Pirmyn į turinį

Kategorija: Be kategorijos

Sekmadienis Užupyje

Šiandien buvo nuostabi diena. Kokias tris valandas praleidę „Kablio“ brunche (kokia skani lazanija su burokėliais ir ožkos sūriu!) nutarėme, kad reikia pasivaikščioti. Prisiminiau, kad Užupyje yra labai gražios senos Bernardinų kapinės, tad patraukėm jų link. O kadangi nereikėjo niekur skubėti, plavinėjom po miestą tarsi jame anksčiau nebuvę ir atradinėjom nematytus vaizdus. Dalinuosi jais.

Bevaikštinėdami vis aikčiojom, koks gi gražus yra Vilnius ir kokia graži ši diena.

Keista vieta laikrodžiui.

Samara ant sienos prie „Kablio“.

Jaukus naudotų knygų knygynas „Keistoteka“.

Knygyno direktorius.

Kai atėjom į Bernardinų kapines, mus iš karto pasitiko šitas katinas, kuris nuo mūsų viso apsilankymo metu nesitraukė nė per žingsnį. Juokavom, kad gal čia užburtas nekaltas berniukas, paverstas katinu, kaip filme „Fokus Pokus“. Praminėm jį Maksu, kaip ir filme.

Na labai gražios kapinės.

Įdomu, kas čia per namukas ant šlaito.

Įdomu, ką reiškia ta kaukoalė.

Maksas vis dar čia.

Labai įdomus antkapis su šalmu ant jo.

Nežinojau, kad Vilniuje būna skalbyklų. Ką ten Vilniuje, Lietuvoje.

Faina iškaba.

18.500 žingsnių, noriu dar.

Palikite komentarą

Kam skirti 2 procentus GPM? Išsamus gyvūnų globos organizacijų, kurioms reikia tavo pagalbos, sąrašas

Šio įrašo tikslas – pakalbėti apie gerąją deklaracijų sezono dalį – galimybę kam tik norit skirti 2% savo gyventojų pajamų mokesčio. Tų dviejų procentų vienaip ar kitaip patys negautumėt, o tie pinigai gali smarkiai pagelbėti įvairioms ne pelno siekiančioms organizacijoms, kurios daro daug gero.

Kartais gali iškilti klausimas – kam aukoti? Šiandien kalbantis viena draugė užsiminė apie idėją sudaryti sąrašą organizacijų, kurioms galite skirti tuos 2%. Kadangi labdara užsiimančių iniciatyvų ir jų krypčių yra be galo daug, šįkart sudariau būtent tų, kurios rūpinasi beglobiais gyvūnais, sąrašą.

Jei mėtotės ir norit skirti ne vienai, o porai jų, žinokite, kad savo 2% galite dalinti per pusę ir po 1% skirti dviems organizacijoms.

SVARBU: svarbiausia spėti paramą skirti iki gegužės 1 d., nes kitaip tie 2% į kitus metus nepersikels.

Čia rasite nuoseklų vadovą, kaip vyksta paramos skyrimo procesas Maltiečiams, jei nutarsit skirti jiems, irgi labai sveikintina, bet žingsniai kiekvienos organizacijos atveju yra iš esmės tokie patys: https://www.youtube.com/watch?v=z7fpQaaLLZg

Beje, kiekviena organizacija savo tinklapyje taip pat yra išsamiai aprašiusi, kaip tai padaryti.

Universali pagrindinė informacija

Mokestinis laikotarpis: 2017m.

Gavėjo tipas: 2 paramos gavėjas

Gavėjo identifikacijos numeris: įmonės kodas

Mokesčio dalies dydis: 1% arba 2%

Mokesčio dalį skiriu iki mokestinio laikotarpio: galite nurodyti, kad kasmet parama keliautų ten pat, o šiemet ilgiausiai galima skirti iki 2021 m.

Nepamirškite, kad be 2% taip pat galite prisidėti organizacijoms pervesdami aukas jų nurodytu sąskaitos numeriu arba PayPal bei, žinoma, savanoriaudami patys ir dovanodami savo laiką ir energiją.

1.VšĮ „Kaimo grandinė”, Vilnius – tai Vilniuje veiklą vykdanti gyvūnų globos organizacija, registruota gyvūnų globėjų sąraše. Organizacija neturi prieglaudos, jų globojami gyvūnai – šunys ir katės – išsibarstę po visą Vilnių.

Kodas: 303410406

„Kaimo grandinė” Facebook

2.VšĮ „Mažoji Liza“, Vilnius – organizacijos tikslai: globėjų paieška, jų aprūpinimas maistu ir kraiku, prireikus ir veterinarų paslaugomis, gyvūnų dovanojimas iš namų, beglobių gyvūnų kastracija, sterilizacija ir pan.

Kodas: 302705033

„Mažoji Liza“ Facebook

3.VšĮ „Lesė“, Vilnius – viena didžiausių savanoriškų gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje, kuri užsiima gyvūnų gelbėjimu ir laikina globa, sterilizacijos finansavimu ir vykdymu, naujų namų paieška gyvūnams ir visuomenės švietimu.

Kodas: 300709225

„Lesė“ Facebook

4.VšĮ „Naminukai“ , Vilnius – tai jauna, ne pelno siekianti gyvūnų globos organizacija, kurios tikslas – suteikti šansą likimo nuskriaustiems keturkojams ir dovanoti jiems naują – geresnį – gyvenimą!

Kodas: 302712405

„Naminukai“ Facebook

5.VšĮ „Rainiukas“ – tai ne pelno siekianti beglobių gyvūnų gelbėjimo ir gerovės užtikrinimo organizacija.

Kodas: 302733794

„Rainiukas“ Facebook

6.VšĮ „SOS gyvūnai“, Vilnius – tai 2008 m. įkurta gyvūnų globos organizacija, viena iš didžiausių Lietuvoje.

Kodas: 301536872

„SOS gyvūnai“ Facebook

7.VšĮ „Šlapia nosytė“. Pagrindinis tikslas – padėti vargšams bešeimininkiams gyvūnams.

Kodas: 303433383

„Šlapia nosytė“ Facebook

8.VšĮ „Tautmilės globa“, Vilnius – prieglauda, kurios veikla/misija beglobių gyvūnų gelbėjimas, jų gydymas, globa iki padovanojimo, atsakingų šeimininkų paieška, beglobių gyvūnų mažinimas humaniškais būdais ir pan.

Kodas: 302710895

„Tautmilės globa“ Facebook

9.VšĮ „Vyšnių sodas“, Vilnius – išskirtinis ir pirmasis LIetuvoje kačių ir šunų socializacijos centras. „Vyšnių sodas“ teikia pagalbą sunkias fizines ir psichologines traumas patyrusiems gyvūnams.

Kodas: 302488918

„Vyšnių sodas“ Facebook

10.VšĮ „Katino svajonė“, Kaunas – grupelės bendraminčių specialiai rūpintis katinais įkurta organizacija.

Kodas: 302899022

„Katino svajonė“ Facebook

11.VšĮ „Penkta koja”, Kaunas, Jonava – privati gyvūnų prieglauda, kurios misija – nuolat humaniškomis priemonėmis, t.y. gyvūnų sterilizacija/kastracija, atsakingas dovanojimas ir visuomenės švietimas, mažinti beglobių gyvūnų skaičių Lietuvoje.

Kodas: 301536790

„Penkta koja” Facebook

12.VšĮ „Būk mano draugas„, Klaipėda – dingę, rasti, dovanojami šunys ir katės, beglobiai gyvūnai, gyvūnų globa.

Kodas: 302639996

„Būk mano draugas“ Facebook

13.VšĮ „Linksmosios pėdutės„, Klaipėda – tai savanoriška gyvūnų prieglauda, orientuota į kokybišką, o ne į kiekybišką gyvūnų globą.

Kodas: 303039292

„Linksmosios pėdutės“ Facebook

14.VšĮ „Šiaulių letenėlė“ – tai kelių, neabejingų gyvūnams savanorių kuriami nauji gyvūnų globos namai Šiaulių rajone, Sneigių kaime.

Kodas: 303381424

„Šiaulių letenėlė“ Facebook

15.“Panevėžio gyvūnų globos draugija“ – vienintelė prieglauda Panevėžio mieste ir rajone.

Kodas: 193437187

„Panevėžio gyvūnų globos draugija“ Facebook

16.Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacija. Jos misija –  savanoriška pagalba benamiams ir beglobiams gyvūnams.

Kodas: 151374175

Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacija Facebook

17.Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija. Draugijos tikslas- ginti naminius ir benamius gyvūnus nuo žiauraus elgesio su jais, ieškoti būdų ir priemonių šių gyvūnų gerbūvio užtikrinimui.

Kodas: 184211367

Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija Facebook

18.Mažeikių gyvūnų globos draugija.

Kodas: 302551425

Mažeikių gyvūnų globos draugija Facebook

19.Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“, Kėdainių r. – visuomeninė pelno nesiekianti, 2006 metais įkurta organizacija, vienijanti bendraminčius, kuriems rūpi gyvūnų gerovė Lietuvoje.

Kodas: 300560151

„Pifas“ Facebook

Tikiuosi, kad šis sąrašas padės apsispręsti ir kiekviena iš šių organizacijų sulauks taip jai reikalingos paramos. Taip pat kviečiu pasidalinti šia informacija tam, kad paaukoti nepamirštų nė vienas, galintis tai padaryti. Esu tikra, kad dar liko nepaminėtų tokio tipo iniciatyvų, tad galite pridėti info komentaruose.

4 Komentarai

Istorija apie tai, kaip beveik trisdešimties metų moteris vos nenusisuko sprando Vilniaus miesto (beveik) vidury

Prieš beveik pora savaičių man nutiko viena tokia visiškai debiliška istorija. Tokia debiliška, kad jaučiu poreikį pasidalinti ja su jumis, kad žinotumėt, kaip būna.

Taigi, išaušo šiltas ir saulėtas pirmadienio rytas. Nu galvoju viskas, atėjo metas į darbą vaikščioti pėstute. Gyvenu Žvėryne, o darbas Karoliniškėse. Žmonės buvo pasakoję, kad yra kažkoks keliukas, kuriuo einant galima nukirst tokį didelį gabalą kelio, kad Karoliniškėse atsirandi greičiau negu per pusvalandį. Ok, navigacija rodo tą patį, 29 min walk. Išėjau iš namų 8:15. Darbe reik būti 9:00, tai dar užsimečiau sau truputį laiko, kad jeigu ką. Vis tiek, kelias nežinomas, tai jei paklysčiau ar ką.

Einu visa sau laiminga pro tiltą, vedantį į Vingio parką, pro šunis vedžiojančius žmones, galvoju sau: „Odieve, kaip gera vaikščioti“. Pravarau pro Kinijos, Rusijos ambasadas, prieinu kelią, kurį rodo navigacija (11 min walk nuo ten, yay, tuoj būsiu darbe). Ir dar ženklas stovi: „Karoliniškės 900m“. 900m tai čia iš viso juokas, vanduo.

Kelias veda aukštyn, matau išvaikščiota, dar kažkokie laiptukai yra. Nu tikrai viskas civilizuota. Tiesa, kadangi kelias per miškelį/parkelį, ten sniegas ir ledas dar nenutirpę. Truputį negerai, nes apsiaviau pavasarinius batus, katrie bišk slidoki. Nu bet nieko, visi eina ir aš galiu. Reikia kilt aukštyn į kalniuką, per ledą. Nelengva, bet varau. Prisilaikau į šakas, kad neslysčiau. Pamažu, bet užtikrintai kylu į viršų. O dar ir ženklą „Karoliniškės 750m” tolėliau viršuje pamatau.

Galiausiai pasiekiau tokią zoną, kur, jeigu eisiu į priekį, tai nu tikrai apsivošiu, nes plikas ledas ir ta atkarpa tokia plati, prisilaikyt nėra kur. O kalnas toks status, kad net nesimato, kas laukia ten toliau. Eit atgal? Nu ne, kaip aš atgal eisiu?

Atgal eit nesąmonė dėl poros dalykų:

  • reiktų leistis nuo stataus kalno žemyn, o ten belekaip slidu arba sniegas;
  • tai ką aš žmonėms vėliau papasakosiu? Kad nesugebėjau iki darbo nueit?

Gerai, vis dar sakau sau „I CAN“, bet jau tikrai pradedu tuo abejoti. Toj zonoj, kur strigau, net nelabai išstoviu, reikia būt apsikabinus medį. Tai kaip ir nei pirmyn, nei atgal.

Ok, galiausiai pradeda rimtai darytis baisu, kad strigau ir pati nei pirmyn nei atgal nenueisiu. Ką daryt? Skambutis draugui nepadės, nes jam išeiginė ir jis miega sau ramiai telefono garsą išsijungęs. Šiaip tai gal ateitų išgriebti. Skambint 112? Nu bet kažkaip gėda ir visgi klausimas, ar mano situacija tikrai verta spec. tarnybų gaišaties. Žmogaus aplinkui – nė vieno. TV Pagalba? (Ne, ne, juokauju, apie šitą negalvojau.) Hm. Jau 8:47, į darbą vienaip ar kitaip tikrai vėluosiu. Gal apsiverkt? Nu ne, gal ne šįkart.

Nu tai karoče. Šiaip ne taip susirinkau visą savo išdidumą ir nutariau varyt atgal. Nes vienas žingsnis gali baigtis lūžusia galūne ar bent rimtu apsivožimu. Ant užpakalio, rankomis kasdamasi sniege, pasilaikydama į šakas, karts nuo kartu apsikabindama medį ir intensyviai dairydamasi, kad ant kokio šuns kakio neatsigulčiau, pamažu, pamažu nugara atsidūriau pradiniam taške. Prisiekiu, tą akimirką įsivaizdavau save atrodančią kaip Leonardo di Caprio filme „Revenant“. Rankos nubalnotos, saujose šapai, paltas šlapias, šikna šlapia, batai šlapi, kuprinė šlapia. Ir galva šlapia! Nes tiek suprakaitavau iš to strioko/adrenalino ir pastangų pasiekt žemę. Kitą dieną kūną skaudėjo kaip po treniruotės sporto klube. Visas šitas reikalas truko ilgai, per ilgai, ir, tikiu, atrodė tikrai apgailėtinai.

Pasiekiau žemę, išsikviečiau taksi ir vėluodama atsiradau darbe.

Dabar tai žiauriai juokinga, bet tada, prisiekiu, nebuvo juokinga nė kiek. Darbe dar kolegė papasakojo, kad jai pernai vasarį nutiko beveik identiška istorija, tik ji toliau kažkur prisikasė ir dar trinktelėjo galvą į tvorą. Tai kažkaip čiut ramiau paliko, kad aš ne viena.

O čia va tas kelias, kur ėjau. Pasirodo, vadinasi Karolinos keliu ir visai įdomi jo istorija.

Palikite komentarą