Pirmyn į turinį

ilgėtis ir laukti

Kai buvom septyniolikos, širdim pilnom svajonių…
Po šimts. Kaip velnioniškai greitai bėga laikas. O aš jaučiuos vis labiau išsibarsčiusi ir bevertė, žmogus, kuris nieko nemato ateityje ir turi beviltiškai daug ko ilgėtis. Išberti – paprasta, surinkti – sunku. O kai buvo 17, buvo kitaip. Kažkaip įdomiau. Rodėsi, kad net įmanomas happyending`as, o gal tiksliau happylasting`as, atnešantis laimes viena po kitos. Pagaliau pasidariau sau graži, pagaliau patikėjau, kad tokia galiu būti ne tik sau. Man, kaip gėlei vanduo gyvybiškai reikalingas dėmesys ir nesibaigiantys pašnekesiai. Dabar nebėra žmonių, nebėra apkabinimų ir ramių arbatos gėrimų. Yra tik laukimas ir, kas keisčiausia, vis dar rusenantis tikėjimas, kad jau greitai tai pasikeis. Žiema – tai laikas prieš pavasarį, mon ami.


Mazzy Star – Fade Into You
Daugybė žmonių nemažai atiduotų už pasakiškus turtus, o dar daugiau – už truputi meilės.

5 Komentarai

  1. Deimante93 Deimante93

    Grazus zodziai…

  2. Gia Gia

    O kodėl tada (būnant 17) atrodė kitaip?

  3. n2u n2u

    Bet, manau, geriau tik prisimint, kas ir kaip. Nereikia lygint, nes rasi dar daugiau dalykų, kurių reikia gailėtis. Tuomet atsiras priežąstis taip ir pragyvent gedule. O juk šito niekas nenori. Sudegink prisiminimus, išbarstyk juos į žemę ir leisk ant jų užaugti kažkam, ką prižiūrėsi.

  4. momo momo

    septyniolikos buvo. dabar – bus.
    su gimtadieniu.

  5. NoPulse NoPulse

    Pritariu – tas ilgesys, ta stipri nostalgija žudo. Aišku, lengviausia būtų pasakyti, jog reikia pamiršti, paprasčiausiai apie tai negalvoti ir gyventi šia diena. Sakau atvirai – man atrodo tai neįmanoma. Bent jau man.
    Na, o tau, vidinės stiprybės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.