Pirmyn į turinį

Nosies pertvaros operacija: išsamiai aprašyta asmeninė patirtis ir rekomendacijos

DĖMESIO, šis įrašas nebus labai estetiškas, linksmas ar romantiškas. Gali būti, kad jis jums bus visiškai neįdomus. (Vietomis jis gali būti netgi šlykštokas, bet nu realybė yra realybė). Kai pradėjote mane skaityti, turbūt daugiausia rašiau apie nerūpestingą gyvenimą Vilniuje, vakarėlius ir naktinėjimo žavesį, tačiau aš buvau ir esu ne tik tai. Aš ir į darbą einu, ir, būna, nelabai įdomiai gyvenu, o būna, kad ir sergu. (Įdomi statistika – dieną, kai pasirodė postas apie operaciją FB puslapyje unlike paspaudė rekordinis žmonių skaičius).

Taigi.

Sausio 5 d. man išoperavo nosies pertvarą ir sumažino nosies kriaukles (kad ir kas tai bebūtų). Dvejojau, ar iš viso apie tokį gana asmenišką dalyką skelbti bloge, o rašyti atskiro įrašo tikrai neketinau. BET. Atsibudusi po narkozės buvau tokia guvi ir energinga, kad visgi pasidalinau įspūdžiais FB puslapyje. Na ir ką, visai netikėtai mane užplūdo asmeninės žinutės su klausimais apie šią operaciją. Taigi nutariau kaip įmanoma detaliau aprašyti savo patirtį, nes tikiu, kad informacija, kurią pateiksiu, gali būti naudinga ne vienam. O net jei ir padėsiu vos keliems žmonėms, still worth it. (Beje, internete galima rasti kažkokios moters pasakojimą, kuriame ji detaliai aprašo, kaip visas šis reikalas vyko, kai nosies pertvarą operavo jos vyrui. Mano patirtis, manau, smarkiai skiriasi. Be to, pasakosiu pati, o ne žmogus, buvęs šalia.)

Priešistorė.

Kiek save atsimenu, visur ir visada su savimi nešiodavausi nosinaičių pakelį. Kamuodavo amžina sloga. Tik tokia keistoka – snarglys nebėga, bet vis atrodo, kad nosis užsikišusi ir vis trūksta oro. Ir čiaudėdavau (nežinau, ar ir toliau čiaudėsiu, nosis vis dar gyja) aš žiauriai daug. Netgi maniau, kad esu alergiška kavai, nes čiaudėdavau dažniausiai po to, kai jos išgerdavau. Tačiau alergijos testas buvo neigiamas, tad šią versiją teko atmesti. Problema lyg ir nebuvo baisiai didelė, bet mane nuoširdžiai užkniso. Man gėda, kad nuolat snargliuojuos, man gėda, kad kalbėdamasi su žmonėmis pučiu nosį (nes kitaip tiesiog negaliu), valgydama aš visada turiu stabtelėti ir dar kartą ją išsipūsti, nes man natūraliai arba trūksta oro arba viskas varva. Nosis vizualiai atrodo tiesi, jokios kuprelės ar kažko tokio nėra. (Tad, jei jums operuojant atliks ir vizualinę korekciją, gali būti, kad viskas vyks kitaip).

Tiesą sakant, net nemaniau, kad kažkas čia ne taip, kol manęs apie tai nepradėjo klausti aplinkiniai. Nu tipo, tai kas tau yra, kodėl tu visada su nosinaitėm. Aš nežinojau, ką atsakyt. Ir tada kažkaip pagalvojau, kad turbūt ne visi žmonės ryte atsikėlę valydamiesi dantis turi normaliai pasikamuot, kad atsikimštų nosis ir pradėtų veikt gerklė. Tada nuėjau pas šeimos daktarę. Ji man davė siuntimą pas LOR daktarą ir aš be jokių rekomendacijų tiesiog užsiregistravau pas pirmą pasitaikiusią daktarę Antakalnio poliklinikoje (E. Gruodienę). Ji apžiūrėjo nosį, pasakė, kad gal būtų neblogai ateityje pasidaryti nosies rentgeno nuotrauką, bet jai siuntimo nedavė ir prirašė krūvą lašiukų purškaliukų. (Pasakė, kad šiukštu nenaudočiau Otrivin ir panašių purškalų bei nesinaudočiau mėtinėmis nosinaitėmis.) Gal ir negražu taip sakyti, bet man labai nepatiko toji daktarė, nes buvo nemandagi ir grubi, todėl kažkaip nuoširdžiai nenorėjau aklai sekti jos nurodymais. (Beje, daktarė yra ganėtinai solidaus amžiaus, tačiau nesu iš tų žmonių, kurie automatiškai nurašo kitus dėl jų jauno ar seno amžiaus. Kad ir kiek metų jai būtų, ji tiesiog buvo nemaloni.) Nepatiko man ir tai, kad siuntimo rentgenui taip ir negavau. Nepirkau jokių vaistų, nes pagalvojau, kad jei jau kreiva toji nosis, purkšk nepurškęs, nepadės.

Tuomet grįžau pas savo šeimos daktarę ir tiesiog paprašiau, kad mane nusiųstų pasidaryti nosies rentgeną. Šeimos daktarė pasakė, kad, jei pertvara kreiva, nuotrauką nusipirkčiau, kad turėčiau ateičiai. Antakalnio poliklinikoje padarė nuotrauką ir pranešė: „Na, naujienos nelabai geros, pertvara kreiva.“ O tada sekė linksmoji dalis – pastangos nusipirkti nuotrauką. Pasakiau, kad norėčiau ją gauti, o kažkokio ten archyvo vedėja man sako „Nu kam jums, jei nesidarot operacijos. Nueikit pas LORą, pasižiūrės vėl, jei sugalvosit operuotis tai ir nusipirksit. Man jūsų pinigų gaila.“ (Beje, ant kabineto parašyta, kad tas slaptas archyvas dirba kažkokiu kosminiu laiku, jei neklystu – tik antradieniais, tik 16-18val., bet man kažkaip pavyko pagauti archyvo vedėją). Kai paaiškinau, kad man sumokėti tuos 5eu už tą nuotrauką bus kur kas paprasčiau negu vaikštinėti pirmyn atgal pas daktarus ir po rentgenus, šiaip ne taip nuotrauką išsikovojau.

Grįžau pas savo šeimos daktarę, kuri man davė siuntimą pas LOR ir rekomendavo daktarą G. Strazdą, kuris dirba Kardiolitoje bei Lazdynų ligoninėje. Pastarojoje jis konsultuoja nemokamai, todėl pasiskambinau ir užsiregistravau konsultacijai. (Laukti teko apie tris savaites). Konsultacija vyko spalio 22d. Daktaras pasirodė labai malonus ir keliantis pasitikėjimą. Vos pažvelgęs į nuotrauką ir trumpai apžiūrėjęs nosį tiesiai šviesiai paklausė: „Tai rašyt į eilę?“ (operacijai, suprask). Sakau rašyt.

(Jau prieš apžiūrą buvau nusprendusi, kad jei siūlys operuotis, sutiksiu. Kai man buvo 15 m. man išoperavo tonziles (anginą). Iki tos operacijos nuolat sirgdavau angina ir žiauriai kankindavausi, o po jos bet koks peršalimas atrodo smulkmena. Tad anginos operacija buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime, smarkiai palengvinusių reikalus. Atsižvelgdama į šią gerąją patirtį pasakiau sau, kad ir nosies operacija gali situaciją palenkti į gerąją pusę. Tiesa, nežinau, ar mąstau teisingai, ar nusišneku, bet kažkaip tikiuosi, kad, jei po operacijos smegenys gaus daugiau deguonies, jos geriau veiks. Žiauriai laukiu šito :D)

Norėjau, kad mane operuotų sausio pradžioje, nes tada turiu mažiausiai darbų, o daktaras kaip tik ir pasakė, kad vietos būtų tik po Naujųjų, kas man puikiai tiko.

