Skip to content

Feisbuko bepročiai #2 / Vasara jau išsibarstė

Aš mirštu mirštu mirštu. Guliu paslika lovoje ir neįstengiu nieko daugiau daryti, kaip tik žiūrėti Vampire Diaries (naujos žemumos?). Šiandien dar teko lėkti į Vilnių darbiniais reikalais. Kaip kartais darau, pasinaudojau FB grupėmis, ieškodama būdo keliauti pigiau. Ko gero, daugiau to nebedarysiu, nes kiekvienas sykis atneša ne itin malonų susidūrimą su kokiu nesveikėliu. Šįkart iš Panevėžio pajudėję apie 8val., Vilniuje 10val. Dar nebuvome. Mergaitė važiavo ant devym ir ypač mėgo dideliu greičiu priartėti prie kitų mašinų, o likus dešimčiai metrų iki jų – staigiai stabdyti. Į seminarą pavėlavau ir dar susilaukiau priekaišto, kai paprašiau nuvežti iki ten, kur man reikia. Paėmė 20lt. Whahaha. (Kelionė Klaipėda – Vilnius kainuoja 30). Čiuvelis, kuris turėjo vežti atgal (buvome susitarę 14val.), man jam paskambinus išlemeno: “Mana mąšin sėrvize, nežino, kada atduos”.

O aną savaitę važiavome su energetiniu vampu iš didžiosios E. Kelionės metu nuskambėjo tokios frazės kaip: “Sattoje girdėjau buvo daug narkomanų. Jie žaidė atvirai.”; (į mane) “Tu moksleivė, ania?”, “Nenorit mineralinio? Tikrai nenorit? O tu? Tikrai ne? Vaišinu”. Primena zosės ilganosės vajožus, aprašomus Panelėje. Didelė laimė, kad tai, jog negrįšiu rudenį į Vė Pė U, sumažino dalbajobų skaičių mano aplinkoje.

Taigi, grįžkime prie gulėjimo lovoje. Joa, pirmą kartą per pastaruosius metus sergu. Kosau, čiaudau, nosis bėga, dantuką skaudėjo, bet vakar odontologas sutvarkė reikalus. Štai taip atsiliepinėja trys naktys palapinėje prie ežerų. Na gerai, labiausiai atsiliepia ne miegas palapinėje, o stūgavimas ir lakstymas negausiai apsirengus bei maudynės.

However, buvo linksma, bet ne taip, kaip linksma buvo birželį. Vaibas iššvaistytas, reikia kaupti iš naujo. Vasara oficialiai baigiasi, the dance is over, tūsas nebetaško. Grįžtame į tamsius vakarus prie kompo su knygom, filmais, serialais ir draugais, kurie arba toli užsieniuos, arba tingi lįsti iš šilto guolio gyvam susitikimui. Ir vėl prasidės intensyvaus darbo (laimei, mėgiamo) savaitės, kurias vainikuos ekskursijos po Vilniaus barus ir nesibaigiančios klejonės, savaitgaliai, kurių nepavyks išvengti.

Viliuosi, kad daugiau laiko būsiu viena. Viliuosi, kad nebijosiu tos vienatvės, o kaip tik, augsiu joje ir gebėsiu išgirsti save. Aš nebenoriu, kad viskas kartotųsi taip, kaip visada.

O dabar, atslenka rudenio dievas.

Be First to Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *