Pirmyn į turinį

Mėnuo: 2010 birželio

Jūsų pasąmonės negalios

Niekas neina per nervus labiau nei klaiki europynhitreidijo stailo muzika, kurią, nori tu to ar nenori, esi priverstas girdėt kaiminystėj, autobuse, kavinėj, kitoj viešoj vietoj, o šiandien jau ir ofise. Kamon, žmonės, edukuokitės ant muzikos, nes aš tikrai atpilsiu. Arba bent jau nekiškit savo brūdo bent jau darbo vietoj.

Vakar į rankas pakliuvo skaitalas magišku ir daug žadančiu pavadinimu – Jūsų Pasąmonės Galia. Turinyje – milijonas skilčių, bet perskaičiau tik įvadą ir iškart ėjau prie reikalo – 198p. Kaip prisivilioti idealų vyrą. O stebukle, šia tema tik pora puslapių. “Kreipkitės į savo pasąmonę ir sakykite jai: į mano gyvenimą ateina doras, nuoširdus, ištikimas, patikimas, ramus, laimingas ir turtingas vyras.<…> Būkite pasirengusi priimti meilės dovaną, kuria jums įteiks jūsų pasąmonė.“ Seriously? Čia gal neoficiali kokios sektos, kurios dievulis – pasąmonė, biblija? Kartoji maldelę ir krištoliniai vyrai plaukia pas tave? Kamon. Maldelių prikalbėta milijonai ir ne tik šia tema, bet pas mane ir toliau plaukia arba užimti arba nesveiki arba gėjai. Žinai, nepagailėsiu šokoladinio medalio jei man parodysi žmogų, nebūtinai kandidatą į antros pusės titulą, tiesiog tokį mirtingąjį, kuris apskritai turėtų visas šias savybes. Ir šiaip, visa ši knyga atrodo toks briedas, kokių reta. Bet visgi labai populiari. Na, gal ir džiugu, kad suaugę žmonės dar pasakom tiki.

Nauja manija – filmų soundtrackai. Prasidėjo nuo Amelijos. Iš esmės aš nelabai mėgstu filmus, pažiūriu kokius du į mėnesį (maaaximum). Bet atradau, kad filmų garso takeliai – tikras gėris. So far atsisiunčiau Pulp Fiction, Virgin Suicides, Ocean‘s 11, Fight Club, The Royal Tenenbaums ir 24 Hour Party People track‘us bei, neišvengiamai, viską, kas tik yra skambėję geriausiam seriale ever – Nip Tuck. Kaip mane tai džiugina. Ak.
Beje, visi vietiniai, spėliodami mano tautybę vardija tokius variantus: Montenegro, Brazilija, Portugalija, Urugvajus. Taip, aš tikrai primenu tipinę šiltųjų kraštų gazelę juodom garbanom. Tikrai tikrai.

Noriu vodkės ir reivo. Juodai.

Palikite komentarą

Šventadienio mintys

Ar čia tik man taip atrodo, kad pastarojo meto mada nr.1 yra rašyt (gal tiksliau, dėliot) fashion blog‘ą? Kur bepasisuksi, visi juos rašo – pradedant fotografais (puiku), baigiant 15metėmis, kurios tiesiog skolinasi vaizdus iš kitų, nors nelabai supranta, apie ką eina kalba (gross). Visai nesvarbu, ką gali pasakyti apie tai, ką postini, esmė – prikraut į puslapį krūva ekskliuzyviai fashionistiškų nuotraukų ir tu jau mados karalaitė. Iš esmės tai manęs tikrai kažkaip rimtai nejaudina, tik vis tenka pabraidžiot po šlamštą, todėl nesusilaikiau neparašiusi šio komentaro.
Grįžkim prie Vienos. Čia gražu. Ir žmonės gražūs. Po pernai vasarą turėtos savaitės Lenkijoje, tikras atsigavimas. (festivalyje tarp 400.000 žmonių nuoširdžiai tikėjausi atrasti kažką žavaus, visgi, veltui. Ak, dar ir pražiopsojau galimybe išlikti kontakte su žmogum, kuris tikrai man ten kėlė nuotaiką, jei kas pažįstat ilgaplaukį Mantą iš Berlyno, netylėkit). Mes Lietuvoje tikrai neturim tiek puikių vaizdų ir vietų ir nekaltinkit manęs nepatriotiškumu, nes, visgi, tai – tiesa. Beje, vakar nuskilo pamatyt Him ir Wheatus gyvai. Nesu baisi fanė, bet proga šauni. Prasideda trečia savaitė čia, žvejosiu įspūdžius toliau. Laukiu nesulaukiu, kuomet eisiu žiūrėt Klimto ir Schiele.

Daug klausau Al Green. Pasaka.