Taigi, į ligoninę turėjau atvykti sausio 4 d., operacija buvo suplanuota sausio 5 d.

Prieš atvykdama 10-12 d. iki operacijos turėjau atlikti bendruosius kraujo bei šlapimo tyrimus, pasidaryti kardiogramą ir plaučių nuotrauką (pastarąją buvau dariusis pavasarį, tad jos aprašas galioja metus, kartoti nereikėjo). Šeimos daktarė turėjo parašyti naują siuntimą operacijai. Ji man suruošė visą bylą su visa reikalinga informacija, su kuria ir atvykau į Lazdynų ligoninę.

(Kadangi būčiau buvusi laiminga, jei kas būtų detaliai papasakojęs, kaip vyksta net ir pati gulimosi į ligoninę procedūra, viską apibūdinsiu išsamiai.)

Pirmoji diena (sausio 4 d.)

Su visais daiktais ir paltuku 8:30 ryto atėjau į Lazdynų ligoninės planinės pagalbos skyriaus registratūrą. Aparate galimi du pasirinkimai – Konsultacija ir Hospitalizacija. Pasirinkau Hospitalizaciją. Atsisėdau ir laukiau, kol pasirodys mano numeriukas. Po pusvalandžio sulaukiau. Tada turėjau pateikti turimą bylą bei asmens dokumentą (turėjau pasą). Pasirašiau dokumentus, kad sutinku su viskuo, kas vyks toliau ir savu noru guluosi į ligoninę bei pateikiau mamos, kuriai reikėtų skambinti skubiu atveju, telefono numerį.

Administratorė nusiuntė mane į kabinetą pas seselę. Ten manęs paklausė ūgio, svorio, ar esu kam nors alergiška ir dar kelių dalykų. Tada pasakė, kad galiu keliauti į septintą aukštą, kuriame ir yra LOR skyrius.

Atėjus ten prisistačiau seselei poste. Ji mane atvedė į palatą, kurioje dar nieko nebuvo. Išsirinkau lovą ir pamažu įsikūriau. (Lauko drabužius ir batus pasidėjau sieninėje spintoje).  Pirmąją dieną mane daktarai apžiūrėjo du kartus. Iš pradžių apžiūrėjo tądien budėjusi daktarė A. Jurčiukonienė. Vėliau tokią pat apžiūrą atliko ir, kaip suprantu, rezidentas. Buvo truputį juokinga, nes akivaizdu, kad jam buvo kur kas baisiau nei man ir apžiūrėdamas nosį jis truputį drebėjo ir man ją užgavo. Bet bendrai ta situacija buvo labiau juokinga (man, ne jam) negu bloga.

Daktarė pasakė, kad galiu pasirinkti, kokie tamponai bus naudojami operacijos metu. Galimi variantai – paprasti ligoninės turimi tamponai (kaip suprantu, bintiniai) arba modernesni silikoniniai tamponai, kurių pageidaudama turėčiau sumokėti papildomus 16,44eu. Sakė, kad pastaruosius traukiant patiriamas mažesnis diskomfortas, tad nutariau juos įsigyti. Man davė informacinį lapelį, su kuriuo nuėjau į kasą ir susimokėjau.

Man pasakė, kad dar neaišku, kuris daktaras mane operuos. Šiaip nustebau, nes buvau tikra, kad, jei jau konsultavausi pas G. Strazdą, tai ir darys jis. Kad ir kaip ten būtų, pernelyg nesijaudinau.

Vėliau mane pakvietė ir vėl. Mane apžiūrėjo skyriaus vedėjas S. Balseris, o tada – daktaras E. Kateiva. Man buvo pranešta, kad pastarasis mane ir operuos. Nenoriu nuskambėti kažkaip ne taip, bet pirma mintis jį pamačius buvo „Koks išvaizdus vyras“. 😀 Na, ir nujaučiu bendraamžis arba keliais metais vyresnis nei aš. (Manęs žmonės klausė, ar nebaisu žinant, kad operuos jaunas gydytojas. Ne, nebaisu. Jei operuotų anksčiau aprašytas rezidentas, būtų baisu.

E. Kateiva man išsamiai papasakojo, kaip viskas vyks ir dar kartą atidžiai apžiūrėjo. Lipdama iš apžiūros kėdės kažkaip ne taip lipau ir vos neapsivožiau su visa kėde, bet viskas baigėsi laimingai.

Tada nuėjau pasikalbėti su anesteziologu. Šis uždavė keletą klausimų ir taip pat trumpai papasakojo, kaip viskas vyks.

Kokią 14 val. visos apžiūros jau buvo baigtos ir tada tiesiog laukiau rytojaus. Nuo 21 val. Man nebebuvo galima valgyti, o nuo 8 val. – jau ir gerti. Prieš miegą gavau tablečikę, kuri man turėjo padėti ramiau miegoti. Išgėriau, miegojau normaliai.

Antroji diena (sausio 5 d.)

Ryte seselė atnešė tamponus (du – po vieną į kiekvieną šnervę, nuotraukoje matote vieną), kurie vėliau turėjo būti kišami man į nosį. Prisipažinsiu, aš esu truputį ataušus. Matote fotkėje tuos juodus dalykus? Aš galvojau, kad ten spyruoklės ir jų pagalba tie tamponai taip susispaudžia, kad pasidaro nesunku juos sugrūsti į nosį. Taip aš galvojau iki pat tamponų ištraukimo ir laukiau, kada gi pasirodys tos spyruoklės. Bet ten tiesiog buvo švelnūs juodi siūlai.

Man žadėjo, kad mane operuos paskutinę (kaip suprantu, tądien keliems žmonėms dar operavo nosis ir gerkles). Buvau truputį alkana, bet dar labiau – ištroškusi, nes paprastai geriu daug vandens. Beje, skyriuje buvo kokie trys vyrai ir aš, vienintelė mergina, kuriems operavo nosies pertvarą. Sakė, kad iki kokios 14 val. jau būsiu išoperuota, tačiau mane pakvietė tik kokią 14:15. Prieš tai davė žavingus baltus naktinukus, kuriais persirengiau dar palatoje. Kai atėjau į operacinę, palikau savo šlepetes, ant kojų užsimoviau tokius mėlynus dalykus (kaip duoda muziejuose), o ant galvos užsidėjau man duotą žalią peršviečiamą kepuraitę. Tada atsiguliau ant operacinės stalo. Ant dešinės rankos man uždėjo kažkokį dalyką, kuris susitraukinėjo kaip kraujospūdžio matavimo aparatas. Ant krūtinės keliose vietose priklijavo kažkokius apvalius guminius dalykus. Kažką panašaus į tai, kas dedama darant kardiogramą. Tada į kairiosios rankos veną pamėgino įvesti kateterį. Kadangi mano venos žiauriai prastai matosi, pirmasis mėginimas buvo nesėkmingas. Jau pusiaukelę pasiekęs kateteris buvo ištrauktas, teko ranka kumščiuoti ir vėl, o tada man jį įvedė į venutę ant riešo. Nebuvo labai malonu, bet iš esmės nelabai baisu. Išgirdau, kaip anesteziologas sako seselėms, kiek ir kokių vaistų suleisti ir atsijungiau.

Nežinau, kiek laiko truko operacija, bet atrodo, kad gana greitai atsibudau ant operacinės stalo jau su sutvarstyta nosimi. Jaučiausi žiauriai gerai. (Bet tik kurį laiką). Norėjau valgyt ir į tūliką, bet ne per labiausiai. Tada mane paguldė ant iš palatos atvežtos mano lovos ir parvežė į palatą, kur laukė artimieji. Ten man dar pastatė lašelinę.

