Pirmyn į turinį

Mėnuo: gruodžio 2016

2016-ųjų geriausieji

Vis girdžiu, kad 2016-ieji buvo tragiški. Dėl visų tų skaudžių netekčių ir ne labiausiai džiuginančių politinių pokyčių – ko gero. Tačiau man asmeniškai 2016-ieji, nors ir nelengvi, buvo vieni geriausių metų gyvenime. Sako, kaip sutiksi Naujuosius, tokie jie ir bus. Tačiau man ši taisyklė visada pasitvirtina priešingai. Jei Naujuosius anais metais sutikau didžiuliame chaose, tai šie metai į jį mažai tepanašėjo.

Neminėsiu dalykų, kurie man atrodo savaime suprantami (labai garsių asmenybių bei feisbuko puslapių, turinčių dešimtūkstantines gerbėjų ir sekėjų minias, muzikos, kurios klausausi daugybę metų, vietų, apie kurias kalbėta anksčiau). Stengsiuosi susitelkti ties tuo, kas yra labiau nauja ir dar neužakcentuota.

Metų netikėtumas: Gyvent ramiau ir tuo mėgautis.

Metų festivalis: Šiemet nedaug, bet galingai. Opium ant bangos savaitgalis Nidoje, kurį vadinu inside tūsu, nes pačiame feste per visas tris dienas susumavus praleidom kokias 6h. Viskas, kas įdomiausia, ir vėl vyko už festo ribų. Nida yra meilė. Na ir žinoma, ne dešimtmečio, o šimtmečio vestuvės. Trys dienos rojuj tarp artimiausių draugų besidžiaugiant po dešimties metų draugystės įvykusia sąjunga.

Metų tūsas: Aarhus Techno District vakarėlių serijos atidarymas.

Metų procrastinatinimas:

Metų šunutas: Arma, the dog.

Metų erdvė: Kablys.

Metų rankšluostėlis:

Metų alternatyvi erdvė: Yucatan.

Metų judėjimas: eiti visur ir visada pėstute, nesvarbu, lyja, sninga, ar plikledis. Fainiausia – eiti prie jūros.

Metų prasmės paieškos:

Metų netikėtas miestas: Aarhus (aplankytas lygiai dešimt kartų).

Metų šaltibarščiai:

Metų atostogos gulint, skaitant ir nieko neveikiant: Turkija su kolegomis. (Geriausias team buildingas ever).

Metų atostogos vaikštant, kalbantis, skriejant per bangas ir geriant kavą: Graikija. (Ačiū tau už viską, I.)

Metų taip ir neteko pamėginti: pokemonų gaudymas.

Metų atsakas į patyčias dėl veganizmo:

Metų smagiausia FB funkcija: On this day.

Metų vieta pavalgyti: Zatar.

Metų nučiuožęs protas: pliušiniai gyvūneliai daugiabučių kiemuose.

Metų nesuprantu: dirbtinai išdidintos lūpos.

Metų taupumas:

Metų kava: Second Cup.

Metų kelionė chaose: Amsterdamas.

Metų nauja vieta: Vėjai.

Metų vyras/žmogus/įkvėpimas/palaikymas/protas: A.

Metų nauja draugystė iš Ukrainos: P.

Metų realizmas:

Metų malonumas: tiesos sakymas be baimės, visur ir visada.

Metų įkvėpimas:

Metų pramoga, kuriai pats metas tart sudie: masiškas įvairių neva juokingų renginių kūrimas bei attendinimas. Jau tikrai gana.

Metų pramoga, kuriai pats metas tart sudie 2: Saugirdas. Irgi jau tikrai pakaks.

Metų svajos:

Metų beždžionystė: pernelyg dažnai, ne vietoj ir ne laiku nemokšiškai naudoti VTF kalbėjimo stilių.

Metų asmeninis rekordas: į lėktuvą 2016-aisiais sėdausi 28 kartus (13 kelionių).

Metų susitaikymas su padėtimi:

Metų startupas: tokia tarnyba, kuriai gali paskambinti pajutęs, kad haliucinogenai tave veikia per stipriai.

Metų gėrimas: negazuotas vanduo su citrina.

Metų pirkinys: kompiuteris (so smooth).

Metų džiaugsmai:

Metų serialas: Seinfeld, vis dar Shameless, vis dar Girls.

Metų filmai: James Ivory filmai: A Room with a View, The Remains of the Day, Howards End; Fracture, Bridget Jones’s Baby, Sing Street, Frida. (Taip, nebūtinai išleisti, bet pažiūrėti šiemet).

