Pirmyn į turinį

Juodu lietum nusiprausę

Mes parazitai. Ir aš ir tu. Mūsų karta. Visi mes esame pasmerkti. Mes paliksime juodą dėmę istorijoje. Mes nebemokame mylėti. Mes nemokam jausti. Mes neturime tikėjimo. Mes nepaisome taisyklių – susikuriame savas ir remiamės tik jomis. Mes dėliojame pasaulio modelį iš stiklo šukių ir amfetamino dulkių. Mes kvėpuojame užnuodytu oru ir verkiame murzinomis ašaromis. Mes verkiame, bet nesuprantame kodėl. Mes įkaliname save vienatvės rėmuose tam, kad galėtume su džiaugsmu sulaužyti narvo spyną. Mes džiaugiamės, bet mūsų laimei lemta mirti vos gimus. Mes miegame, tačiau pabudę jaučiamės dar labiau išsekę nei prieš užmigdami. Mes kalbame, bet kiekvienam žodžiui lemta tapti mūsų prasižengimų įkalčiu. Mes parduodame mylėtus ir perkame nekęstus. Mes lošiame ant kortos pastatydami viską, ką turime. O turime tiek mažai… Mes murkdomės purve ir kylame į dausas. Mes esame angelai nukirptais sparnais. Mes gimę tam, kad ‘užlaužtume’ sistemą. Mes parazitai.   /o čia jau mano mintys/

6 Komentarai

  1. Cha Cha

    Man patiko. Tau sekasi žymiai geriau nei Beigbederiui 😉

    (o gal man jis paprasčiausiai nelabai)

  2. Cha Cha

    Ačiū ir Tau. Malonu 🙂

  3. need2talk need2talk

    bet vistiek. Is to imanoma issivaduoti.

  4. Anonimas Anonimas

    bet vistiek. Is to imanoma issivaduoti. tam ir gyvename, kad numestume si, nesvaru, paskui save velkama sleifa. Ir i MIRTI iseitume svarus…

    Redagavo need2talk 2005-07-28 15:32

  5. martukeee martukeee

    kai apima tokios mintys.norisi uzsimerkti ir nematyti viso yo,bet pasaulis vercia mus ziureti kaip ji zlugdome.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.