Skip to content

Kategorija: Be kategorijos

Apie „Kanų liūtus“ ir grasinimus į kino salę iškviesti policiją

Šiandien pirmą kartą per tuos keletą metų, kai jos yra organizuojamos, prisiruošiau nuvaryt į Kanuose apdovanojimus susišlavusių reklamų apdovanojimų peržiūrą.

Dėl didžiulės grūsties prie įėjimo šiaip ne taip prasibraunam į salę, sėdam į savo vietas žiūrėti, prisidengusi kuprine, kad niekam netrukdyčiau (žmonės, kurie kino teatre visą laiką praleidžia maigydami telefoną, šūkaudami ar kažkaip kitaip buggindami kitus nėra faini žmonės) atsidarau telefoną išjungti garsus ir internetą (aha, išjunginėju, kai nenaudoju, nes telefonas baisiai greit išsikrauna), grūdu į kuprinę, o tada tik…

Balsas iš kairės, kalba toks tipinės sociopato-informatiko išvaizdos, nenuspėjamo amžiaus vyrukas.

Jis: -Gal palauks tas telefonas.

Aš: -Negi aš jums trukdau, juk pridengiau, kad nešviestų?

Jis: -Taip, jūs man labai trukdote. Aš tuoj pakviesiu apsaugą.

Aš, taip normaliai sutrikusi: -Jūs gal juokaujat.

Jis: -Aš nejuokauju, aš pakviesiu apsaugą, užsirašysim jūsų vardą, užsirašysim mano vardą, tada iškviesiu jums policiją…

Aš (prisiekiu, siurrealumo pojūtis stiprėja): Prašau, iškvieskit man policiją.

Jis: Tikrai iškviesiu, užsirašys jūsų vardą, tada prasidės TEISINIS PROCESAS, aš žinokit DAR NE DĖL TOKIŲ dalykų esu kovojęs…

(Žiauriai, beprotiškai smarkiai noriu, kad man iškviestų policiją, bet matau, kad seansas prasideda ir nu tikrai tingiu gadintis vakarą, ir staiga many iš kažkur sukyla šmaikštuolės/kanduolės vaibas, pernelyg nesidižiuoju)

Aš: -Na tai nesistebiu, kad dabar kine vienas sėdit.

Mielieji, nesinaudokit telefonu kine, nebendraukit pagiežingai, bet ir teisiniais procesais negrasinkit, geriau pažiūrėkit kelias labiausiai šiandien įsiminusias parodytas reklamas.

3 Comments

Dar šimtas puikių dainų

Po to, kai prieš kelias savaites paskelbiau savo mėgstamiausių visų laikų dainų šimtuką, sulaukiau daug įdomių komentarų – žmonės džiaugėsi muzika, dalinosi savo mylimiausiais, o aš pati supratau, kad visai be vargo pririnkčiau dar bent šimtą nuostabių kūrinių. Kadangi geros muzikos niekada nebūna per daug, dalinuosi dar vienu rinkiniu. Kaip ir anąsyk – kūriniai išrikiuoti abėcėlės tvarka, paspaudę ant kiekvieno pavadinimo rasit nuorodą į dainą, o visas playlistas čia. Taisyklei kiekvieno autoriaus į abu šimtukus įtraukti tik po vieną kūrinį (kolaboracijos nesiskaito) nusižengiau kartą.

Tiesa, anąsyk nepaminėjau, kad techno šiuose sąrašuose čia nėra tyčia, ši muzika yra atskira tema, tad techno kūriniai ko gero smarkiai iškristų iš konteksto. (Visą mano techno kolekciją galima rasti čia.)

