Pirmyn į turinį

Mėnuo: rugpjūčio 2011

Interneto bepročiai vol. 3

Visi mes esam interneto frykai. Na, bent jau dauguma mūsų. Kai vakarėlyje prasideda kabėjimas ant jotūbo “parodysiu tą, parodysiu aną”, pasidaro neramu. Dar neramiau, jei pagauni save šnekant apie internetinius prikolus ir plačiai rutuliojant šią temą. O būna, kad mąstai, ką grįžęs namo iš kažkur įsimesi į feisbuką? Dažnai iš besifotografuojančių žmonių išgirstu “Šita bus į FB”.

Būna, kad įžengęs pro duris visų pirma įbėgi į kambarį ir pirmas tavo veiksmas – įsijungti kompiuterį? O ar būna taip, kad sėdi su draugais, bet pas kiekvieną ant kelių – po kompiuterį, o bendravimas vyksta su visu pasauliu, tik ne su tais, kurie arčiausiai? Būna, kad jautiesi nemaloniai supratęs, kad buvai pašalintas iš kažkieno draugų sąrašo? O yra tekę susierzinti kažką paskelbus ir nesulaukus daugybės ‘like’ paspaudimų? Nepaprastai greitai įpratome, kažką atlikę ir apie tai pranešę pasauliui, sulaukti žaibiškos reakcijos ir įvertinimo. “Prasidėjo atostogos” – dešimt, “Baigiau mokyklą” – penkiasdešimt, “Susituokiau” – šimtas like’ų, kurio kiekvieno tau reikia lyg oro.

Yra ir tokių, kurie internete negyvena, jiems mat nereikia dėmesio. Nežinau, kiek tame tiesos. Manding, dėmesio gavimo atsisakymas – tam tikra kitokio dėmesio išprovokavimo forma. Kažkada informacija skildo iš lūpų į lūpas, žvelgiant ir klausantis pro pusiau pravertus kaimynų langus, buvo laikas, kai būti parodytam per televizorių, ar jame išvysti pažįstamą, buvo įvykis, o štai mūsų visuomenė gyvena internete. Kartais pasidžiaugiu, kad nesame įžymūs. Big Brother is here for you, he’s watching you, gyvenimas – tai realybės show. Nesusimauk.

Palikite komentarą

Apie nemėgstamus

Once and forever, atsimink, kad aš nemėgstu: kačių, šunų, šiaip gyvūnų, šalčio, viešojo transporto, vaikų, klounų, cirko, kazino, kortų lošimų, loterijų ir panašių dalykų, fejerverkų, karuselių ir atrakcionų, žaislų (ypač pliušinių), video žaidimų, tamsos, suvenyrų, animacinių filmų (išimtys – South Park ir The Simpsons), fantastinių knygų ir filmų, savipagalbos knygų, mimų, tuno, cukraus arbatoje ir kavoje, tekilos, anyžių, hard metal, vištienos, bulvių (in most cases), dalbajobų ir mergų. Amen.

Palikite komentarą

Feisbuko bepročiai #2 / Vasara jau išsibarstė

Aš mirštu mirštu mirštu. Guliu paslika lovoje ir neįstengiu nieko daugiau daryti, kaip tik žiūrėti Vampire Diaries (naujos žemumos?). Šiandien dar teko lėkti į Vilnių darbiniais reikalais. Kaip kartais darau, pasinaudojau FB grupėmis, ieškodama būdo keliauti pigiau. Ko gero, daugiau to nebedarysiu, nes kiekvienas sykis atneša ne itin malonų susidūrimą su kokiu nesveikėliu. Šįkart iš Panevėžio pajudėję apie 8val., Vilniuje 10val. Dar nebuvome. Mergaitė važiavo ant devym ir ypač mėgo dideliu greičiu priartėti prie kitų mašinų, o likus dešimčiai metrų iki jų – staigiai stabdyti. Į seminarą pavėlavau ir dar susilaukiau priekaišto, kai paprašiau nuvežti iki ten, kur man reikia. Paėmė 20lt. Whahaha. (Kelionė Klaipėda – Vilnius kainuoja 30). Čiuvelis, kuris turėjo vežti atgal (buvome susitarę 14val.), man jam paskambinus išlemeno: “Mana mąšin sėrvize, nežino, kada atduos”.

O aną savaitę važiavome su energetiniu vampu iš didžiosios E. Kelionės metu nuskambėjo tokios frazės kaip: “Sattoje girdėjau buvo daug narkomanų. Jie žaidė atvirai.”; (į mane) “Tu moksleivė, ania?”, “Nenorit mineralinio? Tikrai nenorit? O tu? Tikrai ne? Vaišinu”. Primena zosės ilganosės vajožus, aprašomus Panelėje. Didelė laimė, kad tai, jog negrįšiu rudenį į Vė Pė U, sumažino dalbajobų skaičių mano aplinkoje.

Taigi, grįžkime prie gulėjimo lovoje. Joa, pirmą kartą per pastaruosius metus sergu. Kosau, čiaudau, nosis bėga, dantuką skaudėjo, bet vakar odontologas sutvarkė reikalus. Štai taip atsiliepinėja trys naktys palapinėje prie ežerų. Na gerai, labiausiai atsiliepia ne miegas palapinėje, o stūgavimas ir lakstymas negausiai apsirengus bei maudynės.

However, buvo linksma, bet ne taip, kaip linksma buvo birželį. Vaibas iššvaistytas, reikia kaupti iš naujo. Vasara oficialiai baigiasi, the dance is over, tūsas nebetaško. Grįžtame į tamsius vakarus prie kompo su knygom, filmais, serialais ir draugais, kurie arba toli užsieniuos, arba tingi lįsti iš šilto guolio gyvam susitikimui. Ir vėl prasidės intensyvaus darbo (laimei, mėgiamo) savaitės, kurias vainikuos ekskursijos po Vilniaus barus ir nesibaigiančios klejonės, savaitgaliai, kurių nepavyks išvengti.

Viliuosi, kad daugiau laiko būsiu viena. Viliuosi, kad nebijosiu tos vienatvės, o kaip tik, augsiu joje ir gebėsiu išgirsti save. Aš nebenoriu, kad viskas kartotųsi taip, kaip visada.

O dabar, atslenka rudenio dievas.

Palikite komentarą