Metų filmas, per kurį užmigau tris kartus ir visai nesupratau: The Revenant.

Metų girti sprendimai:

Metų visuotinis failas: dvivalandinės eilės išankstinio balsavimo metu.

Metų talentas: žmonės, kurie nedirba ir nesimoko, bet važiuoja atostogauti.

Metų koncertas: The xx.

Metų toptelėjimas:

Metų nugrota ir pereikvota muzika: The Red Axes. O gaila.

Metų vakariniai pasikalbėjimai mieste: A. G. ir D. L.

Metų skurdas:

Metų pasikalbėjimai ir gyvai, ir ne: K. M. (Golden friendship) ir M. S. (Nesvarbu, kur bebūtum, LT, UK ar NZ, tu visada arti.)

Metų feisbuko žmogus: Ramūnas Zilnys.

Metų feisbuko žmogus 2: Anthony Kisliak.

Metų throwback‘as:

Metų naujas draugas: M. (#happy, bananai pietums, hineidi hineidi ir dar daug visko).

Metų naujai atrastas senas draugas: A. (Crocsai, kalimočo ir Open Season).

Metų diskutuotina pozicija: New is always better.

Metų maištautojas:

Metų gaila: pražiopsotos Pride eitynės, užsidariusi Kakadu picerija Panevėžyje.

Metų proud: Lietuva atsiskleidžia.

Metų zen:

Metų muzika: vis dar Jamie XX, Kate Bush, Peter Gabriel, Whitesnake, Solo Ansamblis, Kornél Kovács, Manic Street Preachers, Zamilska, Bon Iver, Telefon Tel Aviv, Alabama Shakes, J. Views, Oscar & The Wolf.

Metų pragaras:

Metų knyga: “The Dirt: Confessions of the World’s Most Notorious Rock Band” (by Nikki Sixx, Vince Neil, Tommy Lee ir Neil Strauss) ir U. Barauskaitė – “Vieno žmogaus bohema”.

Metų rytas: kai lapkričio 29-osios naktį labai gražiai prisnigo.

Metų gabalai parymot: Alice Cooper – Be with You a While, Esther Silex – Oskar, Leon Somov & Jazzu – Po Mano Oda, Slash’s Snakepit – Beggars and Hangers-on, Whitesnake – Forevermore, Roxymusic – Dreamhome (Fetisch & Terranove Remix), Westbam ft. Richard Butler – You Need The Drugs, BADBADNOTGOOD – Time Moves Slow, Cubicolor – Mirror Play, Angus & Julia Stone – Grizzly Bear, Rhye – Open, Manic Street Preachers – Motorcycle Emptiness, Ed Sheeran – Thinking Out Loud, Sia – Breathe Me, Bambi Davidson – Brunswick, Susie Suh x Robot Koch – Here With Me, Justin Bieber – Love YourselfPeter Gabriel – Here Comes the Flood.

Metų darbingas poilsis: Migruojantys paukščiai.

Metų netikėta šventė: irakietiškos vestuvės Danijoje.

Metų likimas:

Metų gabalai pajudėt: Tirzah – Make It Up, Ptaki – Krystyna, Solo Ansamblis – Įstriži Žiburiai, Underworld – I Exhale (DJ Koze remix), Jamie xx – Far Nearer, Madonna – Deeper and Deeper, John Talabot ft. Pional – Destiny, Kate Bush – Jig of Life, Alabama Shakes – Don’t Wanna Fight, 70’s Network – Rememba Me (Dub Rework), Steven B.C. – Untitled, Zamilska – Duel 35, Kornél Kovács – Szív UtcaThe xx – On Hold, Josef Salvat – Open Season, Kungs vs Cookin’ on 3 Burners – This Girl.

Metų fotosesija: su vestuvių svita kanapių lauke.

Metų lankstumas: akro joga Nidos pliaže.

Metų albumas: Lady gaga – Joanne.

Metų why: Naktinių Personų atliekamos Depeche Mode dainos.

Metų iš didelio rašto išėjo iš krašto: klubo Materialistė renginių pavadinimai.

Metų meditacija: dėlioti Puzzlę.

Metų nusikaltimas:

Metų „Sudie“: cukrus, cigaretės ir viešasis transportas. Nepasiilgstu.

Metų atradimas ir cravinamas maistas: midijos.

Metų atsipalaidavimas:

Metų rakštis: žmonės, kurie prašo jiems paslaugą padaryti kuo greičiau, o po to į tavo emailą neatrašo mėnesį.

Metų meniška erdvė: ARoS galerija Aarhuse.

Metų stabdis ir frenemy: alkoholis

Metų „Aš jaučiuosi taip keistai“:

Metų pasisakymas: Jolita Vaitkutė apie sąmoningumą visose gyvenimo srityse.

Metų netikėta miela erdvė: Bembių parkas Aarhuse.

Metų netikėta nemiela erdvė: Tulpių g. 60 areštinė (aplankyta ekskursiniais tikslais).

Metų motyvacija: 

Metų gaisras: Kai tau prieš akis veidrodžiui pagavus saulę užsidega kėdė.

Metų asortimentas: 

Metų žodis, kurį visi visur lipdo: Gastro (kažkada buvo namai, studijos arba du mieli žodeliai vienas šalia kito (Čiop Čiop, Gardu Gardu ir pan.)

Metų komplimentas: kai žmogus nespaudžia Yes tinderyje interesantui, kuris fb nėra palaikinęs Mahilos.

Metų komplimentas vol. 2:

Metų terminas: pimpaliečiai (ekshibicionistai), viskarius (viskis), pedačius (pedofilas), po Mykolu (nuogas).

Metų lankytina vieta: raktų medis Panevėžyje.

Metų renginys: konferencija “What’s Next”.

Metų SPA: voliotis kokoso drožlėse.

Metų interneto nuotaika: Eugenijus Ostapenko.

Metų why am I alive 2:

Metų tekstas, kuriuo didžiuojuosi: Testas: Ankiek tu panevėžietis?

Metų kliurka: nekorektiškas Delfi redaktorės pasisakymas apie Eurovizijos vedėja Petrą Mede.

Metų netikėti vaizdai kieme:

Metų galvos skausmas: visur, kur benuvykčiau, visa vasarą persekiojančios statybos su smūginiais grąžtais.

Metų Citatos (labai daug):
„Galėtumėm „Iliadą“ mintinai mokėt. Bet mokam nuo pat pradžių iki galo Dj Dalgis – Žalia Siera.“
„From ashes to ashes. From zero to zero. From Paris to Berlin.“
„Jei žmogus skambina, o ne rašo žinutę, tai jam tikrai per trisdešimt.“
„Ji viską atendina, bet niekur neina.“
„Pas jį drauguose nebebuvo vietos, todėl paprašiau, kad ką nors išmestų ir priimtų mane.“
„Kai magistrinį rašiau, tai kartais nenorėdavau atsikelt, galvodavau, numirt man gal geriau.“
„Man su juo ne tai, kad bbs gavos, bet bb nesigavo.“
„Giminės baliuj aš būsiu ta teta, kur tipo vieniša, bet faina.“
„Pas mane kompe daugiau vietos nei pas tave palapinėj.“
„Aš visada žiūrėjau į daiktų praktiškumą, bet pradėjau žiūrėti ir į estetiką, nes bijau vienas mirt.“
„Pas mane labai landūs tarpdančiai.“
“Kas nutinka Amsterdame, tas ir lieka Amsterdame. Ir dar youtubėj bei feisbuke.”
“Jis nachaliavai sėdi chatoj, gauna vandens ir nieko nedaro.” (apie kambarinį augalą)
“Prigėrus gal nereiktų po ekete lįsti.”
“Aš nemėgstu krienų vienų valgyt.”

Metų skelbimas:

Metų būsena: aš jaučiuosi taip keistai.

Metų pasižadėjimai sau: išmokti atleisti ir nelaikyti pykčio.

Šiais naujais 2017-aisiais visiems mums linkiu:

Mažiau: kategoriškumo, choaso, baimės klysti, netikrų draugų, pavydo, daiktų, laiko ir pinigų švaistymo, apkalbų, savęs žalojimo, vakarų, po kurių noris susidegint, moralkių, pagirių, vartotojiškumo, menkaverčių sprendimų ir rūpinimosi sniegu ant kaimyno stogo, kai pačių slenkstis nevalytas.

Daugiau: gebėjimo įsiklausyti ir gerbti kito nuomonę, drąsos ir nuotykių neišgėrus, saviironijos, juoko, kokybės, konkretumo, tiesos, išliekamosios vertės, naujų, patikimų bendražygių, sąmoningumo, ištęsėtų pažadų, saulės, kelionių, knygų, filmų, muzikos, na ir aišku, meilės, nes be jos – nė iš vietos.