  1. A-ha – Velvet
  2. Air – Photograph
  3. All Saints – Pure Shores
  4. Animal Collective – My Girls
  5. Aphex Twin – On
  6. Atful Dodger – Think About Me
  7. Atsitiko – Kas Mes Tokie? (ne metalistai)
  8. Atomic Kitten – Whole Again
  9. Austra – Beat and the Pulse
  10. Bauhaus – She’s In Parties
  11. Bazz Luhrmann – Everybody’s Free To Wear Sunscreen
  12. Björk – All Is Full of Love
  13. Blawan – Getting Me Down
  14. Bloc Party – Banquet
  15. Bran Van 3000 – Drinking in LA
  16. Bronski Beat – Smalltown Boy
  17. Bruce Springsteen – Sad Eyes
  18. Charlie – Spacer Woman
  19. Chris Isaak – Wicked Games
  20. Cocorosie – By Your Side
  21. Crookers ft. Roisin Murphy – Royal T
  22. Dolly Parton – Jolene
  23. Dusty Springfield – Son of a Preacher Man
  24. Eliphino – More Than Me
  25. Eminem ft. Dido – Stan
  26. Faithless – Addictive
  27. Fever Ray – When I Grow Up
  28. Fischerspooner – Emerge (Dave Clark Remix)
  29. Frank Ocean – Thinking About You
  30. Frankie Goes to Hollywood – The Power of Love
  31. Frankie Knuckles – Your Love 
  32. Franz Ferdinand – Take Me Out
  33. Gary Numan – Cars
  34. George Michael – Jesus to a Child
  35. Golden Parazyth – Lapė
  36. Gus Gus – Believe
  37. Herbert – Moving Like a Train (Smith N’ Hack Remix) 
  38. Hercules & Love Affair – Blind
  39. HIM – Gone With the Sin 
  40. Hot Chip – Over And Over 
  41. Jakatta – One Fine Day
  42. Jaydee – Plastic Dreams
  43. Jefferson Airplane – White Rabbit
  44. Joy Division – Love Will Tear Us Apart
  45. Justice – We Are Your Friends
  46. Kanye West – Lost in the World (ft. Bon Iver)
  47. Kardiofonas – Šliaužk į Kopas 
  48. LCD SOundsystem – Someone Great
  49. Lemon Joy su Irma – Balta Meilė
  50. Marilyn Manson – The Nobodies (Acoustic) 
  51. Matisse – Angelas ir Lietus
  52. MGMT – Kids
  53. MJ Cole – Be Sincere
  54. Michael Jackson, Justin Timberlake – Love Never Felt So Good
  55. Moderat – Rusty Nails
  56. Museum of Bellas Artes – Who Do You Love
  57. N.O.H.A. – Tu Café
  58. Nerija – Ar Išsaugosi Mano Meilę?
  59. New Musik – Warp (Ilo Edit) 
  60. New Order – Temptation
  61. Nneka – Shining Star
  62. Paloma Faith – Only Love Can Hurt Like This
  63. Phoenix – 1901
  64. Reamon – Josephine
  65. Red Hot Chilli Peppers – Californication
  66. Requem – Aš Būsiu Stiprus
  67. Robbie Williams – Come Undone
  68. Robert Downey Jr. – Chances Are
  69. Šiaurės Kryptis – Meilė ir Aviacija
  70. Siela – Juodo Opiumo Žemė 
  71. Slam – Lifetimes
  72. Smoke City – Mr. Gorgeous (Mood II Swing Mix) 
  73. Sonic Youth – Superstar
  74. Sportas – Kalėdos
  75. Starfucker – Girls Just Wanna Have Fun
  76. Stevie Wonder – For Your Love
  77. Swans – Love Will Save You
  78. Tears for Fears – Shout
  79. Telepopmusik – Breathe
  80. The Beatles – Sexy Sadie
  81. The Big Pink – Velvet
  82. The Cardigans – Love Fool
  83. The Common Linnets – Calm After Storm
  84. The Drums – Down By the Water
  85. The Horrorist – One Night In New York City 
  86. The Killers – Somebody Told Me
  87. The Knife – Pass This On 
  88. The Kooks – Naïve
  89. The Prodigy – Baby’s Got a Temper
  90. Tommy James & The Shondells – Crimson & Clover 
  91. Touch & Go – Life’s a Beach
  92. Tracy Chapman – Fast Car
  93. Trentemoller – Even Thought You’re With Another Girl (I Blame Coco Version) 
  94. Underworld – Trim
  95. Urge Overkill – Girl, You’ll Be a Woman Soon
  96. Vytautas Kernagis – Ko Nerimsti, Žmogau, It Paukštis 
  97. Wheatus – Teenage Dirtbag
  98. Whitney Houston – My Love is Your Love
  99. Wyclef Jean ft. Mary J Blige – 911
  100. Zombie Nation – Kenkraft 400

Dar kartą, nuoroda į playlist’ą:

Leave a Comment

Apie tai, kaip, išleidžiant mažiau pinigų daiktams ir šiaip vėjais, daugiau jų lieka kelionėms ir įspūdžiams

Kartais išgirstu replikų, kad kažkaip tai jau ten matyt žiauriai gerai gyvenu, jei jau galiu sau leisti tiek klajoti po Lietuvą ir po pasaulį, ilgiau atostogauti ar linksmai gyventi. Apie tai, kad nors freelancerio darbas kartais ir gali atrodyti kaip nesibaigiančios atostogos, dirbti visgi kažkada irgi reikia, be to, jis ypatingas tuo, kad jame žiauriai svarbi savidisciplina, kurią išsiugdyti ir palaikyti nėra jau taip ir paprasta, nes apsileidus tą apsileidimą vis tiek privalu kompensuoti bei tai, kad rugsėjį – birželį darbo visada daugiausia, nesiplėsiu. Kaip ir apie tai, kad iš šono žiūrint, ypač per facebook‘o ir instagramo prizmę, kitų gyvenimai visada atrodo laimingesni, turiningesni, turtingesni ir labiau nerūpestingi negu jūsų. Kad visi mes kartais strugglinam, tik kiekvienas savaip, kalbėta nemažai, tik kažko kai kurie vis apie tai pamiršta. Šiandien pakalbėsiu apie tai, kokius principus savo gyvenime taikau tam, kad mano išlaidos nebūtų klaikiai didelės ir, užuot leidus pinigus daiktams, daugiau jų liktų kelionėms ir panašiems dalykams. Taip pat apie tai, kaip stengiuosi sumažinti vartotojiškumo (apie kurį Lietuvoje kalbama mažokai) mastus savo kasdienybėje. Gal kam pravers. Taigi.

Visų pirma, niekam ne paslaptis, kad didžiulę žmogaus išlaidų dalį sudaro maistas. O jis, nu jis tikrai yra brangus. Ypač jei nesugebi išmintingai planuotis, ką, kur ir kada valgysi. Būna visko, tačiau labai stengiuosi kuo daugiau valgyti namuose, savo pagamintą maistą. Anksčiau gyvenau tokiomis sąlygomis, kuriomis dažnai gaminti nepavykdavo, todėl valgymas kažkur mieste būdavo dažnas reiškinys. Ir tik dabar, galėdama virtuvėje suktis dažniau, suvokiau, kiek pinigų ištaškydavau. O štai dabar supratau, kad naudojant gana paprastus maisto produktus galima skaniai ir pakankamai sveikai maitintis. Kuomet vienas apsilankymas ne per dienos pietus kažkokioje kavinėje gali kainuoti nuo 7-8eu iki begalybės, suvokus, kiek produktų už tuos pinigus galima įsigyti ir pasigaminti pačiam, kursuoti po restoranus visai nebesinori. Aišku, visai į kraštutinumus nueiti irgi nederėtų, todėl kartais išbandyti naujas vietas ar apsilankyti pamėgtose senosiose irgi tenka.

Kitas svarbus niuansas – jei jau taip nutinka, kad valgau mieste, dažnai neįveikiu visos porcijos ir maisto lieka. Jo niekada nepalieku, paprašau, kad jis būtų supakuotas į namus ir taip parsinešu sau kitos dienos pusryčius ar pietus. Iš viso manau, kad maisto mūsų visuomenėje iššvaistoma per daug, todėl jį palikinėti yra netgi paikoka.

Taip pat, kai tenka valgyti ne namie, jei tik išeina, žingsniuoju į valgyklą, kur dažnai įmanoma susisukti pietums išleidus ne daugiau negu 3eu. Mano visiškas atradimas, kuriuo vis neatsidžiaugiu, yra Žvėryno valgykla. Aplinka ten tokia labai paprasta, truputį kelionė laiku į praeitį, tačiau maistas toks skanus ir pigus, kad jis už visa tai kompensuoja. Aj, ir pas juos groja M1+, kas mano akimis tokiai vietai visada yra pliusas.

Maisto produktus ir gėles, jei tik yra galimybė, mėgstu pirkti turgeliuose. Kažką dovanodama, dovanas mėgstu pakuoti pati, nes žiauriai patinka tai daryti ir, aišku, yra pigiau.

Ilgai nevartojau alkoholio, dabar kartais tai darau, tačiau stengiuosi, kad tam būtų išleidžiama kuo mažiau pinigų. Anksčiau mėgdavau pasitaškyti baruose, nes gal truputį trūko košės galvoj, bet dabar visiškai aišku, kad tokios išlaidos vargiai ką gero atneša. Taip pat nerūkau.

Didžiąją dalį drabužių jau labai seniai perku Humanose, Gausose, Panevėžio mašinų turguje, blusturgiuose ir panašiose vietose. Ir man dėl to nė kiek negėda. Priešingai, tikriausiai nelabai gerai jausčiausi prieš save išlaidaudama drabužiams, kurių ir taip pasauly prigaminta milijardai tonų. Yra tokia viena vieta Panevėžyje, dėvėtų drabužių parduotuvė prie “Bičiulio”. Paskutinį kartą iš ten išėjau su milžinišku maišu puikios kokybės fainų drabužių (Zaros, Maxmara, Volcom ir pan. firmų), už dešimt drabužių sumokėjusi 39,5eu. Būna, kad drabužius perku ir naujus, pavyzdžiui, apatinius ir pan., o viršutinius drabužius paprastai perku per išpardavimus. Arba tada, kai norisi būtent kažko konkretaus, ko dėvėtų drabužių parduotuvėse nerasi. Patirtis parodė, kad dažnai drabužių, kuriuos įsigyji secondhanduose, kokybė mažai tesiskiria nuo tų brangesnių naujųjų. O kai du kartus užsidėjus pradeda drožtis maikutės, už kurią sumokėjai 20eu-30eu, trikotažas, tikrai būna labiau pikta nei jei tai nutinka su dešimt kartų pigiau įsigytu daiktu.

Tiesa, dar vienas puikus būdas nusikratyti senomis šmutkėmis ir rasti kažką naujo yra su draugėmis/kolėgėmis pasidaryti clothes swapping party ir visoms susinešus maišus nebenešiojamų daiktų pasižiūrėti, gal tai, kas nebetinka tau, tiks kažkam kitam ir atvirkščiai. Tai, kas netinka niekam, vėliau drąsiai gali keliauti į Caritą ir panašias organizacijas. Žaisti su Vinted niekada neturėjau nei laiko, nei jėgų, tad man šis variantas netinka, tačiau tikiu, kad yra tokių, kas puikiai išparceliuoja nereikalingą turtą per ten.

