Pirmyn į turinį

Metai: 2005

krismastaimas

Keista. Žinau, kad nieko nebus – nebus man nei Velnių Malūno, nei Tokio, Kokio Noriu Naujų Sutikimo, ir gal net nebus žmonių, kuriuos norėčiau matyti šalia. Bet visada bus sugebėjimas pažvelgti į viską taip, jog nebūtų skaudu. Tik kartais atsibosta save tam nuteikinėti. Bet bene visada taip darau. Nes žinau, kad taip geriau.

Niekada neleisčiau sau būti pasigailėjimo objektu.

Kalėdos. Jau užuodžiu imbierų kvapą namuose. Net laukiu Kūčių (su 11 rūšių silkių) 🙂 Ir skaitinėju ‘Kalėdų giesmę’.

The Beatles – Let It Be

3 Komentarai

Paradoksas

Kai mudu žaidžiam, tirpsta ledas. Tik, deja, trumpam.
Žinai, aš visada sau prisižadu gyventi taip, jog žmonės, mane stebėdami sakytų : „Na šitai tai ir sekas.” Ir norėtų būt šalia. Tik niekada man tai nesigauna. Niekas nenori būt šalia žmogaus, kuris tarsi neigiamos energijos šaltinis visus atbaido. Niekas nenori klausyti irzlaus padaro išpažinčių. Juk ir pati visad kartoju, kad kitų gyvenimai – visiškai man neįdomūs. Tai kodėl kitiems turėtų rūpėti maniškis?
Ji man sakė, kad žmonės dažnai būna būtent tokie, kokių jie nemėgsta. O jei aš tokia, kokių nekenčiu, tai esu reto bjaurumo sutvėrimas.
Ir žinai, jau pradedu tikėti, jog Ji nemelavo.
Manęs visada nemėgsta tie, kuriais susižaviu. Ir įsižiūri tie, kurie man šiurpą kelia
.

4 Komentarai

Iš dienoraščio

2005-10-08
Galvos skausmai vis dažnesni. jau beveik apsipratau su tuo, kad kasryt geriu stiprius vaistus, nes žinau, jog netrukus ir vėl pradės skaudėti. O skauda beprotiškai. Atrodo, kad Kažkas, įsikūręs giliai manyje iš lėto, pasimėgaudamas mane naikina. Parazituoja many. Nuolat pabundu nuo klaikių košmarų. Ir vis dažniau aplinkoje jaučiuosi tarsi antikūnis. Nesuvokiu, kas dedasi; nesuprantu, kas man sakoma. Vaizdai ir garsai plaukia pro šalį.
Mokykloje net patys paprasčiausi dalykai atrodo painūs ir neįkandami. Pamokos tai slenka lėtai, tai prabėga akimirksniu.
Aplinkiniai turbūt mano, kad jaučiuosi puikiai, gyvenimas pilnas nuotykių, esu užimta interesting veikla. Daug juokiuos, daug šypsaus, darom daug bajeriu. Nauja klasė. Vis girdžiu, kad esu labai interesting, friendly, crazy, funny and mad person.
Bet Jie nežino, kad po ironija slepiasi skausmas. Jie nustebtų susipažinę su Tikruoju mano World – praeitimi, dabartimi, draugais, mano patirtimi, įpročiais, mintimis ir pomėgiais. /blood is like an ice-cream, you never can stop eating/
Patirtis man – the most wonderful thing, kuris niekada nebepasikartos, dabartis – juoda bala, iš kurios tenka kapanotis, namai – vieta, kur visada negera sugrįžti. Tėvai, rodos, stengiasi vienas kitą perrėkti išsiliedami ant manęs. Draugai. Draugus myliu. Jie tokie pat, ar net dar labiau pamišę nei aš.  Pasaulis? Pasaulis dvokia. Kasdien vis labiau. Ir nebandykit man prieštarauti. Oro gaivikliai, deja, čia jau nebepadės. /The gasmask future will be dark/
Įpročiai: *gerieji – išmaldos davimas, mandagumas su kitais visuomenės nariais, rytinis kavos su pienu gėrimas /no sugar/, *blogieji – liguistas potraukis saldumynams, smoking, beer – drinking (baigiu save įtikinti, jog šiuos reikėtų perkelti į gerųjų list`ą), nesugebėjimas už dantų sulaikyti kritikos ir dar daugybė kitų.
Ir… visdėlto. Ačiū tiems Draugams, kurie suvokia, kad man šiuo metu sunku. Jie nesistebi ir toleruoja mane, nes aš juos irgi suprantu, kai ištinka panašios troubles. Ir žino, kad geriau manęs nepykdyti banaliomis kalbomis.
Viskas praeina. Praeis ir šis ruduo.

3 Komentarai

Mėnesio senumo mintys /nepakitę/

2005 10 08
Šiandien viena gana įžymi moteriškė iš LTV, kurios vardo neprisimenu, gerą pusvalandį mum visiems, susirinkusiems Kultūrkėj, moralizavo…:Jos laikais gimnazistai nešiojo uniformas, kurios būdavo pasiūtos iš senų sesers art mamos mokyklinių drabužių. Jos laikais moksleiviai didžiuodavosi, jog turi uniformą ir su ja eidavo net į šokius. Jos laikais gimnazistai nebėgdavo iš pamokų, nes mokykloje jiems būdavo gera. Jos laikais gimnazistų išleistuvės apsieidavo be alkoholio ir vistiek ten būdavo neįtikėtinai smagios.
Mano laikais gimnazistai rūko tiek, jog už per 2 mėnesius cigaretėms išleistų pinigų užtektų uniformai pasisiūti. Mano laikais gimnazistai geria degtinę pasislėpę už spintos matematikos kabinete. Mano laikais gimnazistai vartoja daug stiprių vaistų nuo nervų. Mano laikais gimnazistės nėštumo testus darosi mokyklos tulikuose, nes niekur nespėja. Mano laikais gimnazistų poros laižosi atsisėdę prieš mokytojų kambarį. Mano laikais į pamokas gimnazistai atvažiuoja dar nemiegoję po vakarykščio tūso ir drebantys nuo pagirių.

Ir jiems pokui, ką šneka kažkokia išklerusi bobelė.

2 Komentarai

Daugiau nebegersiu

Einu tamsoje ir matau – šviesa. Seniai matyta. Seku paskui. Ji vis artėja ir vis labiau tikiu. Bet – tik b-u-m ir šviesos nebėr. Nei vilties. Pati ją užgesinu. Per stipriai tikėdama. Nors ir nenorom. Tokia lemtis. Skaudu.

Metu gerti.

 

3 Komentarai