Daktaras anksčiau buvo sakęs, kad būtų gerai grįžus į palatą dar pailsėti pusantros valandos, todėl būtent tiek laiko ir pasnaudžiau. Na o tada žiaaaauriai norėjau valgyt ir viskas, ką valgiau, buvo labai skanu.

Iškart po operacijos galėjau vaikščioti ir visur nueiti pati, tad jokio diskomforto dėl pilnai gulimo režimo (ta prasme, tokio nebuvo) nepatyriau.

Man taip pat buvo sakę, kad neišsigąsčiau atsibudusi po operacijos negalėdama kvėpuoti pro nosį. Tas kvėpavimo pro burną jausmas buvo gerai pažįstamas, nes būtent taip jaučiuosi sloguodama, tad tai irgi nesukėlė pernelyg didelių nepatogumų.

(Prasidėjus gydomajam maratonui ir praradus galimybę kvėpuoti pro nosį vis labiau jautrėjo dantys ir dantenos (nes nuolat išsižiojusi), todėl higienos sumetimais ir jautrumui sumažinti juos valiausi kas kelias valandas, smarkiai pagelbėjo. Manau, labai padėtų ir skalavimo skystis, bet buvau pamiršusi jį namuose.)

Man šalia lovos buvo pastatytas plastmasinis dubuo, į kurį reikėjo spjaudyti kraują ir visas išskyras, atkeliaujančias iš nosies į burną (nes daugiau kur joms keliaut tai ir nėra).

Vakare dar sulašino vaistų nuo skausmo ir mėginau miegoti.

Trumpai susumuosiu dvi dienas po operacijos. Į nosį sukišti tamponai, kas tikrai sukuria labai didžiulį diskomfortą. Nepasakyčiau, kad labai skauda, bet išties nemalonu. (Nemalonumą smarkiai sustiprina pasakojimai iš visų pusių, kad kai juos trauks, bus baisiau nei gimdant traukiant dantį ar nuoga šikna varant per dalgį. O aš vis dar galvojau, kad mano nosy spyruoklės, tai jūs pagalvokit.) Po nosimi parištas tvarstukas su merliuku, kurį reikia kas kelias valandas keisti šiam prisikaupus kraujo ir išskyrų iš nosies. Burna išdžiuvusi, reikia nuolat gerti daug vandens ir lūpas tepti vazelinu. Valgyti išeina, tiekiamas gana skystas ir nesunkiai sukramtomas maistas, tačiau būnant tokioje būsenoje valgyti ar kažką kito veikti norisi ne per labiausiai. Miegoti sunku, daug prabudinėju, vakarop pasidaro truputį lengviau, bet ir vėl pablogėja. Nuskausminamuosius per kateterį suleidžia du kartus per dieną. Ašaros iš akių varva be sustojimo, veidas su kiekviena minute tinsta vis labiau. (Sakė, čia dėl to, kad tamponai užspaudžia ašarų latakus ir tai yra normalu.) Atrodau kaip jaunas jautukas ar tai karvutė arba ištinęs policininkas Bizūnas iš Simpsonų. Fotkinu save iš arti ir siuntinėju artimiausioms draugėms, kad pagąsdint. Ir čiaudau, čiaudau, čiaudau.

Ketvirtoji diena (sausio 7 d.)

Ryto, kuomet išims tamponus, laukiau kaip išganymo. Pagalvojau, tiek to, nualpsiu tai nualpsiu, bet bent jau nebebus to svetimkūnio nosy. Einant į apžiūros kabinetą prie jo stovėjęs vyras jau be tamponų nosy man pasakė „Trauks tamponus? Nenoriu gąsdinti, bet labai labai nemalonu, labai.“ Šia džiugia nata įžengiau į kabinetą. Pasakiau, kad labai bijau. Sakė nebijot. Trys sekundės ir jų mano nosy nebebuvo. Neskaudėjo. Buvo truputį nemalonu, bet iš esmės buvo labiau malonu, nes jutau, kaip ten būti neturintis dalykas apleidžia mano nosį. Jausmo, kad juos man traukia tiesiai iš smegenų irgi nebuvo. (Man dažnai iš nosies bėga kraujas. Tai tas traukimo jausmas truputį primeną jausmą kuomet iš kraujuojančios nosies traukiate sudžiuvusią ir kraujo prisisunkusia vatą, tik trunka ilgėliau). Tada kokias dešimt minučių pasėdėjau su dubenėliu po nosim, iš kurios varvėjo kraujas ir peršviečiamas skystis ir prilaikiau ją su servetėle. Baisu nebuvo. Tada grįžau į palatą ir tas kraujukas toliau varvėjo po truputį visą dieną. Tą dieną pradėjau į nosį lašinti riebalinius lašus, kuriuos rekomendavo įsigyti daktaras. Jie drėkina gleivinę ir pagreitina gijimo procesą.

Penktoji diena (sausio 8 d.)

Kitą dieną budinti daktarė su tokiu aparačiuku siurbė išskyras iš nosies. Buvo nemalonu ir smarkiai suskaudo, nes, na, tos žaizdos šviežios, tad viskas ten labai jautru. Bet išgyvenau. Nosis toliau varva, bet nuotaika be tamponų joje kur kas geresnė.

Šeštoji diena (sausio 9 d.)

Ryte budintis daktaras R. Toločka mestelėjo komentarą, kad esu su per trumpu sijonu (buvau su uždara juoda trikotažine suknele-naktiniais iki kelių) (cituoju: „Kojos gražios, bet čia ne pliažas“, aš atsakiau „Tai jūs dar labiau prikaitinkit ligoninę“), paklausė „Tai kiek metukų?“ ir be jokio skausmo švelniai išsiurbė viską, kas buvo žaizdose. Sakė, kad namo dar nepaleis. Popiet pasirodė mane operavęs E. Kateiva, dar karta išvalė žaizdas, papasakojo, kaip prisižiūrėti, davė išleidimo lapą su rekomendacijomis ir paleido namo.

Su kiekviena prabėgančia diena vis mažiau spjaudausi kraujais ir vis geriau prakvėpuoju pro nosį, bet joje vis dar yra siūlai, kurie turėtų ilgainiui ištirpti. Pūsti nosies negalima, todėl ji vis dar užgulta, naktimis kvėpuoju per burną. Šiandien yra šešta diena po operacijos, vis dar nejučiu absoliučiai jokio teigiamo jos efekto, tačiau daktarai sakė, kad tai yra normalu ir pilnai jis pasijus jau po kokių trijų mėnesių, tad nepanikuoju. Kadangi kiekvieno atvejis yra labai individualus, išlieka ir tikimybė, kad po operacijos nepasikeis niekas, tačiau labai noriu tikėti, kad teigiamas pokytis visgi įvyks.

Trumpa santrauka:

Maistas: ne visas ligoninės maistas yra labai skanus, jūs tikrai jo nefotografuosite ir į instagramą nekelsite, tačiau dažniausias jis yra pakankamai geras. (Jei nesate išlepę). Porcijos yra pakankamai didelės, dažniausiai suvalgydavau ne viską, bet visada jaučiausi soti ir papildomų lauknešėlių iš namų nereikėjo. (Tik operacijos dieną, kai gavau tik vakarienę, o buvau labai alkana prieš tai parą nevalgiusi). Daug kruopų, sriubų, tradicinių valgyklinių patiekalų (maltinukų su bulvių koše ir pan.)

Finansai: Operacija bei visa priežiūra yra visiškai nemokama, jei esate draustas. 16,44 eu už tamponus (kasoje galima atsiskaityti kortele) + ~7 eu už riebalinius lašus (pirkta vaistinėje, man regis, būna ir pigesnių). Jokių pinigų daugiau niekam jokia forma nedaviau ir jums to daryti nerekomenduoju.

