sakėsi sulaukęs suaugusiojo gyvenimo nebežinąs, kągi su ta vasara daryt ir irgi jaučiantis keistą, gąsdinančią nežinomybę. Taigi, jei ir jums taip buvo, žinokit, kad jūs – ne vieni.

Dabar, žvelgdama atgal suprantu, kad visgi toji mano vasara buvo pati puikiausia, o tai suprasti ir vėl tiesiog prireikė laiko.

O prasidėjo ji man jau priešpaskutinį gegužės savaitgalį, kai su LGBT svita Vėliavos dienų proga apsilankiau Klaipėdoje ir Kaune. Kai iki kelto likus 15 min sumąstai, kad reikia spėt į vakarėlį Smiltynės Jachtklube, taksistui per miestą lekiant link perkėlos ne pačiu saugiausiu greičiu sukyla toks fainas, paaugliškas adrenalinas. Baisiai skanus maistas „Temperatūroj“, o Kauno „Kultūra“ – žiauriai gera vieta, kur sekmadienio popietę grojamas visas Leon Bridges debiutinis albumas.

Po to sekė Protų kovų finalas Molėtų rajone, mylimosios grįžimas su naktiniais šokiais „Vėjuos“, virtusiais į rytinius šokius Opiume, kur kažkas klubinėtojams leido Hare Krishna, o šie klusniai judėjo į ritmą ir afteris Anykščiuose su naktiniu spooky nuklydimu į Ukmergę; nuostabusis Talinas (apie jį dar tikrai parašysiu išsamesnį tekstą tiems, kurie dar tik ketina apsilankyti), trumpas, bet baisiai mielas apsilankymas Lazdijuose (kur pirmąsyk šią vasarą basom kojom ėjau per dar rasotą žolę įmerkt savęs į ežerą nuo liepto) su trumpu nulydimu į Seinus ir pažintimi su Dzūkų jūra; kaip visada nuostabūs Migruojantys paukščiai prie Molėtų; darbo savaitė vis labiau gražėjančioje ir kultūringėjančioje Palangoje; neregėtoji Rusnė su išplaukimu per marias į Mingę, šokiais virtuvėje ir rūkytos žuvies puota; tiesiai iš ten – Kaunas ir skrydis su tėvais į Stokholmą (apie šitą irgi bus išsamiau atskirai), vos grįžus – viską tobulai vainikavęs ir galutinai laimės būseną užtvirtinęs savaitgalis, kuriame buvo fantastiškai gerai pavykęs laidos dešimtmečio susitikimas Panevėžy (kai savam mieste grįžti 6 ryto, tai suprask, kad šventė buvo rimta) ir galiausiai – kūlvirsčias sekmadienis su mylimaisiais Nidoj, wild wild west tuk-tukais, skausmingiausiu ever nesibaigiančiu lipimu į kopas ir kitais nuotykiais.

Kaip ir anksčiau, toliau renku sparnuotas bičiulių ištartas frazes.

Apie Estiją:

„Pagal tai, kiek pas juos socialinių reklamų, panašu, kad jie turi daug problemų.“

Apie kalbą:

-Labai norėčiau mokėti gestų kalbą.

-Estų kalbą?

Apie vaistininkų išmoningumą:

„O kaip sužinoti savo spaudimą? Nueini į vaistinę ir pasako?“

Apie norus:

-Aš užsinorėjau sushių.

-Tai čia beveik kaip aš, tik aš užsinorėjau sysiu.

Apie gerą klausą:

-Žiūrėk, kviečių gemalai.

-Kačių vėmalai?

Apie KENZO drabužius:

„Užsidėsiu Kinzos džemperį.“

Apie gerą klausą vol.2:

-Let‘s tell a few ghost stories.

-Goat stories?

Apie gervuogę gėrime:

„Kas čia pas tave taurėje, ikrų kamuolys?“

Apie verslumą:

„Aš kažkokį būdą buvau sugalvojęs kaip gauti pinigų, bet dabar reikia jį prisiminti.“

Apie paslaugas Yagoje:

-Nu, darysies auros nuotrauką?

-Aurelijos nuotrauką?

Apie meilę gamtai:

„Aš nesisioju į jūrą, tik į ežerus, upes ir kūdras.“

Apie intuiciją:

„Aš tepuosi makiažą tiesiog iš jausmo.“

Apie šarkas:

-That‘s a weird-looking crow.

-Maybe because it‘s not a crow?

Apie interneto ribas:

„Google is so disappointing sometimes.“

Apie sugrįžusį festivalį, kurio sugrįžimo niekas nei tikėjos, nei laukė:

„Jei tavo festivalio pagrindinis headlineris yra Solo Ansamblis, tai gal reiktų susimąstyt.“

Apie Michael Jackson:

„Čia yra Kanye Westo pirmtakas juodaodžių kultūroje.“

Apie vidinę taiką:

„Aš manau, kad meluoti bičui, kad jis tau užstatė vaiką tam, kad jis tave vestų, žiauriai ne fengšui.“

Apie gurmaniškus pomėgius:

„Man skanu yra duona, ant jos sviestas, dar dešrytės kokios.“

Apie tikslumą:

„Na va, mano svoris po pusryčių, su šortais ir telefonu jau pasiekė 78,3kg.“

Apie nepaklusnias technologijas:

„Man atrodo, sugedo instagramas, nes niekas nelaikina.“

Apie sveikus įpročius:

„Matai, kaip aš taisyklingai čiaudau?“

Apie kovą su agresyviais kaimynais:

„Aš parkavausi, jis man pradėjo rodyti fuckus, ženklus, kad užmuš ir pan. Tai aš išlipau ir pradėjau plot.“

Vasaros muzika – LCD Soundsystem – American Dream, A Scene from a Future – Manfredas edit, Šventinis Bankuchenas – Music bei Paris Taxi Restaurant, Zeal & Ardor – Devil is Fine.

Vasaros netikėtumas: visgi baigta tvarkyti Vilniaus g.

Vasaros startupas nr.1: nusipirkti Šventąją ir joje įkurti LNK – Laisvą Nepriklausomą Kurortą, kuriame legalu viskas, kas nėra legalu visame likusiame pasaulyje.

Vasaros startupas nr.2: atrasti technologiją, kuri užtikrintų, kad nelis.

Vasaros startupas nr.3: telefone įjungti flashlight, padėti ant jo butelį ir taip pasidaryti gana neblogą šviestuvą. Gražiausiai šviečia Borjomi buteliai. Čia rimtai.

Vasaros šlapios kojos: kai grįžti į naujus namus ir tenka nusiaut batus, nes per balas vidiniam kiemely neįmanoma praeit neįbridus iki blauzdų.

Vasaros klasika: miegas su ta vienintele gyva likusia muse (arba uodu) kambary, kurios neįmanoma pagaut ir kuri tau vis trankos į veidą.

Vasaros neįprasta paslauga: kelnių parietimas.

Vasaros pastebėjimas nr.1: kaip būtų faina, jei visi žmonės būtų tokie draugiški ir laimingi kaip visi, kuriuos sutinki Nidoj.

Jau ne ne vasaros, o šiaip pastebėjimas nr.2: pastebėjot, kokie pakantūs eilėms pasidarė žmonės, atsiradus išmaniesiems?

Vasaros pavėluotas susivokimas: kokie gi visgi tie žmonės gražūs – aukšti, žemi, apvalūs ir lieknesni, trumpais, ilgai, banguotais plaukais, raudonom ar purpurinėm lūpom, puošniais drabužiais ir be jų – visi skirtingai ir kiekvienas savaip.

Vasaros pakartotas susivokimas: kokia gi ta Lietuva graži su savo margom laukinėm pievom, pušimis, pajūriu ir kas vakarą vis kitokiu dangum.

Šią vasarą aplankiau daugiau apžvalgos bokštų negu yra tekę anksčiau gyvenime. Taip pat paragavu dviejų patiekalų, apie kuriuos tiek metų girdėjau sklindančias legendas – Kavarsko koldūnų ir Karmėlavos cepelinų. Turbūt nebus nė kiek netikėta, kad nei vieni, nei kiti baisiai gero įspūdžio nepaliko.

2017-ųjų vasara ypatinga tuo, kad, savo pačios nuostabai, sumušiau visus asmeninius rekordus ir apsilankiau net 6-uose festivaliuose. Sūpynės, Devil Stone/Velnio akmuo, Origami, Vasaros Brizas, Yaga gathering, Mėnuo Juodaragis. Sakiau, kad mėginti išrinkti patį geriausią festivalį – nesąžininga, nes visi jie skirtingi, todėl galiu tik pasakyti, kur man šiemet buvo smagiausia. Sūpynėse (kad jį kur tą lietų), Devil Stone (kitąmet vyksiu būtinai ilgiau ne vienai nakčiai) ir Vasaros Brize. O štai geriausią DJ pasirodymą išvyday Yagoj, kur Roe Deers atstovaujantis St. Stereo dar kartą įrodė, kad yra vienas geriausių šokdintojų Lietuvoje.

Man regis, šią vasarą Vilniuje tepraleidau kokį vieną ar du savaitgalius. Taip pat negaliu patikėti, bet per visą vasarą nė karto nebuvau Vasaros terasoj, kurioje anksčiau leisdavau turbūt kas antrą vakarą.

Tai tiek, tikrai galėčiau ir išsamiau, bet suprantu, kad baisiai ilgi kažkieno ilgesingi pasakojimai galiausiai pabosta, o šitas ir taip gavos gana ilgas. Pabaigai, nepamirškite šitų puikių žodžių:

„Laivai yra saugūs uoste, bet ne tam jie skirti.“

Kita stotelė, jau rytoj – Roma.

2 Komentarai

Apie tai, kaip, išleidžiant mažiau pinigų daiktams ir šiaip vėjais, daugiau jų lieka kelionėms ir įspūdžiams

Kartais išgirstu replikų, kad kažkaip tai jau ten matyt žiauriai gerai gyvenu, jei jau galiu sau leisti tiek klajoti po Lietuvą ir po pasaulį, ilgiau atostogauti ar linksmai gyventi. Apie tai, kad nors freelancerio darbas kartais ir gali atrodyti kaip nesibaigiančios atostogos, dirbti visgi kažkada irgi reikia, be to, jis ypatingas tuo, kad jame žiauriai svarbi savidisciplina, kurią išsiugdyti ir palaikyti nėra jau taip ir paprasta, nes apsileidus tą apsileidimą vis tiek privalu kompensuoti bei tai, kad rugsėjį – birželį darbo visada daugiausia, nesiplėsiu. Kaip ir apie tai, kad iš šono žiūrint, ypač per facebook‘o ir instagramo prizmę, kitų gyvenimai visada atrodo laimingesni, turiningesni, turtingesni ir labiau nerūpestingi negu jūsų. Kad visi mes kartais strugglinam, tik kiekvienas savaip, kalbėta nemažai, tik kažko kai kurie vis apie tai pamiršta. Šiandien pakalbėsiu apie tai, kokius principus savo gyvenime taikau tam, kad mano išlaidos nebūtų klaikiai didelės ir, užuot leidus pinigus daiktams, daugiau jų liktų kelionėms ir panašiems dalykams. Taip pat apie tai, kaip stengiuosi sumažinti vartotojiškumo (apie kurį Lietuvoje kalbama mažokai) mastus savo kasdienybėje. Gal kam pravers. Taigi.

Visų pirma, niekam ne paslaptis, kad didžiulę žmogaus išlaidų dalį sudaro maistas. O jis, nu jis tikrai yra brangus. Ypač jei nesugebi išmintingai planuotis, ką, kur ir kada valgysi. Būna visko, tačiau labai stengiuosi kuo daugiau valgyti namuose, savo pagamintą maistą. Anksčiau gyvenau tokiomis sąlygomis, kuriomis dažnai gaminti nepavykdavo, todėl valgymas kažkur mieste būdavo dažnas reiškinys. Ir tik dabar, galėdama virtuvėje suktis dažniau, suvokiau, kiek pinigų ištaškydavau. O štai dabar supratau, kad naudojant gana paprastus maisto produktus galima skaniai ir pakankamai sveikai maitintis. Kuomet vienas apsilankymas ne per dienos pietus kažkokioje kavinėje gali kainuoti nuo 7-8eu iki begalybės, suvokus, kiek produktų už tuos pinigus galima įsigyti ir pasigaminti pačiam, kursuoti po restoranus visai nebesinori. Aišku, visai į kraštutinumus nueiti irgi nederėtų, todėl kartais išbandyti naujas vietas ar apsilankyti pamėgtose senosiose irgi tenka.

Kitas svarbus niuansas – jei jau taip nutinka, kad valgau mieste, dažnai neįveikiu visos porcijos ir maisto lieka. Jo niekada nepalieku, paprašau, kad jis būtų supakuotas į namus ir taip parsinešu sau kitos dienos pusryčius ar pietus. Iš viso manau, kad maisto mūsų visuomenėje iššvaistoma per daug, todėl jį palikinėti yra netgi paikoka.

Taip pat, kai tenka valgyti ne namie, jei tik išeina, žingsniuoju į valgyklą, kur dažnai įmanoma susisukti pietums išleidus ne daugiau negu 3eu. Mano visiškas atradimas, kuriuo vis neatsidžiaugiu, yra Žvėryno valgykla. Aplinka ten tokia labai paprasta, truputį kelionė laiku į praeitį, tačiau maistas toks skanus ir pigus, kad jis už visa tai kompensuoja. Aj, ir pas juos groja M1+, kas mano akimis tokiai vietai visada yra pliusas.

Maisto produktus ir gėles, jei tik yra galimybė, mėgstu pirkti turgeliuose. Kažką dovanodama, dovanas mėgstu pakuoti pati, nes žiauriai patinka tai daryti ir, aišku, yra pigiau.

Ilgai nevartojau alkoholio, dabar kartais tai darau, tačiau stengiuosi, kad tam būtų išleidžiama kuo mažiau pinigų. Anksčiau mėgdavau pasitaškyti baruose, nes gal truputį trūko košės galvoj, bet dabar visiškai aišku, kad tokios išlaidos vargiai ką gero atneša. Taip pat nerūkau.