Tas pats galioja ir kitiems daiktams. Jei galiu tokią pačią funkciją atliekantį, panašios, kaip ir naujas, kokybės daiktą įsigyti sendaikčių turguj arba perimti iš draugų/šeimos narių, kuriems jo nebereikia, verčiau rinksiuosi tai. Jei man nebereikia kažkokio dar visai funkcionuojančio daikto, lygiai taip pat mielai kažkam jį atiduosiu. Aišku, toks principas tinka ne visiems daiktams, bet tikrai nemažai daliai jų. O kai negailėdami dalinatės, visada kažką gaunate mainais, net jei ir nebūtinai iš karto. Taip jau veikia tas gyvenimas.

Nepamirškit, kad daugiausia puošiasi ir prašmatniais daiktais dažnai puikuojasi tie žmonės, kuriems asmeniniame gyvenime šiaip kažko trūksta. Ir iš viso, puikavimasis tuo, kad švaistai pinigus, man atrodo ne kieta, o kaip tik truputį lame.

Nekalbu apie daiktus, kurie yra brangūs dėl to, kad yra labai geri, kalbu apie daiktus, kurie dešimties metrų atstumu spinduliuoja savo brangumą. Visada tikėjau, kad investuoti į daiktų kokybę yra taupesnis sprendimas negu rinktis kažką super pigaus taip prisiperkant greitai sulūžtančio šlamšto, kurį greitai tenka keisti kažkuo kitu.

Tiesa, jei niekada nesate bandę panaudoti jau naudoto daikto ar drabužio ne dėl kokių nors kitų priežasčių, o būtent dėl to, kad jums gėda tai daryti, pagalvokite, kodėl taip yra.

Taip pat niekad nesupratau žmonių, kurie yra per kieti, kad naudotų nuolaidų korteles. Žinau, kad kartais jos atkeliauja su per prievarta grūdama reklama sms ir emailais, tačiau galima naudotis jų privalumais ir to išvengti. Jei turėdama kokią nors kortelę vieno apsipirkimo metu galiu sutaupyti, na, tarkim, kokį eurą kitą, tai nu tikrai imsiu ir taip padarysiu.

Lygiai taip pat nesuprantu žmonių, kurie yra per kieti, kad pridavinėtų butelius. Nes nelygis. Suprantu, kad galima neturėti tam laiko. Tokiu atveju tiesiog leidi tai padaryti kažkam kitam, pavyzdžiui, jaunesniems giminaičiams, jei jie yra around, ar tam, kas turi tam laiko, bet ne demonstratyviai glamžai skardinę ir meti ją prie visų šiukšlių. Jeigu po tūso eidama apsipirkti prekybos centran nunešusi butelius ir skardines galiu tiesiog pasiimti tuos 5eu ar kiek ten, tai nelabai suprantu, kurioj vietoj čia galėtų būti gėda.

Mano Mazdai užtarnauto poilsio iškeliavus į metalo laužą, jau daugiau nei penkerius metus vis dar nematau reikalo įsigyti naujo automobilio. Kai pagalvoju apie tai, kiek jis kainuotų, o vėliau pareikalautų išlaidų: kurui, draudimams, remontui, mokesčiams už stovėjimą ir pan. dalykams, suprantu, kad, visur vaikščiodama pėstute, kai jau tikrai reikia, važiuodama taksi ar viešuoju transportu (žinau, kad būna žmonių, kurie jaučiasi per kieti ir tam. Nemėgti viešojo galima dėl nepatogumo, smarvės ar panašių dalykų, bet jei jūs jaučiatės per šūstras važiuoti viešuoju transportu arba iš aukšto žiūrite į tuos, kurie tai daro, tai man jūsų gaila), išleidžiu mažiau nei pareikalautų automobilio turėjimas.

