Skip to content

Interneto bepročiai vol. 3

Visi mes esam interneto frykai. Na, bent jau dauguma mūsų. Kai vakarėlyje prasideda kabėjimas ant jotūbo “parodysiu tą, parodysiu aną”, pasidaro neramu. Dar neramiau, jei pagauni save šnekant apie internetinius prikolus ir plačiai rutuliojant šią temą. O būna, kad mąstai, ką grįžęs namo iš kažkur įsimesi į feisbuką? Dažnai iš besifotografuojančių žmonių išgirstu “Šita bus į FB”.

Būna, kad įžengęs pro duris visų pirma įbėgi į kambarį ir pirmas tavo veiksmas – įsijungti kompiuterį? O ar būna taip, kad sėdi su draugais, bet pas kiekvieną ant kelių – po kompiuterį, o bendravimas vyksta su visu pasauliu, tik ne su tais, kurie arčiausiai? Būna, kad jautiesi nemaloniai supratęs, kad buvai pašalintas iš kažkieno draugų sąrašo? O yra tekę susierzinti kažką paskelbus ir nesulaukus daugybės ‘like’ paspaudimų? Nepaprastai greitai įpratome, kažką atlikę ir apie tai pranešę pasauliui, sulaukti žaibiškos reakcijos ir įvertinimo. “Prasidėjo atostogos” – dešimt, “Baigiau mokyklą” – penkiasdešimt, “Susituokiau” – šimtas like’ų, kurio kiekvieno tau reikia lyg oro.

Yra ir tokių, kurie internete negyvena, jiems mat nereikia dėmesio. Nežinau, kiek tame tiesos. Manding, dėmesio gavimo atsisakymas – tam tikra kitokio dėmesio išprovokavimo forma. Kažkada informacija skildo iš lūpų į lūpas, žvelgiant ir klausantis pro pusiau pravertus kaimynų langus, buvo laikas, kai būti parodytam per televizorių, ar jame išvysti pažįstamą, buvo įvykis, o štai mūsų visuomenė gyvena internete. Kartais pasidžiaugiu, kad nesame įžymūs. Big Brother is here for you, he’s watching you, gyvenimas – tai realybės show. Nesusimauk.

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *