Taip nuoširdžiai nuoširdžiai… Nežinau, nuo ko pradėti. Galbūt nuo to fakto, kad žmogaus galimybės yra neribotos ir nieko nėra neįmanomo. Ir nuo to, kad praėjusio šeštadienio debiutas – tai tik šviesi ir it šaltinio vanduo tyra preliudija palyginus su pastarojo absentu. Viskas prasidėjo trečiadienį susitarimu keliauti ramios vakarienės ir peraugo į penkių parų nesibaigiantį tūsą. Tą tūsą, kai manai, jog trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį jau visai išsisėmei, bet netikėtai ima ir nutinka tobulas šeštadienis. Tą tūsą, kai sekmadienio vakarą ant piniginėje rastos baro sąskaitos pasirašoma konfidencialumo sutartis.
Vis dėlto šventvagiška būtų visiškai viską nutylėti, tad negaliu nepasidalinti detalėmis, kurias dar galima viešinti.
Šiek tiek statistikos:
Aplankyta skirtingų vakarėlio erdvių ~17.
Praleista skambučių nenubudus reikiamu laiku (pas vieną kolegą) – 17.
Paragauta skirtingų gėrimų rūšių ~20.
Mėlynės ant rankos skersmuo – ~10cm.
Pamesta galvų – devynios galybės.
Moralinių kančių ir pasižadėjimų niekada daugiau taip nedaryti – apvalus nulis.
Šiek tiek perliukų iš gyvai visame kame dalyvavusių liudininkų lūpų:
Apie gyvūnų teises:
„Per vieną tūsą jis su kate žaidė žaidimą Armonika, tai kažko šeimininkė papyko.”
Apie meilę kaimynams:
“O labai dažnai atrodo, jog jie sveria po du šimtus kilų ir bėgioja paskui baldus juos kočiodami.”
Apie pinigus, kurie yra renkami reivams:
“Renkam aukas Tytuvėnų bažnyčiai.”
Reakcija atsibudus ir pamačius tam tikrą kiekį gb filmuoto savęs:
“Va prezidentais tai mes jau nebebūsim.”
Kabinimo frazė nr.1: (visgi nepasiteisino)
“Aš pirksiu šitą barą su tavim jame.”
Amžinas klausimas, karts nuo karto baisingai užkamuodavęs visus:
“Kelintadienis šiandien?” bei “Kuuuuur aaaaaš?”
Apie žmogaus anatomiją:
“Jeigu papai tyli, tai aš čiulpsiu.”
Apie realistišką požiūrį:
“Karolinai Hererai virš septym, bet neduotum daugiau trym trijų.”
Apie laimės kūdikius:
“Gerai, kad atsibudai ten, o ne visai neatsibudai.”
Priekaištas dėl blogo servizo elitiniame restorane “Gusto Blyninė”:
“Kas čia jiems ble, Marijampolė?”
Apie naminius gyvulėlius:
“Ką jau šešką kambary, tai geriau jau smauglį po lova.”
Radistai DIY:
“Sveiki, jūs PC Europa negrąžinote palaidinės, kurią pasiskolinote fotosesijai.”
Apie ašaras:
“Aš labai verkiau, nes žiūrėjom Whitney Houston vestuves.”
Apie Tikrus Draugus:
“Aš jos galvą dėjau į dušą. Na taip, prieš tai du vakarus iš eilės ji dėjo manąją.”
Apie stereotipus:
“Tai koks tu menininkas jei mergas pisi?”
Apie lemtį ir burtus:
“Pas mane yra durna karma, kad man labai plyšta kelnės.”
Ko gero, stipriausias palyginimas:
“Jaučiuosi kaip Amy prieš mirtį.”
Ir pirmadieninis studento sugalvotas sakinys iliustruojant Present Perfect laiką:
“I’ve smoked too much grass.”
(Labai kažko kamuoja įtarimas, ar nebus kas ko cheminio ir labai linksminančio papylęs į Vilniaus geriamąjį vandenį.)
Šiek tiek flashback’ų:
Twisterio žaidimas pačiam dance flooro centre.
Scena, kai ekrane sukasi Skūteris, o fone groja “Aidi aidi aidi vis”. Pats Ali Baba, bet tik septyni plėšikai.
Šakute išsilaužtos durys.
Turbo idėjau tatuiruotei – Prekinis Vieno Tokio Brand’o ženkliukas (ne, mielieji, ne LV ir ne žvaigždutė.)
Naujas viliojimo būdas – pastatyti braškių sulčių. (Vėlgi, nelabai sėkmingas.)
Naujas gynybos nuo storų baisių mergų manevras – apipilti vandeniu.
Techno Naujos Žemumos – arklius ganantis DJ odinėm kelnėm ir Converse maikute.
Viską reziumuojantis gabalas – Sel – Bet Tai Kaip Tau Mano Naktys.
Tiesa, gan rimtas pareiškimas. Jei ruošiatės kada gyvenime man knisti protą ir priekaištauti dėl to, ką darau, kaip atrodau, elgiuosi ar šneku, tai pats laikas išsitrint mane iš savo pasaulio, nes, po velniais, labai akivaizdu, kad esate nenusipelnę mane jame turėti.
O dabar viską, ką perskaitei, paimk, padaugink iš šimto ir pasodink ant balto arklio skriet lėkt į pavasarį, kuris bus dar ir dar ir dar geresnis. “Ir vėl viskas bus gerai.” Taip? Bus tik geriau ir geriau ir geriau. Miau.
Palikite komentarą