Laikas: 6 dienos ligoninėje: pirmoji diena – apžiūros prieš operaciją, antroji – operacija, visos kitos – atsigavimas po operacijos. Išėjus iš ligoninės rekomenduojama bent savaitę nedirbti (jei darbas protinis, jei fizinis – kur kas ilgiau), apie mėnesį vengti karštų patalpų, karštų gėrimų ir maisto, aktyvios fizinės veiklos (kaip suprantu, gali sukilti spaudimas ir prasidėti kraujavimas). Švelniai elgtis su nosimi, nes joje dar kurį laiką tirpsta siūlai po operacijos.

Beje, maniau, kad po visko kurį laiką po akimis man liks fanarai, tačiau, kadangi operuojama buvo per šnerves, operacijos padarinių ant veido visiškai nesimato).

Atvirai pasakius, nuskausminta super nemalonių vizitų įvairiose Vilniaus poliklinikose aš labai jaudinausi. Jaudinausi, kad būsiu aprėkta, kad kažką kažkur ne taip padarysiu, ne ten nueisiu ar susimausiu. Jaudinausi, kad ligoninėje nebus saugu ir teks einant iš palatos visur su savimi neštis kompą ir telefoną. Jaudinausi, kad gulėsiu su bobutėmis, kurios knarks. Jaudinausi, kad bus šalta (nes lauke tai minus dvym). Ir visai be reikalo. Palata dalinausi dviem bendraamžėmis fainomis merginomis, kurioms operavo anginą. Visa patirtis Lazdynų ligoninėje buvo absoliučiai teigiama ir pozityvi. (O palatoje ir visame skyriuje – žiauriai šilta). Esu be galo dėkinga visiems gydytojams ir seselėms (visada besišypsančioms), kurie rūpinosi manimi. Jie buvo puikūs. Interjeras ligoninėje labai senoviškas, tačiau visur vyksta remontai, tad tikiu, kad jau greitai viskas ten nebeatrodys kaip 1980-aisiais, tad atmosfera ten dar pagerės.

Ką pasiimti:

  • Patogius drabužius miegui bei kasdieniam buvimui (aš pasiėmiau daug šiltų dalykų, kurių visiškai neprireikė, nes ligoninėje ir taip buvo labai šilta);
  • Pinigų smulkioms išlaidoms, kurias aprašiau (beje, pirmame aukšte yra valgykla su gana plačiu maisto pasirinkimu bei kioskelis, tačiau ten apsilankyti man taip ir neprireikė);
  • Šlepetes;
  • Higienos reikmenis (skyriuje yra švarus ir patogus dušas);
  • Plaukų džiovintuvą, jei nenorite sėdėti šlapia galva ir rizikuoti peršalti (tik klausimas, ar iš viso rekomenduotina plauti galvą iš karto po operacijos, na, bet jei nuspręstumėte);
  • Milijoną minkštų popierinių nosinaičių;
  • Vazelino (rekomenduotina – kokybiško, nes lūpos išsausėja kaip reikiant);
  • Tualetinio popieriaus, nes jo tualete nėra (tualetas prie pat palatos, nereikia eiti per koridorių);
  • Negazuoto vandens (nežinau, ar vanduo iš čiaupo skyriuje geriamas, tikriausiai taip, tačiau pati atsinešiau pirktinio) kiti dar rekomenduoja pasiimti šiaudelių, nes neva per juos patogiau gerti, tačiau man patogiau gerti be šiaudelio;
  • Telefoną su internetu, nes wifi ligoninėje nėra;
  • Kompiuterį (žiūrėti filmams ir serialams).

Kol gulėjau leisgyvė su tamponais nosyje viskas atrodė labai blogai, bet dabar, neprabėgus nė savaitei, atrodo, kad nieko čia tokio ir nebuvo. Jei turite klausimų, rašykite, tikrai pamėginsiu visiems atsakyti. O šiaip, nesiparinkit, viskas bus gerai.

36 Komentarai

  1. likimo draugas likimo draugas

    Naudinga!

    • Mahila Mahila

      Džiaugiuosi 🙂

  2. Rytis Rytis

    Arteja ir man, tik kriaukliu operacija 🙂 balandzio pabaigoje gulesiu jau ir as. O vargstu ir dabar su uzgulta nosimi, niekaip neprakvepuot. Aciu uz pasidalinimus 🙂

    • Mahila Mahila

      Viskas bus gerai!

  3. Dnt Dnt

    Yo, kaip ispudziai praejus beveik porai meneaiu po operacijos? Nuostabu, kad aprasei visa tai!

    • Mahila Mahila

      Viskas gražiai sugijo, tačiau, gaila, bet dabar situacija lygiai tokia pati kaip ir buvo prieš operaciją. Visgi, buvo tikimybė, kad niekas nepasikeis. Taip nutinka retai, bet esu viena tų, kuriems nepadėjo. Na bet mėginti, manau, vis tiek verta, nes kiekvienas atvejis yra individualus.

      • D.A D.A

        Geras aprasymas.Nepergyvenk,man po pirmos nosies operacijos anglijoje jau antra diena kilo itarimas kad nepades pasveikti,tai nutariau gryzti i Lietuva dar karta issioperuoti,tenais kai isoperavo tai kokius 5 kartus labiau ir ilgiau skaudejo,maniau kad db tikrai pades,bes praejos 3 menesiams vis dar negavau tokio rezultato kokio tikejausi,tai kazkaip buvau Anglijoi eileje pas daktarus ir nusprendziau pasinaudoti ta proga dar karta issioperuoti,aisku nuslepdamas fakta kad dariausi operacija lietuvoje pries pusmeti,nes butu kitaip neoperave nes neva reikia metus maziausiai pertrauka padaryti,tai va ranku nenuleidau ir atsiguliau trecia karta operacijai,galim sakyti ivyko tas mazas stebuklas ir kvepavimas daug maz susitvarke.Nebereikia nosinaiciu

        • Mahila Mahila

          Ačiū! Oho, bet tu ir ekstremalas 😀

  4. Dnt Dnt

    Nuostabu, kad nepabugai pasakyti, kokia yra tikra situacija.

    As su panasia problema tvarkausi jau gera desimtmeti. Buvo laikas, kad galvojau apie butent ta operacija, kuria tu aprasei, kol nepradejau eksperimentuoti su mityba. Alkoholi (ir rukyma) uzrisau pries kokius 3 metus. Tas nelabai ka pakeite. Idomiausi skirtumai pasirode, kai pradejau reguliuotu mesos, cukraus, miltu ir pieno produktu vartojima. Buna, kad praeina keli menesiai be jokiu nosies uzsikimsimo, gleiviu pertekliaus problemu. Kol kas iki galo neatsekiau, kas uz ka atsakingas, bet , kuomet valgau daug darzoviu ir nevalgau, pieno, miltu bei cukraus, didzioji dalis nosies problemu isnyksta. Net pamirstu, kad reikia isideti nosiniu.

    • Mahila Mahila

      O geras, niekada nesusimąsčiau, kad tokie dalykai galėtų būti susiję. Reikėtų labiau pasidomėti.

  5. Rūta Rūta

    Laba diena, norėčiau pasiteirauti, kaip jaučiatės po operacijos? Ar padėjo? Sako, kad efektas tik po kelių mėnesių jaučiamas. Ačiū

    • Mahila Mahila

      Labas, na, kaip ir rašiau atsakyme į kitą komentarą, prabėgus dviems mėnesiams ir viskam sugijus nejaučiu jokių pokyčių. Buvo toki tikimybė, tad labai nenusimenu, bent jau pabandžiau. Na, o kiekvienas atvejis skirtingas.

