Pirmyn į turinį

Reziumė

O vakar buvo pilnatis. Kaip pamišę skambinėjo žmonės iš praeities, mane lankė geismai, kurie pačią vertė jaustis nejaukiai ir dėjosi keisti dalykai. Aš niekada netikėdavau horoskopais mėnuliais ir kitais pranašais, bet pastaruoju metu tenka pripažinti, kad, kam jau kam, o man ir mano aplinkai pilnaties metu susimaišo protai ir keliai susiveda ten, kur paparastai pats neitum. Savy jaučiu labai keistus ir netikėtus jausmus – man nieko nebesinori ir darosi nesvarbu. Skamba negatyviai, bet šiuo atveju tas surprising nesirūpinimas mane džiugina. Tik svarbu per daug neįsijausti ir suvokti, kur yra ribos. Visgi, jaučiu, kaip augu ir labiau rūpiu sau. O kiti… tegu eina velniop. Jei žmogus nusprendžia, kad jam patinki, patiksi ir būsi išteisintas ir prasižengęs ar susimovęs, o jei jau ne, tai verskis per galvą, bet vistiek nieko nepeši. Yra žmonių, kurie yra man visiškai tolimi ir menkai pažįstami, bet mano galvoje jiems uždėtas teorinis pliusiukas ir nieko čia nepakeisi. Minusų rinkėjų nėra – jie neverti vietos mano mintyse.

The Doors – The End

2 Komentarai

  1. Cha Cha

    Labai teisingas irasas. Dziugu matyti 🙂

    (atsiprasau, kad be Lt raidziu)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.