Kai keliauju, kaip ir tikrai daug žmonių, visada stengiuosi ieškoti nebrangių bilietų ir apsistojimo galimybių. Mažai naujienlaiškių leidžiu atkeliauti į savo el. pašto dėžutę, tačiau nesu atsisakiusi Wizzair ir Ryanair naujienų prenumeratos, kuri kartais praneša apie pop-up akcijas. Kai vyksta 20% nuolaidos bilietams, tikrai galima nemažai sutaupyti. Anksčiau, kai daugiau skraidydavau, buvau užsisakiusi Wizzair klubo narystę, kuri metams kainuoja ~30eu, tačiau, kadangi duoda bent 10eu nuolaidą skrydžiui, atsiperka jau antrojo skrydžio su šiomis oro linijomis metu.

Jei vykstu kažkur ir žinau, kad namuose laiko beveik neleisiu ir būsto reikia tik pernakvoti, apsistoju nebrangiose nakvynės vietose. Pavyzdžiui, Nidoje už tikrai draugišką kainą galima prisiglausti Kastytyje, Zundoje, Auksinėse kopose ir panašiose vietose. Keliaujant į užsienį gelbsti Airbnb. Nepadėjo tik vykstant į Amsterdamą, kur hostelis centre kainavo pigiau negu bet kuris butas. Apsistoti pas po pasaulį išsibarsčiusius draugus irgi variantas, tačiau labai svarbu gerai įvertinti aplinkybes ir savęs jiems neužkrauti. Taupyti kažkieno kito gerumo sąskaita derėtų nebent tik labai nežymiai, visada nepamirštant už tai anksčiau ar vėliau atsilyginti tuo pačiu.

Kaip avialinijų, lygiai taip pat nesu atsisakiusi Live Nation, Bilietai.lt ir panašių tinklapių naujienų, nes kartais taip pavyksta sužinoti apie išankstinę bilietų į renginius prekybą ir juos įsigyti truputį pigiau. (Taip jau buvo su The xx, Alice Cooper, į kurį visgi galiausiai nebenuvariau, bet still, Depeche Mode.)

Tiesa, visiems tokiems reklaminiams laiškams naudoju ne savo pagrindinį, o laisvalaikio email‘ą, kad neišprotėčiau nuo laiškų gausos.

Taip pat stengiuosi nenaudoti popieriaus, nes dažniausiai tai visai nebūtina. Čia labiau apie vartotojiškumą, nes sutaupyti tai kaži ar ką labai ten sutaupysi.

Paskutinis mano taupymo sprendimas – turėti kaupiamąją sąskaitą banke. Ne pasidėti indėlius, kuriuos galima bent kada nutraukti internetu, bet tokią sąskaitą, kurioje esančius pinigus galima nusiimti tik nuvykus į banką ir parašius prašymą. Tai – toks savotiškas savęs disciplinavimo būdas, kad, jei susigalvočiau, kad man greitai reikia pinigų, dar tektų pavargti ir turėti laiko gerai pagalvoti, ar tikrai verta juos, ilgai taupytus, nusiimti. Į tą sąskaitą karts nuo karto pervedu truputį pinigų atidėdama juos kelionėms arba kaip backup‘ą nenumatytiems atvejams. Kartais pervedu daugiau, kartais – kad ir 5eu, tačiau pamažu besikaupianti suma padeda jaustis saugiau. Būna, kad tenka viską nusiimti ir vėliau pradėti taupymą iš naujo, tačiau bet kokiu atveju manau, kad toks įprotis naudingas.

Tai tiek. Esu rašiusi apie žiurkišką taupumą, žmones, kuriems atrodo visiškai normalu taupyti piktnaudžiaujant darbo suteikiamomis privilegijomis ir tuos, kurie nieko sau neleidžia ir kiekvieną centą grūda į kojinę, laukdami geresnių laikų, tad labai svarbu nepulti į kraštutinumus. Pinigai yra skirti tam, kad juos leistumėte, tačiau bent jau mano biudžetas visgi nėra begalinis, todėl renkuosi juos išskirstyti taip, kad kuo daugiau jų būtų galima investuoti ne į šmutkes, o į įspūdžius ir patirtis.

2 Comments