  6. Roberta Roberta

    Viskas taip pazystama 😀 man siandien 4 diena po operacijos ir diena po dienos vis geriau, bet irgi negaliu nei issipusti nei kvepuoti per nosi.. 🙁

  7. tausau tausau

    labas. as turejau gyvenime, nosies pertvaros operacija, tik mano laiku nebuvo tu patogiu tamponiuku, tai abi snerves prifarshiravo binto, kuri po to turejau atplesdamas nuo nosies sieneliu salinti is savo snerviu, nei vaizdas nei pojutis nebuvo malonus, nes skaudejo ziauriai ir buvo pilna kraujo… butinai naudokite naujos kartos tamponus, nes priesingu atveju „gimdysite“ per nosi 🙂

    • Mahila Mahila

      Oezau, kaip baisu 😀 Bet šiaip nu svarbiausia, kad labai laikina.

  8. Liudas Liudas

    Labai geras įrašas. Laisvai sukaltas ir įkvepiantis. Kadangi manęs laukia panaši patirtis – buvo labai naudinga.
    Ačiū!

    • Mahila Mahila

      Laba smagu, Liudai 😉 Tik dabar pamačiau komentarą. Tikiuosi sėkmingai viskas praėjo.

  9. Viktorija Viktorija

    o kiek laiko ta nosis istinus buna po operacijos? man jau trecia diena kada pradedat normaliai miegoti?

    • Mahila Mahila

      Pirmosios trys dienos – tikra kankynė, bet paskui viskas jau darosi geriau 🙂

  10. Marius Marius

    Labas,pries 16 metu turejau tokia operacija, viska ka parasei yra butent taip! Po operacijos gal kokius metus ir buvo gerai paskui viskas po truputi gryzo kaip ir buve. Dabar esu 32metu ir svajoju nors metus kviepuoti. Ar visdelto nesikankint su operacijom ir susitaikyt kad lengvo oro jau nebus?

    • Mahila Mahila

      Net nežinau, tikrai nežinau. Man pradėjo truputuką, bet nu ne super stebuklingai. Bet, kaip suprantu, kiekvieno atvejis individualus, tai gal ir verta bandyti dar kartą 😉

  11. Marius Marius

    Turbut bandysiu! Nebandysi nezinosi 🙂 Gal blogiau nebus:) Greiciausei po nauju nes bus lengviau istrukt is darbo. Jaigu bus likes straipsnis butinai paliksiu komenta,buvo verta ane!
    Aciu;)

    • Mahila Mahila

      Žinoma, visada geriau pabandyti 😉 Sėkmės. Straipsnis tikrai bus likęs, tai lauksiu įspūdžių 😉

  12. Milda Milda

    Sveiki, likimo broliai 🙂 manes tikriausiai irgi tas pats laukia.. geldeliu operacija bet prie to paties nosies pertvaros operacija.Kaip bijau tai ne tas zodis, baisiausias tas nekvepavimas per nosi,Tikriausiai ir nemeiegosiu kelias paras kol neisims.Pabandziau uzkimst nosis ir taip pabut, kosmaras, nei minties apie miega 🙁 O dar baime ligoninei nes niekad nesu joje gulejusi 🙁

    • Mahila Mahila

      Viskas bus gerai, dar ne tą žmonės ištveria! Ir ta ligoninė ne toks jau ir baisus dalykas, pasiimk knygų. Sėkmės 😉

  13. Jolanta Jolanta

    Ačiū už išsamų pasakojimą.Dabar tenka nuspresti ar tai daryti ar ne, todel kad pasirodo ta kreiva pertvara, kurią išoperuoja ji vel po kiek laiko atsistato?Ar daug yra tokių žmonių, kuriems tai atsitiko?Pasidalinkite!Ačiū

  14. Sigita Sigita

    Sveiki, man praejo dvi savaites po operacijos. Buvau visko prisiskaiciusi, bijojau, bet viskas praejo gerai, jei galima taip sakyti. Turejau lupu balzama, pora litru negazuoto vandens, tualetinio popieriaus. Man tai svarbiausia buvo pora paru po operacijos. Pirma diena pravemiau, sake turbut del to, jog kraujo pateko per operacija i skrandi. Vandenuka ir tik vakare truputi pradejau gerti, nes nieko nesinorejo. Nakti net kelis kartus pavyko uzmigti, buvo suleide nuo vemimo ir skausmo vaistu, guleti ant sono buvo patogiau. Antra diena ir buvo prasta iki vakaro. Atsikeliau su intinusia nosimi, visa pulsavo ir buvo kaip bulve, dar ir virsutines lupos nepajudinau, nes sutrenke per operacija. Bet vakare istrauke tamponus, neemiau jokiu specialiu, nes gydytoja sake, kad nera didelio skirtumo. Kai eme skaudejo, bet pakenteti galima, asaras nubraukiau ir tiek, tamponu isemimas truko kokias 3 min. Likusi vakara dar bego truputi kraujo, nakti jau beveik ismiegojau. Ploviau su juros vandenuku ir lasiukus lasinau, gydytoja liepe nusipirkti. Tie lasiukai man tai nemalonus, bet ir db juos reikia lasinti. Tai tas dvi dienas kai vaiksciojau, sesutes vis teiravosi, ar gerai jauciuosi, nes atrodziau nekaip. Valgyti pradejau tik antra diena popiet. Na o trecia diena jau ir israse namo, tik reikejo rytais atvaziuoti pravalyti nosi, tai vel paverkdavau kol pratraukdavo. Dabar jauciuosi neblogai, tik silpna ir vis kyla kokiu komplikaciju; tai ausis paskausta, tai galva, pries kelias dienas dar ir koseti pradejau. Zodziu savijauta kaip ir anksciau, kai sloguodavau. Tikiuosi pasibaigus reabilitaciniam periodui bus geriau. Beja, pinigu isleidau nedaug, tik kavutei is automato ir vaistams.

  15. User242 User242

    Sveiki. Procedura rimta, o kaip supratau is komentaru, resliai niekam nepadejo. Gal yra daugiau atsiliepimu? Parasykite prasau.

  16. Nikole Nikole

    Sveiki,

    Esu antra diena po nosies pertvaros ir korekcijos operacijos. Operacija dariausiai ne valstybineje ligonineje (nieko pries jas neturiu, bet privatus gydymas mane psichologiskai geriau nuteikia). Taigi galiu pasakyti, kad operacija nera is lengvuju jeigu liecia ir kauline nosies dali (mano atveju), nes kaip supratau is pasakojimo buvo operuota tik kremzline dalis, kuri dazniausiai sugyja pakankamai lengvai, greitai (apie 2men) ir neskausmingai. Visai kas kita jeigu lieciamas ir skaldomas nosies kaulas tarp akiu – tuomet gydymas gali uztrukti iki 6menesiu. Visa pries operacine eiga is esmes tokia pati: dokumentu pildymas, konsultacijos su jus operuojanciu chirurgu, anesteziologu, seselemis. Smulkmenos: privacioje klinikoje nieko papildomai atsinesti su savimi nereikia, galite nors ir plikas basas ateiti tiesiai is gatves viska ko tik jums prireiks, suteiks ligonines personalas (pradedant chalatais, kojinemis iki serveteliu, dantu pastos ir netgi kosmetikos). Po operacijos nors ir kokia modernia narkoze naudoja @ kiekvienas zmogus reaguoja individualiai: pvz ta pacia diena operavo kita pacienta ir mane, tai pastarasis labai lengvai atsibudo ir poros valandu begyje buvo grazintas i palata, tuo tarpu as vemiau visa vakara, prasibusdavau suleisdavo vaistus ir vel prisnusdavau nes daugiau niekam nebuvo jegu ir per visa nakti prabuvau intensyvios prieziuros skyriuje (vat taip,sureagavo organizmas). Sekancia diena buvo zymiai geriau (nors buvo silpna ir svaigo galva), istrauke tamponus (nesibaiminkit naujos kartos tamponai nesukelia skausmo) ir prirase kruva antibiotiku, dvieju rusiu purskalu ir dar kazkokiu vaistu nuo patinimu, nes atrodziau kaip ir siaubo filmo. Varvejimas is nosies vos tik istraukus tamponus kolkas nesiliauja, bet gydytojas sake kad tai normalu ir gali issilaikyti dar pora dienu, poto turetu sumazeti. Mane tik neramina kruva vaistu kuriuos turesiu gerti pora kartu per diena: dvieju rusiu stiprus antiobitai, ir nuskausminamieji. Ar bent kam nors is dariusiu panasia operacija skyre kokiu nors vaistu isskyrus purskalus?