Lygiai prieš metus mano puslapį FB skaitė maždaug 1000 sekėjų. Šiandien jūsų jau virš 21k. Augant skaitytojų skaičiui, auga ir atsakomybė už tai, kokią žinią perduodu tuo, ką rašau. Tikiuosi jūsų akyse augti, tobulėti ir išlaikyti turinio kokybę. Ačiū, kad esate su manimi, tai man tikrai labai daug reiškia.

6 Komentarai

Aš nekenčiu Naujako

Dar vienas įdomus faktas iš mano gyvenimo yra tai, kad aš žiauriai nemėgstu Naujako. Kasmet su siaubu jo laukiu. Mielai paspausčiau mygtuką „Skip“ ir iš karto persikelčiau iš gruodžio trisdešimtos į sausio antrą. Tikrai, nejuokauju.

Taip, aš mėgstu juokais dar rugsėjį klausti, „Tai kur naujus?“, bet iš tikro tai dažniausiai man nusispjaut, kur tuos naujus.

Viena naktis metuose, kuomet miestas pilnas klykiančių bepročių, kuomet viskas visur kainuoja kosminius nesuvokiamus pinigus, kai vakarą prieš parduotuvėse nusidriekia eilės iki vaisių skyriaus, žmonės vežimais perka gėrimus ir bengališkas ugneles, o takso išsikvieti neįmanoma, tad tenka strigti kur nors ten, kur visai nenorėtum būti.

Visi tie ypatingi vietų pasiūlymai („Vieta prie stalo, šventinė programa (gyvai atliekama dueto „4Fun“ muzika („Country Roads“, „Whatever Will Be, Will Be“ lietuviški koveriai ir „Svajoklis“ bei „Ilgas kelias“) ir trečiarūšis renginių vedėjas Aleksas su raudona varlyte), užkandis ir taurė šampano – tik 99,99eu, paskubėkite!) verčia tik paklausti “Is this real life?”

Naujakas man asocijuojasi su didžiuliu bardaku, patvinusiom jūrom alkoholio, miniom žmonių, besišlaistančių po visus kampus, šiukšlėmis, triukšmu, beprasmybe ir ant pritryptos baro žemės besimėtančiais paltais, kurių kabliukai nutrūko jų kominiams savininkams nerangiai mėginant juos pakabinti.

Be to, aš labai labai bijau fejerverkų. Jei vyksta šventimas kažkur namuose, dažniausiai lieku viduje ir neinu į lauką jų žiūrėti, nes man tiesiog baisu. Stebėti juos danguje man kažkaip yra nulis emocijų. Visai nieko, bet neaikčioju ir neleipėju iš susižavėjimo. Užtat mane baugina vien mintis apie tai, kiek nelaimių neatsakingai elgiantis su jais galima prisišaukti arba visai netyčia tapti jų aukomis. Apskritai nesuprantu žmonijos pomėgio į orą ištaškyti tiek pinigų, sorry. Nu gal ir gražu, bet tikrai neverta. 2011-uosius sutikusi Berlyne apie 2val. nakties metro ir traukiniais grįžinėjau namo, o žmonės kaip išprotėję mėtė fejerverkus ir bombioškes tiesiog požeminėse stotelėse ir po atvažiuojančiais traukiniais. Buvo tikrai labai, labai baisu.

Dar vienas labai blogas Naujakas buvo kai šventėme Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero. Iš dangaus krito lietus, sniegas, ašaros ir vanduo visi iš karto, o matomumas vairuojant buvo tragiškas, tačiau kažkaip pavyko pasiekti įvykio vietą. Buvome išsinuomavę namelį, kurį nuomavę šeimininkai tikino, kad šilumos tikrai netrūks. Nors dar prieš mums atvažiuojant buvo kūrenamas židinys, namukas taip ir neįšilo, tad buvo žiauriai, nežmoniškai šalta (tūlikas, aišku, buvo kitame namuke, kurį pasiekti buvo įmanoma tik perėjus lauką). Nepadėjo net stiprieji gėrimai. Aj, dar be kita ko, apsinuodijau. Taigi, tobulas rinkinys – stingdantis šaltis, veikti atsisakęs skrandis ir super mega girti draugai, kurie kas penkias minutes rėkė „Nemiegoook“. Kai atėjo rytas, nuoširdžiai džiaugiausi, kad viskas pagaliau baigėsi.

Bet štai su Naujaku man asocijuojasi du labai neblogi kūriniai.

Nick Hornby knyga „A Long Way Down“. Keturi vienas kito nepažįstantys nuo aukščiausio Londono pastato nušokti pasirengę britai  Naujųjų naktį susitinka ant stogo ir pradeda kalbėtis. Kai klausiau BBC audio knygos, kurią įgarsino profesionalūs aktoriai, kartais užsižvengdavau balsu. Labai rekomenduoju. Yra ir filmas. Visai nieko, bet knyga – kur kas geriau.

Filmas „200 Cigarettes”. Man tai yra vienas geriausių visų laikų filmų apie šventes. Ben ir Casey Affleck, Elvis Costello, Janeane Garofalo, Kate Hudson, Courtney Love, Christina Ricci ir dar daug kitų aktorių įkūnytų herojų bando įsimintinai pasitikti naujuosius. Žiūrėčiau over and over again. Baisiai didelės išliekamosios meninės vertės neieškokit, tiesiog mėgaukitės.

O mane pradanginkit kur nors, prašau, kur ramu ir nėr chaoso, kad atsibusčiau ir jau būtų šviesus rytojus be kieme besimėtančių nusproginėjusių fejerverkų griaučių.

10 Komentarai

Skaniausio Tom Yum’o paieškos Vilniuje

Tie, kas mane pažįsta, labai gerai žino, kad mano santykis su maistu yra gana primityvus. Ne kartą esu sakiusi, kad būčiau laiminga, jei būtų kokios nors tabletės, kurių suvalgius žmogui užtektų visų medžiagų, jis būtų sotus ir nebereikėtų cackintis su valgymu. (Žinau, kad panašūs variantai iš tiesų jau egzistuoja, tačiau į visa tai dar neįsigilinau).

Pati gaminu labai retai, nes nemėgstu gaminti tiesiog sau (dėl vienos porcijos gaila laiko, o kai pasigaminu daugiau, patiekalas greitai atsibosta ir tenka išmesti arba valgyti liūdnu veidu). Gaminti daugiau žmonių proga pasitaiko nedažnai. Esu tikra, kad išragavusi skirtingų pasaulio virtuvių ir patiekalų esu mažai. Yra keletas produktų, kurių nemėgstu (kurių nemėgti žmonėms atrodo keista – pupų, kukurūzų, paprikų).

Mano primityvumo viršūnė – besąlygiška meilė valgykliniams patiekalams. Karštas patiekalas  (kepsnys, kotletukas, žuvis) su bulvių koše ir tradiciniais burokų, kopūstų ir morkų garnyrais bei bulviniai patiekalai be išsidirbinėjimų man yra laimė.

Taigi, visa ši įžanga reiškia, kad apie maistą aš neišmanau nieko, tad viskas, kas bus parašyta šiame įraše – vien tik mega subjektyvi mano nuomonė. Ir tikrai netikėjau, kad kada nors iš viso išsamiau kalbėsiu apie maistą, bet va gi, atėjo ta diena.

Taigi, be visų paprastųjų patiekalų, man žiauriai patinka ne toks jau ir lietuviškas dalykas – tailandietiška Tom Yum sriuba. Jos ragavusi esu penkiose vietose – Coco, Blue Lotus, Panama Food Garden, Qpolo ir Briusly. Tikiuosi, kad galėsite man padėti ir pasidalinsite, kur dar galima rasti šios sriubos ir kur ji jums skaniausia. Ingredientus surašiau tokius, kokius mačiau, o dėl nuotraukų kokybės atsiprašau – neketinau jų publikuoti. Kad ir kaip ten būtų, visgi geriau autentiškos, apsilankymo metu darytos nuotraukos nei dailūs paveiksliukai iš interneto. Tuo mažiuku keramikiniu šaukštuku valgyti nemoku (pvz. apsipilu rankas), todėl viską valgau paprastais įrankiais.

Beje, paprastai į šią sriubą dedama kalendros, bet jos nekenčiu, todėl visada paprašau, kad jos nedėtų.

(Beje, kadaise esu mėginusi gaminti ir pati, tik neturėjau, kaip suprantu, labai šiam patiekalui svarbios pastos, tad rezultatas gavosi gana blogas.)

Aprašysiu šviežiausias patirtis iš keturių vietų.

Coco

Ingredientai: kokosų pienas, makaronai, porai, pievagrybiai, morkos, vištiena, tigrinės krevetės, kalmarai, midijos, laimas, cukinijos, čili pipirai, prieskoniai.

Kaina: 4,5eu

Kiek žinau, tokia pati sriuba patiekiama ir Qpolo, nes restoranai priklauso tam pačiam savininkui. Sriuba labai soti ir tikrai gana skani. Bet pavalgius tas sotumo jausmas buvo panašesnis į sunkumą. Manau, kad dėl visko kaltas faktas, jog visi ingredientai iš pradžių buvo pakepinti aliejuje. Vištiena su jūros gėrybėmis man nelabai dera, tad geriau būtų be jos. Ir šiaip, sriuboje labai daug visko vyksta, truputį per daug. Atsižvelgiant į kainą, variantas neblogas, bet siūlyčiau virtuvei pamėginti išvengti nebūtino apsunkinančio riebumo, jo čia visai nereikia. Nu ir tie porai. Nu kamon.

6,5/10

Blue Lotus

Ingredientai: sultinys, midijos, aštuonkojai, pievagrybiai, galangalas, laimas, prieskoniai.

Kaina: 5,2eu.

Žinau, kad šio restorano siekis – gaminti kuo autentiškesnius azijietiškus patiekalus, tad aštrūs patiekalai būna tikrai, nelietuviškai aštrūs. Apie tai užsisakinėdama sriubą pamiršau, todėl padavėjui pageidavimų dėl aštrumo neišreiškiau. O reikėjo. Maniau, kad esu ragavusi aštrių patiekalų, tačiau tai, kokio skonio buvo šita sriuba, žodžiais nupasakoti labai sunku. Buvo žiauriai, nenormaliai, pragariškai, skaudinančiai, žeidžiančiai, virkdančiai aštru. Taip aštru, kad net kartu, taip aštru, kad nesvarbu, kuris ingredientas atsidurtų šaukšte, jis vis tiek būtų stingdančio, šiurpinančio vienodo bei tuo pačiu jokio skonio. Paprašiau, kad sriubą praskiestų karštu vandeniu (gal ir biški kaimas, bet nu tai o ką daryt), bet ir praskiedus per pusę situacija nepasikeitė. Iš šio apsilankymo prisiminsiu daug ašarų ir mažai skonio. Ir vis dėlto, restorano tikrai nekaltinu – jei toks autentiškas receptas, nieko čia nepadarysi, turbūt yra žmonių, kurie juo išties džiaugiasi, o tokie gurmaniški piruetai – ne mano cepeliniškam gomuriui.

0/10 nes patirtis neapibūdinama

Panama Food Garden

Ingredientai: sultinys, grybai, pomidoriukai, kalmarai, aštuonkojai, midijos, tigrinės krevetės, vėžiukas, galangalas, laimas, čili pipirai, prieskoniai.

Kaina: 10eu.

Porcija santūri, galėtų būti truputį didesnė. Daug įvairių jūros gėrybių. Skanu, aštru, bet ne per daug. Viskas kaip ir gerai, bet liaupsinti dėl puikaus skonio irgi noro nėra, nes lyg ir kažko trūksta. Daugiau nebelabai ką ir galiu pasakyti. Truputį brangoka, tačiau akivaizdu, kad į kainą įeina ir puiki restorano aplinka ir ne Naujininkuos esam, o Žvėryne, tad nederėtų purkštauti.

7,5/10

Briusly

Ingredientai: sultinys, makaronai, tigrinės krevetės, midijos, šukutės (I think so), galangalas, laimas, čili pipirai, prieskoniai.

Kaina: 9eu

Visų pirma. O dieve, kokie gražūs indai. Dievulėliau. Porcija gana didelė, yra ką veikti. Igredientų ne per daug, visų skoniai gerai juntami. Tik nu eina sau, kiek visokių kriauklių, geldų geldelių, tik spėk lupinėt ir traukt iš šito akvariumo. Kai būna įdėtos kelios midijos, tai nieko tokio, bet čia to paplūdimio veiksmo truputį per daug. Kad ir kaip ten būtų, bendras įspūdis – fantastiškas. Geriausia sriuba iš visų keturių mėgintų, noriu dar ir dar, ir kuo greičiau.

10/10

Tik, mielieji, tiekiate aukštos kokybės ir ne patį pigiausią maistą, todėl tos apiplyšusios kėdės yra nepagarba klientui. Metas atsinaujinti.

Kur Tom Yum sriubą valgote jūs? Kur teko ragauti skaniausią, autentiškiausią, brangiausią/pigiausią, keisčiausią? Lauksiu išsamių komentarų, nes noriu maksimaliai išnaudoti Vilniuje ir visoje Lietuvoje galimus jo variantus.

6 Komentarai