2 Komentarai

13-oji diena: Avelių tylėjimas ir kita mišrainė

Šiek tiek skaičių ir faktų:

Pažiūrėti filmai – 2 – ”99 francs”, “Berlin Calling”
Žiūrimi serialai – 3
“Joey”, “True Blood”, “Parks and Recreation”
Svoris – minus 3,5kg
Alkoholis – itin mažai, nes nesinori
Rūkalai – tuoj bus metai, kaip 0
Aplankyta parkų – 2 (Stadpark ir kitas, kuriame stovi 2 nepajudinami bunkeriai) bei 1 nykokas botanikos sodas
Muzika – Amelijos iš Monmarto, Pulp Fiction ir Virgin Suicides sountrack’ai
Naujai atrasta sena laimė – žiūrinėt Yvan Rodic ir kitų fashion guru blogus

Vasara įsibėgėja, lietūs pagaliau liovėsi, matyt, prasidės ilgesnės ir tolimesnės išvykos ir bus pamatyta daugiau ir įvairesnių vietų. (so far labiausiai visgi vilioja Mariahilfer Strasse su savo ultraplačia shopping‘o pasiūla (vienoj gatvėj 3 H&M‘ai!). Namų neilgu, ilgu kaikurių žmonių, su kuriais čia viskas būtų visai kitaip. Na, bet stengiuos negalvot ir išpešt viską, kas įmanoma, iš to, ką turim dabar. Išties, tam tikra prasme čia taip gerai, kad net nupurto pagalvojus, kaip reikės grįžti į dulkėtą Vilnių (o dar baisiau – Panevėžį), kur viskas per brangu in comparison to Lithuanian salaries, žmonės ne tokie mandagūs, kokie galėtų būti ir nematai tiek to teisingo stailo, kiek čia. Aišku, Vilnius turi savų pliusų – Vilniuj yra, kur šėlt iki paryčių ir tie paryčiai yra 7 – 9val ryto, o ne 3 – 4, kaip čia, marketai dirba sekmadieniais ir ilgiau, nes man, pelėdai, patogiausia shoppintis nuo 20val vakaro. Bet, faktas, kad tokia tvarka, kokia yra čia, labiau tausoja žmones (more or less), todėl ir dėl to per daug burnotis nederėtų.

Darbe, kurį oficialiai vadiname praktika, vieni vėjai, kaip sako mano tėtis (suprask, nesąmonių muziejus), bet perdaug neaikčioju, nes jau pripratau, kad man taip jau būna ir būna dažnai (absurdo teatro situacijos gyvenime). Užtat kolegos vaikšto išsižioję, nesuvokdami, kaip vadovas į ofisą gali atsivilkti savo 4 šunis, visą laiką valgyt šnekėdamas ir vaidint, kad sunkiai dirba rimtą darbą. O aš tuo tarpu vaikštau išsižiojus matydama, kad šventas lietuviškas bruožas kuklintis kiekvienam žingsny ir vaizduot besąlygišką nuolankumą vis dar gyvas kai kuriuose žmonėse ir sėkmingai laikomas normaliu reiškiniu. Niekas pirmas neis prisistatyt, niekas nieko nepakomentuos, nieko nesiims, nes nedrąsu. At the moment sėdžiu neva oficialiam susitikime su slovėnais, rašau susitikimo protokolą. Mmm. Niekas nesiėmė šio darbo, nes labai sunku. Taip sunku, kad net spėju parašyt blogą. Na, nevermind. Svarbiausia, kad šiandien mes jau varom į nacionalinį festą klausyt pačio Billy Idol .

Šiek tiek vaizdų iš mano muilinės

Palikite komentarą

Pradžių pradžia

Štai ir atkeliavome. 21 val. trukusios kelionės įspūdžiai: Krokodilų Gaudytojas ir visokie kiti savotiški filmai per autobuso TV (vis juokavome, kad turėtų rodyti Vienas Namuose, ir prisišnekėjom – antrąją dieną sulaukėm net dviejų dalių), milijonai paminklų dirbtuvių ir jų eksponavimo įstagų (suprask, kapinių) Lenkijos pakelėse, skęstančios pievos ir dirbami laukai su pulkais antyčių, keistos moteriškės, pasipuošusios smėlio ir visokių kitų gamtos spalvų treningiukais, ultraskoningu deriniu kojinėspliusbasutės bei blizgiomis rankinėmis bei it nepieniškas šokoladas nusvilusi mergina, sėdėjusi greta ir vis skaitinėjusi knygą šlovingu pavadinimu Kaip Susirasti Tą Vienintelį.
Senokai keliavau, bet regiu, kad tendencijos nelabai keičiasi, o filmų įgarsintojo rusų kalba balsas vis dar toks pats kaip prieš dešimtį metų.

Šiandien jau turėjom trumpą ekskursiją į centrą ir šiek tiek nejaukų pasisėdėjimą mus kuruoti pasiryžusio operos dainininko namuose. However, dar pora dienų ir, manau, įsivažiuosim. Man labai patinka ramuma, kuria alsuoja mūsų aplinka, vanduo iš alpių, griaustinis dabar už lango ir Air – Photograph (at the moment also).

Keep in touch.


Vaizdas pro lang
ą

Palikite komentarą