  17. Sveiki. Vakar man ivyko nosies kriaukliu operacija.po narkozes labai sunkiai jauciausi, visa diena buvo silpnoka ir norejosi tik miego. Taip, as buvau pratusi kvepuoti pro burna, bet ne sitaip daug!! Jei buciau bent nujautusi, koks laukia diskomfortas, buvau dar gerai pagalvojusi ar operuotis labiausiai laukiu rytojaus ryto, kai man isims tuos tamponus..kaip bus taip, bet nors siek tiek lengviau kvepuosiu!

  18. User242 User242

    Kaip supratau, atsiliepimų daugiau apie rezultatus nebus. Nepamirškite bent tie kurie dabar operavosi pranešti apie rezultatus po sugyjimo.

  19. OrinJau OrinJau

    Sveiki,
    rytoj darys operaciją, apipjaustys skremzles, tikėkimės viskas bus gerai. Paskaičius straipsnį atrodo baisoka 😀 Kadangi čia pirmoji operacija ir šiaip neatsimenu kada gulėjau ligoninėj.. Dėl tyrimų, tai ėmė kraują, šlapimą ir kardiogramą. Kiek klausinėjau, sakė, kad operacija 50 ant 50, vieniem padeda, kitiem – ne. Beto, po kelių metų, bent kiek supratau, tos skremzles vėl atauga.
    Taip žiauriai kaip jum man slogos nebūna. Sloga, aišku, beveik visada, bet per bent 1 nosy kažkiek prakvepuot eina. Nu tik tiek, kad atrodo kažkas nosej stovi o išpūst niekada neina, jau nebekalbu kai pradedu čiaudet 5 kartus iš eilės tol, kol pritrūksta kvapo :D. Purškalai nebepadeda jau daug metų, todėl laikas nuo laiko naudoju avamys, beto, dabar liepė naudoti olynth, tai naudos 0 ir dar + isipurskus skauda pačią nosy.
    Baisiausia turbūt, kad reikės kvėpuot per burną (nes šiaip jei miegant naktį miegu ant dešinės pusės, tai dešinę noses pusę užsikiša, o kaire dar galima vos pakvėpuot) ir šiaip labai greit gerklė džiūsta, o ir šiaip nemalonu.. Tikėkimės su tamponais viskas bus viskas tvarkoj.

    Sėkmės kas darysis ar žada darytis, tegu iš tų 50/50 būna taip, kad operacija jum pavyks ir kvėpuot bus tik geriau!