Didžiąją dalį drabužių jau labai seniai perku Humanose, Gausose, Panevėžio mašinų turguje, blusturgiuose ir panašiose vietose. Ir man dėl to nė kiek negėda. Priešingai, tikriausiai nelabai gerai jausčiausi prieš save išlaidaudama drabužiams, kurių ir taip pasauly prigaminta milijardai tonų. Yra tokia viena vieta Panevėžyje, dėvėtų drabužių parduotuvė prie “Bičiulio”. Paskutinį kartą iš ten išėjau su milžinišku maišu puikios kokybės fainų drabužių (Zaros, Maxmara, Volcom ir pan. firmų), už dešimt drabužių sumokėjusi 39,5eu. Būna, kad drabužius perku ir naujus, pavyzdžiui, apatinius ir pan., o viršutinius drabužius paprastai perku per išpardavimus. Arba tada, kai norisi būtent kažko konkretaus, ko dėvėtų drabužių parduotuvėse nerasi. Patirtis parodė, kad dažnai drabužių, kuriuos įsigyji secondhanduose, kokybė mažai tesiskiria nuo tų brangesnių naujųjų. O kai du kartus užsidėjus pradeda drožtis maikutės, už kurią sumokėjai 20eu-30eu, trikotažas, tikrai būna labiau pikta nei jei tai nutinka su dešimt kartų pigiau įsigytu daiktu.

Tiesa, dar vienas puikus būdas nusikratyti senomis šmutkėmis ir rasti kažką naujo yra su draugėmis/kolėgėmis pasidaryti clothes swapping party ir visoms susinešus maišus nebenešiojamų daiktų pasižiūrėti, gal tai, kas nebetinka tau, tiks kažkam kitam ir atvirkščiai. Tai, kas netinka niekam, vėliau drąsiai gali keliauti į Caritą ir panašias organizacijas. Žaisti su Vinted niekada neturėjau nei laiko, nei jėgų, tad man šis variantas netinka, tačiau tikiu, kad yra tokių, kas puikiai išparceliuoja nereikalingą turtą per ten.

Tas pats galioja ir kitiems daiktams. Jei galiu tokią pačią funkciją atliekantį, panašios, kaip ir naujas, kokybės daiktą įsigyti sendaikčių turguj arba perimti iš draugų/šeimos narių, kuriems jo nebereikia, verčiau rinksiuosi tai. Jei man nebereikia kažkokio dar visai funkcionuojančio daikto, lygiai taip pat mielai kažkam jį atiduosiu. Aišku, toks principas tinka ne visiems daiktams, bet tikrai nemažai daliai jų. O kai negailėdami dalinatės, visada kažką gaunate mainais, net jei ir nebūtinai iš karto. Taip jau veikia tas gyvenimas.

Nepamirškit, kad daugiausia puošiasi ir prašmatniais daiktais dažnai puikuojasi tie žmonės, kuriems asmeniniame gyvenime šiaip kažko trūksta. Ir iš viso, puikavimasis tuo, kad švaistai pinigus, man atrodo ne kieta, o kaip tik truputį lame.

Nekalbu apie daiktus, kurie yra brangūs dėl to, kad yra labai geri, kalbu apie daiktus, kurie dešimties metrų atstumu spinduliuoja savo brangumą. Visada tikėjau, kad investuoti į daiktų kokybę yra taupesnis sprendimas negu rinktis kažką super pigaus taip prisiperkant greitai sulūžtančio šlamšto, kurį greitai tenka keisti kažkuo kitu.

Tiesa, jei niekada nesate bandę panaudoti jau naudoto daikto ar drabužio ne dėl kokių nors kitų priežasčių, o būtent dėl to, kad jums gėda tai daryti, pagalvokite, kodėl taip yra.

Taip pat niekad nesupratau žmonių, kurie yra per kieti, kad naudotų nuolaidų korteles. Žinau, kad kartais jos atkeliauja su per prievarta grūdama reklama sms ir emailais, tačiau galima naudotis jų privalumais ir to išvengti. Jei turėdama kokią nors kortelę vieno apsipirkimo metu galiu sutaupyti, na, tarkim, kokį eurą kitą, tai nu tikrai imsiu ir taip padarysiu.

Lygiai taip pat nesuprantu žmonių, kurie yra per kieti, kad pridavinėtų butelius. Nes nelygis. Suprantu, kad galima neturėti tam laiko. Tokiu atveju tiesiog leidi tai padaryti kažkam kitam, pavyzdžiui, jaunesniems giminaičiams, jei jie yra around, ar tam, kas turi tam laiko, bet ne demonstratyviai glamžai skardinę ir meti ją prie visų šiukšlių. Jeigu po tūso eidama apsipirkti prekybos centran nunešusi butelius ir skardines galiu tiesiog pasiimti tuos 5eu ar kiek ten, tai nelabai suprantu, kurioj vietoj čia galėtų būti gėda.

Mano Mazdai užtarnauto poilsio iškeliavus į metalo laužą, jau daugiau nei penkerius metus vis dar nematau reikalo įsigyti naujo automobilio. Kai pagalvoju apie tai, kiek jis kainuotų, o vėliau pareikalautų išlaidų: kurui, draudimams, remontui, mokesčiams už stovėjimą ir pan. dalykams, suprantu, kad, visur vaikščiodama pėstute, kai jau tikrai reikia, važiuodama taksi ar viešuoju transportu (žinau, kad būna žmonių, kurie jaučiasi per kieti ir tam. Nemėgti viešojo galima dėl nepatogumo, smarvės ar panašių dalykų, bet jei jūs jaučiatės per šūstras važiuoti viešuoju transportu arba iš aukšto žiūrite į tuos, kurie tai daro, tai man jūsų gaila), išleidžiu mažiau nei pareikalautų automobilio turėjimas.

Kai keliauju, kaip ir tikrai daug žmonių, visada stengiuosi ieškoti nebrangių bilietų ir apsistojimo galimybių. Mažai naujienlaiškių leidžiu atkeliauti į savo el. pašto dėžutę, tačiau nesu atsisakiusi Wizzair ir Ryanair naujienų prenumeratos, kuri kartais praneša apie pop-up akcijas. Kai vyksta 20% nuolaidos bilietams, tikrai galima nemažai sutaupyti. Anksčiau, kai daugiau skraidydavau, buvau užsisakiusi Wizzair klubo narystę, kuri metams kainuoja ~30eu, tačiau, kadangi duoda bent 10eu nuolaidą skrydžiui, atsiperka jau antrojo skrydžio su šiomis oro linijomis metu.

Jei vykstu kažkur ir žinau, kad namuose laiko beveik neleisiu ir būsto reikia tik pernakvoti, apsistoju nebrangiose nakvynės vietose. Pavyzdžiui, Nidoje už tikrai draugišką kainą galima prisiglausti Kastytyje, Zundoje, Auksinėse kopose ir panašiose vietose. Keliaujant į užsienį gelbsti Airbnb. Nepadėjo tik vykstant į Amsterdamą, kur hostelis centre kainavo pigiau negu bet kuris butas. Apsistoti pas po pasaulį išsibarsčiusius draugus irgi variantas, tačiau labai svarbu gerai įvertinti aplinkybes ir savęs jiems neužkrauti. Taupyti kažkieno kito gerumo sąskaita derėtų nebent tik labai nežymiai, visada nepamirštant už tai anksčiau ar vėliau atsilyginti tuo pačiu.

Kaip avialinijų, lygiai taip pat nesu atsisakiusi Live Nation, Bilietai.lt ir panašių tinklapių naujienų, nes kartais taip pavyksta sužinoti apie išankstinę bilietų į renginius prekybą ir juos įsigyti truputį pigiau. (Taip jau buvo su The xx, Alice Cooper, į kurį visgi galiausiai nebenuvariau, bet still, Depeche Mode.)

Tiesa, visiems tokiems reklaminiams laiškams naudoju ne savo pagrindinį, o laisvalaikio email‘ą, kad neišprotėčiau nuo laiškų gausos.

Taip pat stengiuosi nenaudoti popieriaus, nes dažniausiai tai visai nebūtina. Čia labiau apie vartotojiškumą, nes sutaupyti tai kaži ar ką labai ten sutaupysi.

Paskutinis mano taupymo sprendimas – turėti kaupiamąją sąskaitą banke. Ne pasidėti indėlius, kuriuos galima bent kada nutraukti internetu, bet tokią sąskaitą, kurioje esančius pinigus galima nusiimti tik nuvykus į banką ir parašius prašymą. Tai – toks savotiškas savęs disciplinavimo būdas, kad, jei susigalvočiau, kad man greitai reikia pinigų, dar tektų pavargti ir turėti laiko gerai pagalvoti, ar tikrai verta juos, ilgai taupytus, nusiimti. Į tą sąskaitą karts nuo karto pervedu truputį pinigų atidėdama juos kelionėms arba kaip backup‘ą nenumatytiems atvejams. Kartais pervedu daugiau, kartais – kad ir 5eu, tačiau pamažu besikaupianti suma padeda jaustis saugiau. Būna, kad tenka viską nusiimti ir vėliau pradėti taupymą iš naujo, tačiau bet kokiu atveju manau, kad toks įprotis naudingas.

Tai tiek. Esu rašiusi apie žiurkišką taupumą, žmones, kuriems atrodo visiškai normalu taupyti piktnaudžiaujant darbo suteikiamomis privilegijomis ir tuos, kurie nieko sau neleidžia ir kiekvieną centą grūda į kojinę, laukdami geresnių laikų, tad labai svarbu nepulti į kraštutinumus. Pinigai yra skirti tam, kad juos leistumėte, tačiau bent jau mano biudžetas visgi nėra begalinis, todėl renkuosi juos išskirstyti taip, kad kuo daugiau jų būtų galima investuoti ne į šmutkes, o į įspūdžius ir patirtis.

5 Komentarai

2016-ųjų geriausieji

Vis girdžiu, kad 2016-ieji buvo tragiški. Dėl visų tų skaudžių netekčių ir ne labiausiai džiuginančių politinių pokyčių – ko gero. Tačiau man asmeniškai 2016-ieji, nors ir nelengvi, buvo vieni geriausių metų gyvenime. Sako, kaip sutiksi Naujuosius, tokie jie ir bus. Tačiau man ši taisyklė visada pasitvirtina priešingai. Jei Naujuosius anais metais sutikau didžiuliame chaose, tai šie metai į jį mažai tepanašėjo.

Neminėsiu dalykų, kurie man atrodo savaime suprantami (labai garsių asmenybių bei feisbuko puslapių, turinčių dešimtūkstantines gerbėjų ir sekėjų minias, muzikos, kurios klausausi daugybę metų, vietų, apie kurias kalbėta anksčiau). Stengsiuosi susitelkti ties tuo, kas yra labiau nauja ir dar neužakcentuota.

Metų netikėtumas: Gyvent ramiau ir tuo mėgautis.

Metų festivalis: Šiemet nedaug, bet galingai. Opium ant bangos savaitgalis Nidoje, kurį vadinu inside tūsu, nes pačiame feste per visas tris dienas susumavus praleidom kokias 6h. Viskas, kas įdomiausia, ir vėl vyko už festo ribų. Nida yra meilė. Na ir žinoma, ne dešimtmečio, o šimtmečio vestuvės. Trys dienos rojuj tarp artimiausių draugų besidžiaugiant po dešimties metų draugystės įvykusia sąjunga.

Metų tūsas: Aarhus Techno District vakarėlių serijos atidarymas.

Metų procrastinatinimas:

Metų šunutas: Arma, the dog.

Metų erdvė: Kablys.

Metų rankšluostėlis:

Metų alternatyvi erdvė: Yucatan.

Metų judėjimas: eiti visur ir visada pėstute, nesvarbu, lyja, sninga, ar plikledis. Fainiausia – eiti prie jūros.

Metų prasmės paieškos:

Metų netikėtas miestas: Aarhus (aplankytas lygiai dešimt kartų).

Metų šaltibarščiai:

Metų atostogos gulint, skaitant ir nieko neveikiant: Turkija su kolegomis. (Geriausias team buildingas ever).

Metų atostogos vaikštant, kalbantis, skriejant per bangas ir geriant kavą: Graikija. (Ačiū tau už viską, I.)

Metų taip ir neteko pamėginti: pokemonų gaudymas.

Metų atsakas į patyčias dėl veganizmo:

Metų smagiausia FB funkcija: On this day.

Metų vieta pavalgyti: Zatar.

Metų nučiuožęs protas: pliušiniai gyvūneliai daugiabučių kiemuose.

Metų nesuprantu: dirbtinai išdidintos lūpos.

Metų taupumas:

Metų kava: Second Cup.

Metų kelionė chaose: Amsterdamas.

Metų nauja vieta: Vėjai.

Metų vyras/žmogus/įkvėpimas/palaikymas/protas: A.

Metų nauja draugystė iš Ukrainos: P.

Metų realizmas:

Metų malonumas: tiesos sakymas be baimės, visur ir visada.

Metų įkvėpimas:

Metų pramoga, kuriai pats metas tart sudie: masiškas įvairių neva juokingų renginių kūrimas bei attendinimas. Jau tikrai gana.

Metų pramoga, kuriai pats metas tart sudie 2: Saugirdas. Irgi jau tikrai pakaks.

Metų svajos:

Metų beždžionystė: pernelyg dažnai, ne vietoj ir ne laiku nemokšiškai naudoti VTF kalbėjimo stilių.

Metų asmeninis rekordas: į lėktuvą 2016-aisiais sėdausi 28 kartus (13 kelionių).

Metų susitaikymas su padėtimi:

Metų startupas: tokia tarnyba, kuriai gali paskambinti pajutęs, kad haliucinogenai tave veikia per stipriai.

Metų gėrimas: negazuotas vanduo su citrina.

Metų pirkinys: kompiuteris (so smooth).

Metų džiaugsmai:

Metų serialas: Seinfeld, vis dar Shameless, vis dar Girls.

Metų filmai: James Ivory filmai: A Room with a View, The Remains of the Day, Howards End; Fracture, Bridget Jones’s Baby, Sing Street, Frida. (Taip, nebūtinai išleisti, bet pažiūrėti šiemet).

Metų filmas, per kurį užmigau tris kartus ir visai nesupratau: The Revenant.

Metų girti sprendimai:

Metų visuotinis failas: dvivalandinės eilės išankstinio balsavimo metu.

Metų talentas: žmonės, kurie nedirba ir nesimoko, bet važiuoja atostogauti.

Metų koncertas: The xx.

Metų toptelėjimas:

Metų nugrota ir pereikvota muzika: The Red Axes. O gaila.

Metų vakariniai pasikalbėjimai mieste: A. G. ir D. L.

Metų skurdas:

Metų pasikalbėjimai ir gyvai, ir ne: K. M. (Golden friendship) ir M. S. (Nesvarbu, kur bebūtum, LT, UK ar NZ, tu visada arti.)

Metų feisbuko žmogus: Ramūnas Zilnys.

Metų feisbuko žmogus 2: Anthony Kisliak.

Metų throwback‘as:

Metų naujas draugas: M. (#happy, bananai pietums, hineidi hineidi ir dar daug visko).

Metų naujai atrastas senas draugas: A. (Crocsai, kalimočo ir Open Season).

Metų diskutuotina pozicija: New is always better.

Metų maištautojas:

Metų gaila: pražiopsotos Pride eitynės, užsidariusi Kakadu picerija Panevėžyje.

Metų proud: Lietuva atsiskleidžia.

Metų zen:

Metų muzika: vis dar Jamie XX, Kate Bush, Peter Gabriel, Whitesnake, Solo Ansamblis, Kornél Kovács, Manic Street Preachers, Zamilska, Bon Iver, Telefon Tel Aviv, Alabama Shakes, J. Views, Oscar & The Wolf.

Metų pragaras:

Metų knyga: “The Dirt: Confessions of the World’s Most Notorious Rock Band” (by Nikki Sixx, Vince Neil, Tommy Lee ir Neil Strauss) ir U. Barauskaitė – “Vieno žmogaus bohema”.

Metų rytas: kai lapkričio 29-osios naktį labai gražiai prisnigo.

Metų gabalai parymot: Alice Cooper – Be with You a While, Esther Silex – Oskar, Leon Somov & Jazzu – Po Mano Oda, Slash’s Snakepit – Beggars and Hangers-on, Whitesnake – Forevermore, Roxymusic – Dreamhome (Fetisch & Terranove Remix), Westbam ft. Richard Butler – You Need The Drugs, BADBADNOTGOOD – Time Moves Slow, Cubicolor – Mirror Play, Angus & Julia Stone – Grizzly Bear, Rhye – Open, Manic Street Preachers – Motorcycle Emptiness, Ed Sheeran – Thinking Out Loud, Sia – Breathe Me, Bambi Davidson – Brunswick, Susie Suh x Robot Koch – Here With Me, Justin Bieber – Love YourselfPeter Gabriel – Here Comes the Flood.

Metų darbingas poilsis: Migruojantys paukščiai.

Metų netikėta šventė: irakietiškos vestuvės Danijoje.

Metų likimas:

Metų gabalai pajudėt: Tirzah – Make It Up, Ptaki – Krystyna, Solo Ansamblis – Įstriži Žiburiai, Underworld – I Exhale (DJ Koze remix), Jamie xx – Far Nearer, Madonna – Deeper and Deeper, John Talabot ft. Pional – Destiny, Kate Bush – Jig of Life, Alabama Shakes – Don’t Wanna Fight, 70’s Network – Rememba Me (Dub Rework), Steven B.C. – Untitled, Zamilska – Duel 35, Kornél Kovács – Szív UtcaThe xx – On Hold, Josef Salvat – Open Season, Kungs vs Cookin’ on 3 Burners – This Girl.

Metų fotosesija: su vestuvių svita kanapių lauke.

Metų lankstumas: akro joga Nidos pliaže.

Metų albumas: Lady gaga – Joanne.

Metų why: Naktinių Personų atliekamos Depeche Mode dainos.

Metų iš didelio rašto išėjo iš krašto: klubo Materialistė renginių pavadinimai.

Metų meditacija: dėlioti Puzzlę.

Metų nusikaltimas:

Metų „Sudie“: cukrus, cigaretės ir viešasis transportas. Nepasiilgstu.

Metų atradimas ir cravinamas maistas: midijos.

Metų atsipalaidavimas:

Metų rakštis: žmonės, kurie prašo jiems paslaugą padaryti kuo greičiau, o po to į tavo emailą neatrašo mėnesį.

Metų meniška erdvė: ARoS galerija Aarhuse.

Metų stabdis ir frenemy: alkoholis

Metų „Aš jaučiuosi taip keistai“:

Metų pasisakymas: Jolita Vaitkutė apie sąmoningumą visose gyvenimo srityse.

Metų netikėta miela erdvė: Bembių parkas Aarhuse.

Metų netikėta nemiela erdvė: Tulpių g. 60 areštinė (aplankyta ekskursiniais tikslais).

Metų motyvacija: 

Metų gaisras: Kai tau prieš akis veidrodžiui pagavus saulę užsidega kėdė.

Metų asortimentas: 

Metų žodis, kurį visi visur lipdo: Gastro (kažkada buvo namai, studijos arba du mieli žodeliai vienas šalia kito (Čiop Čiop, Gardu Gardu ir pan.)

Metų komplimentas: kai žmogus nespaudžia Yes tinderyje interesantui, kuris fb nėra palaikinęs Mahilos.

Metų komplimentas vol. 2:

Metų terminas: pimpaliečiai (ekshibicionistai), viskarius (viskis), pedačius (pedofilas), po Mykolu (nuogas).

Metų lankytina vieta: raktų medis Panevėžyje.

Metų renginys: konferencija “What’s Next”.

Metų SPA: voliotis kokoso drožlėse.

Metų interneto nuotaika: Eugenijus Ostapenko.

Metų why am I alive 2:

Metų tekstas, kuriuo didžiuojuosi: Testas: Ankiek tu panevėžietis?

Metų kliurka: nekorektiškas Delfi redaktorės pasisakymas apie Eurovizijos vedėja Petrą Mede.

Metų netikėti vaizdai kieme:

Metų galvos skausmas: visur, kur benuvykčiau, visa vasarą persekiojančios statybos su smūginiais grąžtais.

Metų Citatos (labai daug):
„Galėtumėm „Iliadą“ mintinai mokėt. Bet mokam nuo pat pradžių iki galo Dj Dalgis – Žalia Siera.“
„From ashes to ashes. From zero to zero. From Paris to Berlin.“
„Jei žmogus skambina, o ne rašo žinutę, tai jam tikrai per trisdešimt.“
„Ji viską atendina, bet niekur neina.“
„Pas jį drauguose nebebuvo vietos, todėl paprašiau, kad ką nors išmestų ir priimtų mane.“
„Kai magistrinį rašiau, tai kartais nenorėdavau atsikelt, galvodavau, numirt man gal geriau.“
„Man su juo ne tai, kad bbs gavos, bet bb nesigavo.“
„Giminės baliuj aš būsiu ta teta, kur tipo vieniša, bet faina.“
„Pas mane kompe daugiau vietos nei pas tave palapinėj.“
„Aš visada žiūrėjau į daiktų praktiškumą, bet pradėjau žiūrėti ir į estetiką, nes bijau vienas mirt.“
„Pas mane labai landūs tarpdančiai.“
“Kas nutinka Amsterdame, tas ir lieka Amsterdame. Ir dar youtubėj bei feisbuke.”
“Jis nachaliavai sėdi chatoj, gauna vandens ir nieko nedaro.” (apie kambarinį augalą)
“Prigėrus gal nereiktų po ekete lįsti.”
“Aš nemėgstu krienų vienų valgyt.”

Metų skelbimas:

Metų būsena: aš jaučiuosi taip keistai.

Metų pasižadėjimai sau: išmokti atleisti ir nelaikyti pykčio.

Šiais naujais 2017-aisiais visiems mums linkiu:

Mažiau: kategoriškumo, choaso, baimės klysti, netikrų draugų, pavydo, daiktų, laiko ir pinigų švaistymo, apkalbų, savęs žalojimo, vakarų, po kurių noris susidegint, moralkių, pagirių, vartotojiškumo, menkaverčių sprendimų ir rūpinimosi sniegu ant kaimyno stogo, kai pačių slenkstis nevalytas.

Daugiau: gebėjimo įsiklausyti ir gerbti kito nuomonę, drąsos ir nuotykių neišgėrus, saviironijos, juoko, kokybės, konkretumo, tiesos, išliekamosios vertės, naujų, patikimų bendražygių, sąmoningumo, ištęsėtų pažadų, saulės, kelionių, knygų, filmų, muzikos, na ir aišku, meilės, nes be jos – nė iš vietos.

Lygiai prieš metus mano puslapį FB skaitė maždaug 1000 sekėjų. Šiandien jūsų jau virš 21k. Augant skaitytojų skaičiui, auga ir atsakomybė už tai, kokią žinią perduodu tuo, ką rašau. Tikiuosi jūsų akyse augti, tobulėti ir išlaikyti turinio kokybę. Ačiū, kad esate su manimi, tai man tikrai labai daug reiškia.

6 Komentarai