Padriki gyvenimo reiškiniai.
Maistas maistas maistas. Gyvenimo laimė. Valgyt valgyt valgyt iki nukritimo, nukrist, pasikelt ir vėl valgyt. Izoliuokit mane, prašau.
Kalorijos šiandien – 2200.
Visuotinė gėda ir oficialus pareiškimas, jog iškrypta iš tiesaus kelio. Siekiant sugrįžti bus bandoma registruoti viską viešai, kad būtų sarmata prieš visuomenę ir taip būtų grįžtamą į normalų režimą. Nes nu rimtai. Siaubas.
Niekas visiškai nenori grįžti į 38 dydį. Reikia susiimt, juodai.
Berlin Fashion Week taip labai nesužavėjo, kad vieną dieną pasivaikščiojus po renginius, ūpo eiti ir kitas dienas nebeliko. Užuot sėdėjusi Fight Club‘o (knygos) analizavime, rymau namų zonoj ir analizuoju romantic comedies. Bet pažadu, į filmo analizę eisiu.
Mano to do list‘as plečiasi iki be galybės, o aš nieko nedarau. Gal ir nieko tokio, juk viskas, vienaip ar kitaip, praeis, tik klausimas, kiek sėkmingai, jei nedėsiu pastangų. Už lango pliusas ir nei lašo sniego, bet man vis tiek žieminis miegas.
Užtat nusipirkau kaukę/domino, ko ieškojau taip ilgai.
Šiandien ėjau į porą FW renginių, į kuriuos galimybės patekt beveik nebuvo, surizikavau, nepatekau. Susierzinau. Kai būni sėkmės išlepintas vaikas, tokie nutikimai baisiai stebina. However, ryt bandysim kitur, su akreditacijom.
Šiandien darsyk sakau, kad nemėgstu mergų ir myliu bernus. Darau dvejas prezentacijas, vieną – su pana, kitą – su keturiais bernais. Su pana viena didelė drama, su bernais visiškas atsipūtimas. Kad ir kaip, man geriausia prezentacijas rengt vienai.
Šiandien žiauriai gražiai atrodžiau, bet aš antiek viena, kad net nėr, kam nufotkint. Whahaha. Vakar ir šiandien vaikštau visa apspangus, sukas galva ir suvokiu, kad jei iškrisčiau namie, nieks nepasigestų. Kai pajutau visišką liūdnumo epogėjų eidama namo, kaip tik man pradėjo švilpaut turkai paaugliai. Hell yeah.
Forever alone.
Dabar šiek tiek geriau jaučiuosi ir šiek tiek pagerėjo nuotaika. Ant paskutinių posto žodžių girdžiu, kaip kambariokas rakina duris, grįžo iš kelias savaites trukusių vojažų. Nebe alone?
Nuo ketvirtadienio prasideda įdomių susitikimų, neįtikėtinų pažinčių ir įspūdingų kelionių laikas. (Va va, kaip tik einu į Berlin Fashion Week renginius). Iš giminių ar saviškių gausite dovaną, atversiančią naujas pripažinimo ar studijų galimybes. (Giminės ir saviškiai atvažiuoja greitu metu!)
Po 22 d. tarsi atgimsite, užsidegsite it laukiniai kūrybiniu ir sportiniu azartu, ateinantį pusmetį labiau rūpės meilė, savireklama ir azartas.
Užsikrėsite pirkimo manija, keisite senus drabužius ar daiktus naujais. (Kaip tik nusipirkau naujų šmutkių visokių). Padidės išlaidos dėl iš toli atvykusių svečių. (Garantuotai.)
Savaitgalį daug bendrausite su draugais, bendraminčiais, žibėsite visuomenės elite. (Fashion week, tai žinoma!)
Investuosite didoką sumą į veido grožį, stilių, šukuoseną, dekoratyvią kosmetiką. (Vakar pudrą kaip tik pirkau.)
Mažėja bendras organizmo atsparumas išorės veiksniams, silpnėja imunitetas. (Antra diena sukas galva ir žvaigždutės akyse.)
Prasideda didžiosios meilės pusmetis, kai žavėsite priešingą lytį, tapsite daugumos garbinamu ar mylimu žmogumi, vakarėlių ir renginių virtinėje lengvai sutiksite svajonių mylimuosius. (Pagaliau, pagaliau.)
Padidėja netikėto pastojimo tikimybė – pasirūpinkite apsaugos priemonėmis, kol jos dar neuždraustos katalikų ortodoksų. (Ne ne ne.)
Sveikiname! Pagaliau po metų tūnojimo namuose išbrendate iš depresuojančių keistuolių klano. (Tai reiškia, gal, kad nebetupėsiu namie visą savaitgalį, kaip praėjusį?)
Man tik toks klausimas iškyla, ar čia man galioja, jei jau aš beveik oficialiai gyvatnešys? Tiesa, aš netikiu horoskopais, nepamiršk. Bet laukiu nesulaukiu atgimimo ir svajonių mylimųjų, whahahaha.
Ką tik baigiau žiūrėt taip išliaupsintą lietuviškąjį ‘Artimos šviesos‘. Nea, nu sorry, bet tikrai neverta buvo sukt dar vieną nuobodų lietuvišką filmą, kur iki dviejų valandų ištempiama tai, ką buvo galima pasakyti per dvidešimt minučių.
Žinai, dar juokinga ir tai, kaip klaikiai ten parodomas tas naktinis gyvenimas. Ir nesvarbu, pirmadienis ar geltontadienis, viskas yra kitaip. (Taip taip, viskas ten apie mašinas, driftus, etc, bet!) Manom akim viskas yra kitaip. Ir patikėk tu manim, žinau, ką šneku – ne veltui pusę metų dirbau kazino, kur ir verda tas visas naktinis gyvenimas, ne veltui tiek prasiblaškyta (visai be tikslo ir neaišku, kodėl) naktim ir po Panevėžį ir po Vilnių ir šiaip po pasaulį. Visgi vakarėlių stažas nemenkas, ir tų tokių, kai iš namų išeini pusę keturių, nes prepartis užsitęsia. Naktinis gyvenimas mano akimis – tai ne kava iš statoilo, tai – kažkas daugiau. Tai paskutiniai paryčių naktinėtojai, klejojantys ieškodami kelio į namus, tai – prostitutė Loreta, kuri it niekur nieko įžengia į lošimų salę ketvirtą ryto tokia poza, it būtų ėjusi iš darbo ir lyg tarp kitko užsukusi pas mus, tai – nesibaigiantis afterpartis, nusikeliantis į kitos dienos pietus, kai žinai, jog aštuntą ryto baigęs darbą dar rasi tuos paskutinius bepročius, tai – antakalnio sodai, kur pabudęs regi, kad kiti dar nemiega, tai – tauro kalnas, kur net ir šeštą ryto stringi eilėje, tai – užsidarę barai ir lėbavimas su jų šeimininkais, tai – nesveikas taksistas, vežantis mus į policiją, nes jam šiandien bloga diena, tai – pilaitės ežerai nakčia ir aplink juos besisukiojančios lapės, tai – šokiai su vyno taurėm ir aukštakulniais tiesiog gatvėj, kai pradeda kursuoti pirmieji troleibusai.
Vardinti galima be galo, bet visi turim skirtingas istorijas, kuriomis piešiam savo suvokimą apie naktį mieste. Maniškis ne toks pilkas, kaip parodo filmas, maniškis pilnas herojų ir nesuvaidintų siužetų, kur saulei švintant žinai, jog dar visko gali nutikti. Maniškį sunku net žodžiais nupasakot, turi eit su manim naktinėt.
Palikite komentarą