  20. OrinJau OrinJau

    Šiandien yra 4 dieną po operacijos, mano istorija šiek tiek kitokia nei autorės, todėl pasidalinsiu. Nes bent jau man prieš operaciją buvo įdomu pasiskaityt. P.s Viską aprašysiu su detalem
    Tyrimus, kaip jau rašiau, dariausi prieš savaitę. 28 dieną atvykau 7h į operacinę, ten davė palatą, persirengiau savo rūbais, tais, kuriais buvau ligoninėj. Atėjo seselė, davė tokį didelį žalia drabužį, bet persirengt nereikėjo, nes kiek supratau operuos mane apie 12, nes dar turi 2 operacijas. Atėjo daktaras, paklausė kaip jaučiuos, sakė, kad kraujas blogai kreša (šeimos gydytoją nieko neužsiminė) ir įspėjo, kad jei būtų anginos operacija, jos atlikt negalėtų. Žodžiu, sėdėjau, stovėjau ir t.t, tada nutariau atsigult į lovą nes visgi laukt 5h reiks.. Apie 11h užmigau ir prabudau 12, ir gal po 10min atėjo seselė pranešt kad tuoj mane operuos. Pasiėmiau tą žalią drabužį (kas nežino ir neturėjo operacijos, kaip pvz aš, tai įspėju, kad tik su triusikais reikia jį apsirengt stanika ir tą reikia nusiimt), apsirengiau. Po 1min atėjo seselė su ta stumdoma lova :dd, atsiguliau ir vežė į operacinę. Galvojau, kad duos ta tabletę su narkoze, bet davė dujų. Toliau prie operacinės durų perlipau į kitą lovą, ten ant kojų uždėjo tokius kaip maišelius, davė prisidengt ir nuvežė operuot. Pririšo prie lovos per pilvą ir per abi rankas (nežinau kokiu tiksu šiaip) įvedė kateterį ir pradėjo leist vaistus. Uždėjo kauke ir liepė kvėpuot. (kaip jau sakiau, buvo pirma narkoze tai man viskas nauja) Galva pradėjo svaigt, nemalonus jausmas iš tikrųjų. Sapnuot nieko nesapnavau, nes turbūt maža laiko buvo, žinau tik tiek, kad prabudus tokia kaip daužta jaučiausi, nes sunku atsimerk, akys neklauso. Pamatę, kad atsibudau po 15min nuvežė į palatą, nes tą laiką buvau stebėjimo palatoj. Ten tokia apydurne jauciaus dar ilgai, kiek atsimenu klausė ar noriu valgyt dar kažko. Visą laik pragulejau lovoj, uzmigus beveik nebuvau, nusifotkinau, nusiunčiau draugem ir pns. Dabar apie savijautą, kaip rašė autorė, labai prasta, bent man. Guli su 2 tamponais, kurie visiškai užkiša tau nosį, dar pririša tokia „nosiuką“ kad visas š išbėgtų, nes tamponai tiek nesugeria. Burna nesveikai džiūsta (kadangi man nebūdavo taip, kad visą naktį miegi kvepuodama per burną, nes vistiek pro 1 šnervę kažkiek galėdavau), todėl man tikra kančia buvo, vazelinas nepadėjo niekuo. Ta pirmoji diena ėjo į vakarą, aplankė tėvai, kalbėt sunku ne vien dėl to, kad reikia kalbėt, bet ir kvėpuoti vienu metu. Naktis bemiege visiškai, kaip jau sakiau, lūpos perdžiūvę, suskilinejem, galva svaigta, gerklej Sahara, telieka kas 5-10min gert po gurkšneli vandens, o dar ir gerklę skauda kai kiša tą vamzdį per narkozę, kad kvėpuotum (nebijokit, nejausit). Tiesa, kaip jau rašė, skaudės dantis ir dantenas, aš dar bandžiau kelis kart sukast stipriai, tai jei jūs irgi taip darysit, treškės kažkas dantyse. Va taip sunkiai praėjo 1 diena. 2 diena aplankė seselė, paklausė kaip jaučiuos, nu tokia ta savijauta, skaudet nieko neskauda, bet taip šūdinai jauties, kai kvepuoji per burną ir t.t. Kadangi mano palatoj kartu buvo mergina, kuriai operavo angina, ir jos mama dirbo poliklinikoj, tai pas ją dažniau užeidavo, o tuo pačiu paklausdavo ir manęs apie savijautą. Realiai tai seselė mane gal tik 2 kartus per dien aplankė, čia jau kai išėjo mano palatos drauge :d. Žodžiu, 2 diena lengvesnė tuo, kad bent man gomurį, atrodo, užsidėjo kažkoks sluoksnis, ir burna ne taip greit džiūsta. Beto, lūpos tai baisu kaip atrodo, sluoksniai atsilupe, patariu gal kokį merliuka turėt su vandeniu ir šlapint tas lūpas, nežinau. Bet kartu ta diena sunkesnė, nes jau ta narkozė turbūt issivaiksciojus siektiek, tai tą nosį maust pradeda, atrodo lyg nosis aptirpsta ir tokia paburkus. O ypač blogai tas, kad taip ten nuobodu, jėgų nėra net chatint, filmą žiūrėt tuo labiau, nes reikia tlf laikyt, knygą skaityt irgi sunku nes akys merkias, bet miegot neina. Dar durna, kad valgiau šaltą jogurta, tai ant vakaro gerklę taip peiliais badė, kad baisu pagalvot, karštos arbatos gert negaliu, nes pradėsiu kraujuot. Ypač laukiau kol ištrauks tamponus, patikėkit kai ilgiau su jais pabuni nebesvarbu skaudės kai juos trauks ar ne. Dar kaip nesveika žiūrėjau į visų nosis ir galvojau (kaip jum pavydžiu kad galit kvėpuot per ją) Taip sunkiai atėjo 2 dienos vakaras, paprašiau seselės vaistų nuo skausmo, nes pradėjo skaudet nosį šiek tiek, atrodo, tvinksi ta nosis visa ir prie to pačio paprašiau vaistų nuo miego, nes praktiškai kokia 1-2h tik miegojau (palatoj kas 10min ūžė šaldytuvas kad miegot buvo neįmanoma, o išjungt neleidžia), vaistus nuo skausmo suleido, o dėl migdomųjų pradėjo, kad man tik 18, negali duot ir t.t. Bet man mama buvo palikus pusę tabletės (durna, kad sakiau, kad kitos pusės nereikia). Po 1h lyg ir pradėjau snaust, bet vis kažkas pas mane sukriokia ir prabundu, nzn kas ten buvo, gal uzmigdama pamirštu kvėpuot per burną :d + tas šaldytuvas… Prasibudinau, kadangi buvo suleisto nuskausminamieji (nebijokit, visiškai neskauda irgi) tai pradėjau valgyt, lengvai paalyginus maistas ėjo, šiek tiek uzvalgius atsiguliau, atėjo seselė paklaust ar nemiegu dar, kadangi buvo tik 9, vaistus davė 8. Taip pragulejau lovoj iki 1h nakties, niekaip neužmigau, va tada ir prasidėjo gerklė, taip ją raižė visą, nosį skaudet irgi pradėjo, nes tie vaistai praėjo jau, tabletės nuo miego nepadėjo niekuo, vaikščiojau palatoj (kadangi likau viena), sėdėjau, stovėjau, viską dariau, net arbatos karšta vandenį maišiau, kad tik arbata būtų šilta. Taip prasikankinau iki 3h (tikėjau, kad ateis seselė) kol nutariau patraukt virvute, atėjo, davė vaistų, užmigau 2-3h. Trečią dieną.Ryte 6h laukiau gydytojo kaip kokia išganymo, pagaliau ištrauks tampomus iš noses. Keičiau tuos nosiukus, Valiaus nosį, stumiau laiką iki kokių 11, kol atėjo daktaras, šokau ir lovos ir nuėjau į perrišimo palatą, sakiau, kad ištrauktų tamponus greit. Taip ir padarė, šiaip suskaudo ir tuo pačiu nemalonu, atrodo, nuo pat kaktos tie tamponai per nosį eina. Bet tuo pačiu toks geras jausmas, kad mano nosyje nebėra tu tamponu, nu kas bijo kraujo, tam bus baisu, nes kraujo ten eis daug. Palaikiau 15-20min nose žemyn ir uzspausta, kad kraujas sugebtu į nosį ir uzkresetu. Atėjo daktaras, liepė paleist ta popierių ir valytis nosį, kad išeitų tie kresuliai, valiau visą dieną. Tuo pačiu mane išrašė iš ligoninės, kadangi tėvai negalėjo paimt, laukiau vakaro, tas laukimas nebuvo toks ilgas, valgiau kaip ir normaliai, skaičiau knygą. Žodžiu, jausmas nuoooostabus, taip gera. Grįžau namo, ai, liepė jūros druska valyt nosį, tik nepaklausiau kaip, tipo leist vaistus kad ten tas kraujas nueitų žemyn?:d Sr, atsakykit kas žinot :d ir nusipirkt tokius lašelius. Naktį miegojau kaip užmušta, nu aišku dažnai irgi prabudinejau, nes nosis buvo užgulus, bet vienu metu 1 šnervę šiek tiek prasilaisvino, tai buvo oosuuum. Jaučiuos tikrai gerai, dabar rezultatų nematau. Nes nu 4 diena tik :d toks skystis su krauju eina, valytis reikia kaskart. Visa savaitę neleidžia išeit laukan (mokyklon) ir po savaitės pasirodyt, tai dabar vėl nuobodziauju namie. Aišku ne taip, kaip ten, ten mirt nuo nuobodulio įmanoma, nebent turi draugių palatoj :d
    Tai va, viską papasakojau šiek tiek plačiau, sėkmės kas bandysit. Jei ir nepadės, nenuliuskit, bent jau pabandet 🙂 cya, jei bus klausimų gmail: ojauniskyte@gmail.com

  21. Remis Remis

    Sveiki. Kaip zadejau pabandysiu aprasyti mano pirmos dienos ispudzius.

    Dar pries septynias, tamsoje, per sniega su lietumi, atsigrudau i Santaros klinikas, F korpusa. Tiesiu taikymu – i registratura, prie langelio „Planine hospitalizacija“. Ten, mano didelius norus kuo greiciau atsikratyti uzknisancios slogos ir pasveikti, apstabde registratore-tetule, kuri pasake, kad reikia nukeliauti i LOR skyriu, treciame aukste, ir ten suderinti mano planine hospitalizacija. Nusiimu paltuka (ziema juk), pagiebes ji i viena ranka, rankine su vandeniuku-lupu kremuku ir ranksluostuku-tapkutem-dantu sepetuku i kita ranka, skuodziu i rusyje esancia rubine, palikti zieminiu drapaneliu. O gi ne viskas taip paprasta, pasirodo… Ten sedinti tetule mane painformuoja – nepaimsiu! Sako: tu su terbele, reiskia – planinei hospitalizacijai. Cia tokiu dalyku nebeimam. Reikia tau skyriuj drapaneles palikti, palatoj. Kas visa tavo turta priziures ? Varau tiesiai is rusio i trecia auksta prisistatyti i nurodyta kabineta. Ne vienas as jau ten buvau. Paltukas su terbele pas ka rankose, kas ant sedimo suolo susidejes. Stovim. Laukiam. Ten dirgancios sesutes iseina, paima atsinestus popierelius, supildo reikiamus dokumentus, duoda i rankeles ju glebeli ir nukreipia atgal i pirma auksta, i registratura, prie jau mineto langelio. Lekiu su savo paltuku ir terbele pakniopstom i ten, kur ir paduodu popiereliu kruvele ten sedinciai tetulei, kuri dapildo reikiamus popierelius, suveda i kompa reikiama informacija ir nurodo keliauti atgal i LOR skyriu, i ten esanti sesuciu posta. Vel paltukas vienoj rankoj, rankine – kitoj, ir vel varau issisiepes i trecia auksta, i skyriu. Skyriaus poste, maloniai nustebina sesute Oksana, kuri ilgai netrukdama uzpildo likusius popierelius, pasirasau as ant ju kruva parasu ir esu nukreipiamas i palata. Pagaliau palata! Pagaliau galiu pasideti savo drapaneles… Palata, drasiai galiu pasakyti, mane dziugiai nustebino svara, sviesa (net trys intensyvumo lygiai reguliuojasi), WI-FI, plansetiniu kompu prie kiekvienos ligonloves, tualetu ir dusu!!!
    Palatoj persirengiu ir pagaliau susidedu savo daiktus i drabuziu spinta ir spintele.
    Neuzilgo i palata ateina tokia jaunute – fainute daktaryte, kuri nusiveda mane priesoperacinei apziurai. Ten esu apziurimas. Po to seka pasiulymas rinktis: ar is karto po operacijos noriu i savo, jau ne vienerius metus uzknisancios slogomis ir sinusitais nosies snerves, gauti apie metro ilgio merlinius tamponus, ar tam specialiai skirtus, mus visus mylincios* „Ligoniu kasu“ kazkodel neiperkamo „medicinos stebuklo“ – modernius tamponus. Pasirinkimas ne didelis, bet vis gi yra. Jei pasirinksiu ne metrinius – merlinius, o tuos specialiuosius „medicinos stebuklu“ pakrikstytus, tai juos visiskai nemokamai, man i palata iki operacijos pristatys skyriaus slaugute is cia pat esancios vaistines. Del ko as jai, esu labai dekingas. Net su cekiu (2×12,49=24,89) pristate, saunuole!!!
    Neuzilgo pasirode ir kita slaugute, kuri teistarusi: Laba, einam i operacine. Paeme minetus stebuklinguosius tamponus ir is trecio auksto liftu nutransportavo mane i penkta, kur pries akis suzibo uzrasas „Operacine“. Ten teko nusiimti savo tapkutes, uzsideti vienkartinius bachilus ir vienkartine kepurele, ir izengti i steriliosios aplinkos pasauli, nutvieksta besisypsansiu veidu ir ryskios lempu sviesos. Pasitiko mane labai maloni daktaryte anesteziologe, kuri labai nuosirdziai ir taktiskai rode ka ir kaip daryti, kaip supratau, vaikinui – busimam anesteziologui, kaip mane ir busimus tokius kaip as panardinti i rupesciu neturincia miego karalyste, kas jai fantastiskai pavyko. Labai gaila, bet neperskaiciau jos pavardes ar vardo, savo nerimo, nezinomybes ir baimes didelem akim. Nuosirdus ACIU jai!!!
    Nepraejus nei sekundei po sauniausios anesteziologes paskutinio istarto zodzio, isgirdau mane vardu kviecianti dar viena nepeprastai malonu balsa: na ka, kelkis, Remi, laikas jau… Bandant prasimarkstyti, susivokti kur as, kodel as, kada as, pradejau dairytis dar iki pilnumos neklausancia galva ir pastebejau, kad as jau pooperaciniam bloke, tarp tokiu pat, arba panasiu i mane, isoperuotuju… Minetas malonus balselis, po kazkiek laiko, telefonu pasake, kad as jau paruostas, ir kad galima mane pasiimti. Pasirodo viskas, kas susije su „Operacine“ – jau praeity. O niekadejas – laikrodis rode, kad as ten prabuvau beveik dvi valandas…
    Sugrizus i palata atguliau, kaip man atrode, ramybei ir miegui, bet kur tau… Nosis uzkista stebuklingaisiais tamponais, tad kvepavimas – tik per burna. Niekada negalvojau, kad sitoje, musu bociu apdainuotoje „lietaus ir misku salyje“ pasijausiu lygtai dziuciau Vakaru Afrikoje, Namibijoje, Mirties sleniu vadinamoje dykumoje, kur uzfiksuotas pasaulio karscio rekordas… Lupos, liezuvis greiciausiai nebeisgyventu, jei nebuciau is anksto pasirupines lupu balzamu ir negazuotu vandeniu. Tik tai ir gelbejo! Neuzilgo, kaip angelas – sargas, lyg nujausdama kokia neganda, i palata izenge sesute Oksana, kuri padejo sureguliuoti netiketai pakilusi arterini spaudima, atnese nuskausminanciuju ir raminanciu vaistuku nakciai.
    Pagaliau, rades laisvo laiko minute, mane apziureti kaip as jauciuosi po operacijos, atejo i palata ir Gydytojas is didziosios raides m. dr. Darius Rauba. Pagarba jam ir begaline padeka.
    Jauciuosi kol kas visai neblogai, turint uomeny sitokia operacija bendroje nejautroje.
    Kas bus toliau, bandysiu parasyti kita diena.
    mylincios* – nuo zodzio „myletis“

  22. Lina Lina

    Sveiki , DIDVYRIAI! Kitaip net negalėčiau pavadinti tų, kurie ryžosi šiai operacijai, tarp jų esu ir aš. Trečia diena… mano patirtis panaši…pirmos dvi dienos su tamponais nosyje buvo vienos liūdniausių gyvenime, atrodo, kad skauda viską, kas tik gali skaudėti galvos plote, o nosis nuo tvinksėjimo tiesiog ims ir susprogs…ašaros bėgo upeliais, nepridėjo džiaugsmo ir nuolatinis čiaudulys.. atsibudimas po narkozės irgi nepasirodė baisiai romantiškas…. pirmos minutės nieko, o vėliau baisiai pykino… toks bejėgis jautiesi… beeet visos didžiosios bėdos baigiasi, kai ištraukia tuos tamponus. Kažkas rašė, kad nėra skirtumo ar ligoninės bintinis tamponas, ar silikoninis, tai,manau, nepataupykite…. 17 € ne tokie dideli pinigai, bet kai pasiklausiau palatos draugės, kaip jai prieš keletą metų traukė tris metrus binto ir kai man vakar ištraukė pirktus tamponėlius… manau, nėr ką lyginti. Žinoma, nėra malonu, kai juos traukia, bet tai trunka kokias 15 sekundźių :)) prasiurbliavimas irgi nieko baisaus,,,, plonytis vamzdelis, kosminiu greičiu pasimakaluoja nuo nosies iki gerklės, surenka kas nereikalinga, truputį pavarva kraujo ir sekreto mišinys ir viskas. Žinoma, viskas yra individualu, kitiems skaičiau, kraujas upėmis teka.,,man nieko panašaus nebuvo,,,, o gal ir nuo įrangos priklauso… bet mano atveju dvi pooperacinės dienos su tamponais buvo tūkstantį kartų blogesnės negu jų traukimas ar nosies valymas 🙂 poveikio kol kas negaliu apibūdinti, per maźai laiko praėję, bet jei ateity galėsiu kvėpuoti bent tiek, kiek galiu dabar, manau, viskas bus gerai 🙂 apie pačią operaciją nėr ką kalbėt, nieko nejauti, nepameni ir tik labai susnervini, kai liepia budintis 😀

    Mano patarimai šiek tiek palengvintinti kančias: būtinai pasiimkite į ligoninę ausų kamštukus, negali žinot, su kuo teks vienoj palatoj gulėti, o kai savijauta klaiki, kiekvienas palatos draugo knarktelėjimas prilygsta atominės bombos sprogimui…man šitie maži dalykėliai labai pagelbėjo.
    Taip pat labai pravertė paprasta medžiaginė nosinaitė, miegodama stengdavausi prisidengti ja burną, kad oras tiesiogiai nepatektų į burną ir tai, man atrodo, šiek tiek sumažino jos džiūvimą.

    Viskas, visą kitą reikia tiesiog iškentėti. Patikėkite, jau trečią dieną savijauta yra daaaaaug geresnė ir pasaulis nebeatrodo toks siaubingas 🙂

    Sėkmės visiems, jei nepamiršiu, po keletos mėnesių pasistengsiu pasidalinti nuotaikomis praėjus daugiau laiko 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *